Specialiosios tarnybos įspėja apie galimus dar didesnius migrantų srautus
„Mūsų specialiosios tarnybos indikuoja apie galimus dar didesnius migrantų srautus, todėl mūsų priemonės sprendžiant šią krizę turi būti greitos, atgrasančios ir vieningos“, – antradienį Seimo neeiliniame posėdyje sakė A. Bilotaitė.
Vidaus reikalų ministrė pateikė pataisas, kurios turėtų prieglobsčio prašymo procedūras iki dešimties dienų, taip pat apribotų neteisėtai sieną kirtusių migrantų laisvą judėjimą Lietuvos teritorijoje, susiaurintų kitas jų teises, kai šalyje dėl migrantų antplūdžio paskelbta ekstremali situacija.
Žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos laikosi pozicijos, kad Seimui teikiamos įstatymo pataisos dėl neteisėtos migracijos iš esmės įteisintų žmogaus teisių pažeidimus ir pastatytų pažeidžiamus žmones į nesaugią padėtį.
Tai ne tikrieji prieglobsčio prašytojai
Ministrė pristatydama pataisas teigė, kad „neteisėti migrantai nėra tikrieji prieglobsčio prašytojai“.
„Kaip rodo mūsų praktika, tai yra asmenys, Aliaksandro Lukašenkos įrankis, kuris naudojamas prieš Lietuvą, ir mes reaguojame adekvačiai“, – teigė A. Bilotaitė.
„Tai nėra įprasta migracijos krizė, tai tikslingai vykdomi hibridinės agresijos veiksmai prieš Lietuvą“, – pabrėžė ministrė.
Vyriausybė prašo pataisas priimti ypatingos skubos tvarka, tad antradienį popiet planuojama balsuoti dėl jų priėmimo.
Jomis siūloma nustatyti, kad netrukus po sienos kirtimo pateikusių prašymą dėl prieglobsčio užsieniečių buvimas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos teritoriją, iki nepriimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvą.
Žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos laikosi pozicijos, kad Seimui teikiamos įstatymo pataisos dėl neteisėtos migracijos iš esmės įteisintų žmogaus teisių pažeidimus ir pastatytų pažeidžiamus žmones į nesaugią padėtį.
Taip pat kai kurie teisininkai išsakė kritiką pataisoms kaip galimai pažeidžiančiomis Konstituciją. Anot jų, priėmus įstatymų pakeitimus migrantams nebus užtikrinta apeliacijos galimybė esant neigiamam sprendimui dėl prieglobsčio.
Svarstoma ypatingos skubos tvarka
Už šias pataisas po pateikimo balsavo 99 Seimo nariai, vienas susilaikė – Seimo narių Mišrios grupės atstovas Vytautas Bakas.
Jis teigė, kad priimdama tokias pataisas Lietuva atims iš žmonių galimybę kreiptis į teismą ir taip atsidurs vienoje gretoje su žmogaus teises pažeidžiančiais režimais.
„Šiandien ministrė pristatydama projektą nieko nekalbėjo apie Teisės departamento išvadą, kad projektas iš esmės prieštarauja konstitucinei doktrinai, atima iš žmogaus teisę kreiptis į teismą. Jei šis prieštaravimas nebus pašalintas, mes taip pat, kaip nori Rytų kaimynai, kurie planuoja tokias atakas, virsime ne teisine valstybe“, – sakė V. Bakas.
Už pataisas kalbėjęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigė, kad pataisos būtinos susiklosčius ekstremaliai situacijai.
„Tiek judėjimo laisvės apribojimai, tiek procedūrų supaprastinimas, kad nebūtų galima jomis manipuliuoti, yra svarbus dviem aspektais. Viena yra žinia mūsų ES partneriams, kad kaip valstybė mes esame atsakinga narė, kad mes nenorime sukurti dar vieno migracijos kelio. Kita žinia – žinutė kilmės šalims, bendruomenėms, kurios nori vykti į Europą per Lietuvą, čia ne tas kelias, čia ne rožėmis klotas kelias, ir turėsite daug kliūčių“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Vyriausybė prašo pataisas nagrinėti ypatingos skubos tvarka, tad antradienį po pietų planuojama balsuoti dėl pataisų priėmimo.
Siūloma apriboti judėjimo teisę
Prieglobsčio prašytojams po neteisėto sienos kirtimo, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, nebūtų suteikiama teisė laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.
Įstatyme numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas ar apribota jo teisė išvykti iš apgyvendinimo vietos, jei jis į Lietuvos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos sieną, esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
Įstatymu būtų panaikinami kai kurie buvę apgyvendinimo ribojimai, pavyzdžiui, trūkstant apgyvendinimo vietų nelydimi nepilnamečiai nebūtinai privalės būti apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre. Daugiau įgaliojimų priimti sprendimus dėl apgyvendinimo suteikiama Valstybės sienos apsaugos tarnybai.
Numatoma, kad esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, galėtų būti laikinai ribojamos prieglobsčio prašytojų teisės, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių priežasčių, išskyrus teisę į materialines priėmimo sąlygas ir būtinosios medicinos pagalbos teikimą.
Siekiant paspartinti galutinių sprendimų dėl prieglobsčio prašymų priėmimą ir sumažinti teismų krūvį, būtų nustatoma skundų dėl neigiamų sprendimų privaloma ikiteisminio nagrinėjimo procedūra Migracijos departamente, jei toks skundas būtų teikiamas.
VERSLO TRIBŪNA
Darbą pradėjo pirmoji specializuota vaikų odontologijos klinika Lietuvoje „Neodenta Kids“. Ji atidaryta Kaune, Brastos g. 22. Pasitelkę naujausias technologijas ir modernią įrangą profesionalūs vaikų odontologai čia teikia įvairias paslaugas: dantų šalinimo ir gydymo, burnos higienos, vaikų dantų atstatymo keramikiniais vainikėliais ir kt. Tai tik pirmas žingsnis į „Neodenta Kids“ vaikų odontologijos klinikų tinklą visoje Lietuvoje. Metų pabaigoje Kaune, Savanorių pr., duris atvers antroji „Neodenta Kids“ klinika, o 2026 m. pavasarį – ir pirmoji Vilniuje, kuri įsikurs naujausiame ir moderniausiame sostinės rajone „Sakai“.
Vilniuje ruošiamasi dideliam viešosios erdvės projektui: 1,2 h plote Naujininkuose, prie Tūkstantmečio bei Dariaus ir Girėno gatvių, bus įrengtas Tūkstantmečio skveras, kuris atskleis šios teritorijos neišnaudotą potencialą. Vilniaus m. savivaldybės užsakymu projektą plėtojanti Vilniaus vystymo kompanija išrinko darbų rangovą – UAB „Eika Construction“.
Jau dešimtus metus iš eilės vykstančiame „Acme grupės“ renginyje „Gerų darbų mugė“ šiemet surinkta rekordinė suma – 327 tūkst. eurų, skirta labdaringai veiklai. Suaukotos lėšos bus naudojamos tęsti pradėtus ir inicijuoti naujus projektus, sprendžiančius švietimo, sveikatinimo bei kitas visuomenei aktualias problemas.
Lietuvai rengiant 2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programą buvo atlikta šalies konkurencingumą bei pažangą kuriančių verslų analizė. Nustatyta, kad šalies proveržį stabdo menki mažų ir vidutinių įmonių pajėgumai įsisavinti inovacijas, nedidelis skaičius aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių bei mažos verslo investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), o taip pat žemas verslo ir mokslo tarptautiškumas – dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir tinkluose. Inovacijų agentūros pradėtas projektas „InoMokymai“ skirtas šioms problemoms spręsti.
Esant ekstremaliajai situacijai dėl išaugusių migrantų srautų, skubos tvarka galėtų būti nagrinėjami ir nelydimų nepilnamečių, kurie prašo prieglobsčio, ir prieglobsčio prašytojų, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, prašymai suteikti prieglobstį.
Padidėjo 23 kartus
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius taip pat teigia, kad neteisėtos migracijos iš Baltarusijos tendencijos keisis į blogesniąją pusę.
„Tos tendencijos, kurios yra šiandien dienai, jos be abejo keisis ir keisis į blogesniąją pusę“, – Žinių radijui antradienį sakė jis.
Pasak prezidento patarėjo, A. Lukašenkos režimas taip naudojasi ribotomis turimomis priemonėmis atsakyti į Europos Sąjungos įvestas sankcijas.
„A. Lukašenka, neturėdamas savo arsenale priemonių užsienio ir vidaus politikoje, naudoja būtent tokius būdus, kad paveiktų paskelbtas sankcijas ir vykdomą politiką. Tai yra pati pradžia, kadangi migracijos kelias susikūrė labai staiga ir susikūręs jis turi tendenciją augti. Jeigu mes neišspręsime arba prevenciškai neveiksime, kad tą migracijos kelią stabdytume“, – kalbėjo D. Kuliešius.
Jis taip pat teigė, jog į ateities prognozes svarbu atsižvelgti ir priimant su migracija susijusias įstatymų pataisas, kurias Seimas svarstys antradienį.
„Mes šiandien dienai turime iki 2.000 nelegaliai sieną kirtusių migrantų ir mūsų atsakingos institucijos susiduria su dideliais krūviais, su rimtais iššūkiais. Bet pasižiūrėkime, kas bus liepos pabaigoje, rugpjūčio pabaigoje ir tie skaičiai gali išaugti iki 4.000, iki 5.000, gali išaugti iki 15.000. Ir ką mes tada darysime?“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
„Yra reikalingi dabartiniai sprendimai tam, kad mes žiūrėdami į priekį su šia situacija tvarkytumėmės efektyviai, greitai ir būtent šie sprendimai padėtų stabdyti beaugančią tendenciją“, – kalbėjo D. Kuliešius.
Pasak jo, su augančios migracijos problema susiduria ir Lenkija, bet ten skaičiai yra daug kartų mažesni.
Šiemet Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje iš viso sulaikyti 1.716 neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra 23 kartus didesnis nei buvo per visus 2020-uosius.
