2019-05-20 08:50

Ar atskirsime pelus nuo grūdų?

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Šią savaitę, gegužės 26 d., rinksime ne tik Lietuvos prezidentą – balsuosime ir už mūsų šalies kandidatus į Europos Parlamentą. Pretendentų sąrašas nemenkas – 300 kandidatų į 11 Lietuvai tenkančių europarlamentarų mandatų. Kai kurių kandidatų sąrašų programos deklaruoja visiškai priešingas nuostatas – vieni skelbia sieksiantys gilesnės Europos Sąjungos integracijos, kiti agituoja atsisakyti federalizacijos, vyrauja deklaratyvios nuostatos dėl teisingos Europos ir pan.

Europos Parlamentas (EP) – tai tiesiogiai renkama Europos Sąjungos (ES) parlamentinė institucija, kuri atstovauja 510 mln. ES piliečių interesams. Į naujos sudėties EP bus išrinktas 751 narys, Lietuva, neatsižvelgiant į „Brexit“ baigtį, turės 11 mandatų. Kandidatai į EP narius mūsų šalyje suformavo 16 sąrašų: dalis jų – tradicinių partijų suburti kandidatai, dalis – visuomeniniai rinkimų komitetai. Pirmųjų sąrašų trejetukų lyderiai – ir EP senbuviai, ir naujokai, mėginantys penkeriems metams įsikurti Briuselyje. Kokias programines nuostatas žada įgyvendinti pretenduojantys Lietuvai atstovauti politikai?

Valstiečiai, Lietuvos socialdemokratų ir Darbo partijos žada siekti vienodų ES išmokų dirbantiems žemę, dalis kandidatų ketina daug dėmesio skirti energetikos klausimams, tarp jų – ir atsinaujinantiems energijos šaltiniams, energetiniam saugumui. Socialdemokratai, kaip ir nuo jų atsiskyrusi Socialdemokratų darbo partija kartu su Lietuvos centro partija pasisako už lygią ir teisingą Europą, gerovę visiems ir pan. Todėl minėtų partijų programose įrašytas „teisingesnis apmokestinimas, įpareigojantis mažinti pajamų nelygybę, socialinę atskirtį“, pažadas kurti skandinaviškojo modelio gerovės valstybę Lietuvoje ir t. t.

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai, sveikindami „solidarią ES laikyseną Rusijos atžvilgiu“, pabrėžia, kad ES turi kryptingai naudotis minkštosios galios ir įtakos instrumentais, gindama pamatines Europos civilizacijos vertybes, o Voldemaro Tomaševskio blokas – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija nori gerų santykių su Rytų valstybėmis.

Sąrašuose yra ne tik politikų – matome sporto, mokslo, verslo atstovų, filosofų ir net į teisėsaugos akiratį patekusių asmenų. Štai Visuomeninio rinkimų komiteto „Prezidento Rolando Pakso judėjimas“ sąraše ketvirtuoju numeriu įrašytas buvęs „Oro navigacijos“ vadovas Algimantas Raščius, 2017 m. dėl įtarimų neskaidria veikla atleistas iš pareigų. Prokuratūros prašymu Vyriausioji rinkimų komisija ketvirtadienį panaikino minėto kandidato teisinę neliečiamybę. Pasak prokuratūros, „ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad kandidatas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to turėjo didelės žalos valstybė, ir iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą“. VŽ primena: atleidžiant p. Raščiui buvo sumokėta dar ir išeitinė išmoka. Toks štai kandidatas atstovauti Lietuvai.

Norėtųsi tikėti, kad Lietuvos rinkėjai sekmadienį bus aktyvūs ir išmintingi, sugebantys atskirti pelus nuo grūdų. Rinkimai į EP yra svarbūs mums visiems – europarlamentarai ne tik sprendžia, kokie bus naujieji teisės aktai, bet ir balsuoja dėl naujų prekybos susitarimų, kontroliuoja ES institucijas ir tai, kaip leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai, taip pat inicijuoja tyrimus konkrečiais klausimais. Antonio Tajani, EP pirmininkas, pabrėžia, kad, prieš priimdami sprendimus, nulemsiančius mūsų žemyno ateitį ir padėtį pasaulyje, ES piliečiai atidžiai turi įvertinti kandidatus ir programas. „Europos Sąjungai – unikaliam bendram taikiu bendradarbiavimu grindžiamam projektui – yra iškilusi grėsmė, o ją kelia jėgos, kurios siekia sugriauti tai, ką esame pasiekę kartu. Šie kėslai ryškiai skiriasi nuo neseniai atliktų „Eurobarometro“ apklausos rezultatų, kurie rodo, kad palankumas ES atžvilgiu stiprėja. 48% ES piliečių pažymėjo maną, kad jų nuomonė ES yra svarbi. Nors ES valstybės skirtingos, regime, kad per pastaruosius dešimt metų šis rodiklis padidėjo 10 proc. punktų. Visgi turime susitelkti likusiems darbams atlikti. Turime pakeisti Europą ir padaryti ją veiksmingesnę“, – teigia jis.

VŽ nuomone, nors Lietuvai atstovauja neįspūdingas europarlamentarų būrys, aktyviai dirbant (įskaitant darbą frakcijose, kuluaruose) galima nemažai nuveikti ir visos ES, ir mūsų šalies labui. Iki šiol didžioji dalis Lietuvos deleguotų europarlamentarų nepasižymėjo nei parlamentinio darbo kokybe, nei aktyvumu, nei drausmingumu – posėdžių nelankomumas tiesiog badė akis. Balsuodami turėtume įvertinti kandidatų galimybes, kompetenciją, jų reputaciją etc.

52795
130817
52791