Europos ministrai vetuoja planus itin sparčiai atsisakyti laiko sukiojimo

Neformaliame ES transporto ministrų susitikime Austrijos Graco mieste nuspręsta pareikalauti daugiau laiko pasirengti „laiko reformai“, praneša naujienų portalas „politico.eu“.
Spėjama, kad visą bendriją apimančios privalomosios direktyvos dėl vasaros laiko įvedimo kasmet kovą ir atšaukimo spalį bus atsisakyta ne anksčiau kaip 2021 m.
Ragina paskirti spec. koordinatorių
Šiuo metu ES pirmininkaujančios Austrijos transporto ministras Norbertas Hoferis pareiškė, kad pasiūlymas atsisakyti itin skubiai, t. y. jau 2019-aisiais, „nebus paremtas pakankamo kiekio ES valstybių“, nes pasirengti tokiems pokyčiams esą būtini ne mažiau kaip 18 mėnesių. Pasak austrų politiko, pusę milijardo žmonių, beveik tris dešimtis valstybių apimanti bendroji rinka reikalauja pakankamo pasiruošimo laikotarpio, nes „laiko reforma“ paliestų nemažai ekonomikos sričių, įskaitant ir geležinkelio bei oro transporto tvarkaraščių kruopščią peržiūrą ir suderinimą.
„Jeigu mes pernelyg paskubėsime su sezoniniu laiko kaitaliojimo atsisakymu, tai neigiamai paveiks bendrąją rinką“, – sakė p. Hoferis.
Jo vadovaujama ministerija pasiūlė visoms ES valstybėms sutarti, kad laiko kaitaliojimo direktyvos atsisakymą derėtų perkelti ne anksčiau kaip 2021 m.
Maža to, p. Hoferis norėtų, kad EK paskirtų specialų atsakingą pareigūną, kuris prižiūrėtų, kaip ES valstybės ruošiasi laiko kaitaliojimo dukart per metus atsisakymui.
Šiemet rugsėjį Jeanas Claude‘as Junckeris, EK vadovas, pasiūlė ES sutarti jau kitąmet atsisakyti dar 2002 m. priimtos direktyvos dėl sezoninio laiko įvedimo.
Grace šiomis dienomis vykusiame ES transporto ministrų neformaliame susitikime trys bendrijos valstybės – Portugalija, Graikija ir kitąmet iš ES pasitraukianti Jungtinė Karalystė – pasisakė už tai, kad direktyva liktų ir toliau galioti, nes ji „užtikrina, jog yra efektyviau išnaudojamas šviesusis paros metas“.
Tuo tarpu Kipras, Nyderlandai, Airija, Prancūzija ir Danija pareiškė, kad dar nėra priėmusios galutinio sprendimo dėl to, ar tikrai būtina atsisakyti nusistovėjusios vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo tvarkos.
Pripažįsta, kad reikės daugiau laiko
Nors EK atstovai viešai kalba, kad sprendimas jau kitąmet atsisakyti direktyvos dėl sezoninio laiko gali būti priimtas dar šiemet gruodį įvyksiančiame ES transporto ministrų formaliame susitikime, anot „politico.eu“ cituojamo pareigūno iš p. Junckerio aplinkos: „Vargu ar realu, kad jau šiemet gruodį dėl to bus sutarta. Panašu, kad signalai iš Graco rodo, jog gruodį galutinio sprendimo dar nebus.“
Jeigu dėl sezoninio laiko direktyvos atsisakymo ES transporto ministrų taryboje nebus sutarta šiemet, sprendimas kuriam laikui atsidės, nes kitąmet bus išrinktas naujas Europos Parlamentas, kuris savo ruožtu suformuos naują EK. Ji irgi turės pasakyti savo nuomonę dėl „laiko reformos“.
Violeta Bulc, už transportą atsakinga EK narė, yra pripažinusi, kad „mums gali prireikti ir kiek daugiau laiko šiam sprendimui priimti“.
„Bet kokį sprendimą galima priimti ir gana greitai. Bet jeigu nori kokybiško ir neprobleminio sprendimo, jeigu nori pasiderėti ir pasiderinti, tarpusavyje pasikonsultuoti, tam reikia skirti bent kelerius metus“, – „politico.eu“ sakė Kadri Simson, Estijos ekonomikos ministrė.
„Argi nėra svarbesnių problemų?“
Dalį Europos politikų šis klausimas aiškiai erzina. „Nesuprantu, ar tai yra vienas iš tikrai svarbiausių ES darbotvarkės klausimų, kad turėtume verstis per galvą ir nedelsiant dėl jo apsispręsti“, – gūžčiojo pečiais Danas Tokas, Čekijos transporto ministras.
Atkreipiamas dėmesys, kad „Brexit“ procesas irgi turi tam tikros įtakos apsisprendžiant dėl laiko direktyvos, mat bus būtina atsižvelgti, kad ES liekanti Airija bus supančiota tokio bendrijos apsisprendimo, kai tuo tarpu iš Sąjungos išstojanti JK, į kurią įeina ir Šiaurės Airija, jau nebe. Dublinas neslepia labai nenorintis, kad Šiaurės Airija kasmet kelis mėnesius gyventų kitame laike nei nepriklausoma Airija, jeigu JK nuspręstų ir ateityje sukioti laikrodžius.
Lietuva buvo viena iš sezoninio laiko direktyvos atsisakymo iniciatorių, todėl Rokas Masiulis, susisiekimo ministras, laikosi nuomonės, kad galėtų būti priimtas EK pasiūlymas jau kitąmet atsisakyti laikrodžių sukiojimo.