„MG Baltic“ veikla kelia grėsmę valstybės sąrangai ir saugumui – NSGK išvadų projektas

Koncerno MG Baltic verslo grupės veikla kelia grėsmę valstybės interesams, sąrangai ir nacionaliniam saugumui, teigiama parlamentinį tyrimą atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadų projekte.
Galima tokios veiklos pasekmė fasadinė demokratija, kurioje valdo pinigai ir neformalūs įtakos tinklai, nurodoma trečiadienį svarstomose komiteto išvadose. Jas komitetas žada tvirtinti iki trečiadienio vakaro, vėliau dar turės svarstyti visas Seimas.
Projekte pažymima, kad kitų verslo grupių įtaka politiniuose sluoksniuose nepasiekė tokio masto, jų kontroliuojamos žiniasklaidos priemonių įtaka liko menkesnė, daugelio jų vykdyta veikla nebuvo tokia agresyvi.
Iš kelių asmenų suformuota, iš anksto susitarusių asmenų grupė ilgą laiką vykdė veiklą, kuri iš esmės atitinka organizuotos nusikalstamos grupės požymius, ir naudojo ir tebenaudoja koncerno infrastruktūrą ir lėšas savo teisei priešingos veikos priedangą, apie koncerną MG Baltic teigiama Seimo NSGK išvadų projekte.
Šešios verslo grupės
Įsteigus su koncerno MG Baltic vadovais artimai susijusią politinę partiją Lietuvos liberalų sąjūdį, per mažiau nei dešimt metų koncernas MG Baltic tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir įtakos grupe. Tai lėmė valdomo turto dydis; platus verslo interesų spektras; įtakingos žiniasklaidos grupės kontrolė; artimi ryšiai su politine sistema ir įtaka kai kurioms politinėms partijoms bei ryšių ir įtakos išnaudojimas priimant politinius sprendimus savo verslo plėtrai, rašoma komiteto išvadose.
Seimo komitetas nuo praėjusių metų spalio atliko parlamentinį tyrimą dėl verslo grupių įtakos politiniams procesams bei sprendimų priėmėjams. Dalis komitetui pateiktos Valstybės saugumo departamento (VSD) išslaptintos medžiagos jau buvo skelbta žiniasklaidoje. Parlamentinio tyrimo išvados daugiausia ir grindžiamos VSD, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) informacija.
VSD komitetui pateiktoje informacijoje koncernas MG Baltic įvardytas kaip oligarchinė struktūra, kurios aprėptis plačiausia ir tikslai ambicingiausi politinių procesų atžvilgiu.
Iš šešių VSD informacijoje minimų verslo grupių (2016 metų duomenimis) pagal valdomo turto dydį, verslo interesų aprėptį, įtaką žiniasklaidai bei ryšius su politine sistema antroje vietoje po koncerno MG Baltic įvardijama Achema, trečioje Augustino Rakausko ir Alvydo Žabolio verslo grupė, toliau rikiuojasi koncernas Icor, Vičiūnų grupė ir Vilniaus prekyba.
Komiteto išvadose aptariant darytą įtaką politiniams procesams taip pat minimos Achema, Vilniaus prekyba, tuo metu kitų VSD šešetuke įvardytos verslo grupės A. Rakausko ir A. Žabolio verslo grupė, Vičiūnų grupė išvadose neminimos. Icor veikla minima epizodiškai.
Žvalgybos duomenimis, per dešimtmetį verslo grupių išsidėstymas pagal minėtus kriterijus iš esmės pakito 2006 metais pirmoje lentelės vietoje buvo Achemos grupė, Vilniaus prekyba antroji, toliau eiliškumo tvarka rikiavosi Rubicon grupė, Vikonda, MG Baltic ir Dujotekana.
Ilgalaikė strategija padėjo krautis įtaką ir turtus
Išvadų projekte nurodoma, kad reikšminga verslo sėkmė ir įtakos plėtra koncerną MG Baltic pradėjo lydėti po to, kai pastarojo vadovai sukūrė ilgalaikio veikimo strategiją, joje numatę svarbiausius taikinius ir siekius.
2006-aisiais įsikūrus Liberalų sąjūdžiui, kurio vairą ilgainiui perėmė Eligijus Masiulis, koncernas dar labiau plėtė savo įtakas, kurios padėjo laimėti milijoninius valstybės institucijų bei įmonių pirkimus viešuosius pirkimus.
Tam tikros valstybės institucijos galėjo būti de facto užvaldytos, rašoma dokumento projekte.
Jame nurodoma, kad darydamas spaudimą valstybės įmonės Lietuvos geležinkeliai vadovybei koncernas MG Baltic pasiekė, kad 20092013 metais jo įmonė Mitnija su partnere Kauno tiltais laimėjo geležinkelių organizuotų rangos darbų pirkimo konkursų už daugiau kaip 1 mlrd. litų (apie 300 mln. Eur).
Pasibaigus didelės vertės infrastruktūros projektams geležinkeliuose koncernas ėmė domėtis Lietuvos automobilių kelių direkcijos vykdomais kelių statybos konkursais. MG Baltic ir Kauno tiltų vadovai net tarėsi dėl nuolatinio neteisėto atlyginimo mokėjimo tuometiniam Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojui Daiviui Zabulioniui, kad jis proteguotų šias bendroves.
Koncerną taip pat domino Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojami projektai. NSGK duomenimis, nuo 2009-ųjų balandžio iki 2016-ųjų vidurio Mitinija su partneriais laimėjo 33 universitetų ir sveikatos priežiūros įstaigų skelbtus viešuosius pirkimus už 100 mln. Eur.
Anot svarstomų išvadų, MG Baltic atstovai aktyviai veikė siekdami įgyti įtaką sprendžiant klausimus, susijusius su valstybės lėšomis finansuojamais didelės apimties ir vertės informacinių technologijų projektais, įgyvendinamais Registrų centre, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, Bendrosios pagalbos centre. Koncerno atstovai taip pat esą neskaidriai darė įtaką valstybės institucijų sprendimams, susijusiems su Ūkio ministerijos kuruojamais ir ES lėšomis finansuojamais investiciniais projektais.
Padėjo VP Market
Seimo komitetas projekte pažymi, kad 20072014 metais MG Baltic protegavo tuometinį Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininką Modestą Kaseliauską. Koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio nurodymu rengtos neigiamos publikacijos apie jo oponentus.
Nurodoma, kad MB Baltic, pasinaudodamas savo įtaka VMI, padėjo kitai stambiai verslo grupei VP Market išvengti mokesčių už milijonus Eur.
2015 metų rugpjūtį tarpininkaujant žurnalistui Tomui Dapkui surengtas R. Kurlianskio ir tuometinio VMI vadovo Dainoro Bradausko susitikimas aptarti mokesčių inspektorių atliekamą VP Market įmonių mokestinę analizę. Per susitikimą neva sutarta, kad VMI vadovas pakuruos VP Market įmonių grupės mokestinės analizės eigą, o jos rezultatus perduos MG Baltic atstovui R. Kurlianskiui, kuris savo ruožtu informuos VP Market atstovę.
Be to, VP Market naudojosi ir kitomis MG Baltic paslaugomis per koncerno valdomas žiniasklaidos priemones skleidė neigiamo pobūdžio informaciją apie buvusį generalinio prokuroro pavaduotoją Darių Raulušaitį. Jis laikinai vadovavo Generalinei prokuratūrai, kai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl VP Market vadovų veiklos.
Komiteto duomenimis, už šias paslaugas VP Market atsilygino didelėmis nuolaidomis MG Baltic valdomai bendrovei Mineraliniai vandenys prekiauti prekybos centruose Maxima.
Ryšiai su teisėsauga
Išvadų projekte teigiama, kad MG Baltic rinko informaciją, kas vyksta Generalinėje prokuratūroje ir kitose teisėsaugos institucijose.
Koncernas įdarbino ir kelis teisėsaugoje darbą baigusius pareigūnus: buvusį Interpolo vadovą Lietuvoje Aurelijų Racevičių, buvusį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūną Nerijų Zuloną, buvusį Vilniaus apygardos prokuratūros vadovą Ramutį Jancevičių.
Koncerno atstovai esą palaikė kontaktus ir su tuometiniu Kauno apygardos prokuratūros vyriausiuoju prokuroru Kęstučiu Betingiu. Tuo metu šioje prokuratūroje tirta byla dėl buvusio Mitnijos savininko Antano Gureckio veiklos. Iš šio verslininko MG Baltic įsigijo įmonės akcijas. MG Baltic žiniasklaidos priemonėse dirbantis žurnalistas Tomas Dapkus, kaip pažymima dokumento projekte, palaikė nuolatinį kontaktą su buvusiu Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus vadovu Raimondu Petrausku.
Svarstomoje išvadoje taip pat konstatuojama, kad MG Baltic atstovai palaiko artimus ryšius su buvusiais Sovietų Sąjungos specialiųjų tarnybų pareigūnais, kurie atstovauja Lietuvos geopolitinę kryptį siekiančios pakeisti Rusijos energetikos milžinės Rosatom interesams.
Komitetas turi duomenų, kad Rosatom ir koncernas MG Baltic turi bendrą tikslą gauti itin stambius ilgalaikius užsakymus, susijusius su Ignalinos AE uždarymu, nurodoma projekte.
Seimo komiteto tyrimo išvadų projekte taip pat pažymima, kad siekdamas savo tikslų MG Baltic rinko konfidencialius duomenis ar kompromituojančią informaciją apie politikus, ministrus, tarnautojus, pareigūnus, partijas, papirkinėjo, manipuliavo informacija. Tam naudojo ir savo valdomas žiniasklaidos priemones.
NSGK teigimu, vienas iš koncerno veiklos krypčių buvo ir tebėra sisteminės neteisėtos įtakos darymas.
MG Baltic išplatintame pranešime teigiama, kad nuo pat pradžių buvo matoma, kad šis tyrimu pavadintas procesas neatitinka net minimalių teisinės valstybės standartų. Visas tyrimas tik politinis farsas ir valstybės diskreditavimas, vadinamosios išvados selektyvus, politizuotas ir iš gandų surašytų pažymų kratinys, kurio epizodai atvira dezinformacija, neturinti nieko bendro su realybe.
Anot pranešimo, dėl šio proceso visa verslo aplinka patirs neigiamų padarinių. Politinis, selektyvus tyrimas neteisėtai kriminalizavo stambiausias Lietuvos verslo grupes ir diskreditavo jas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Ekonominė šalies gerovė, rašoma pranešime, priklauso nuo investicijų, kurios lemia ekonomikos ir žmonių pajamų augimą, o ne siaurų interesų politikų žaidimai, kurie tik atitolina juos nuo realaus gyvenimo.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti