„MG Baltic“ veikla kelia grėsmę valstybės sąrangai ir saugumui – NSGK išvadų projektas

Publikuota: 2018-05-30
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Koncerno „MG Baltic“ verslo grupės veikla kelia grėsmę valstybės interesams, sąrangai ir nacionaliniam saugumui, teigiama parlamentinį tyrimą atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadų projekte. 

„Galima tokios veiklos pasekmė – fasadinė demokratija, kurioje valdo pinigai ir neformalūs įtakos tinklai“, – nurodoma trečiadienį svarstomose komiteto išvadose. Jas komitetas žada tvirtinti iki trečiadienio vakaro, vėliau dar turės svarstyti visas Seimas. 

Projekte pažymima, kad kitų verslo grupių įtaka politiniuose sluoksniuose nepasiekė tokio masto, jų kontroliuojamos žiniasklaidos priemonių įtaka liko menkesnė, daugelio jų vykdyta veikla nebuvo tokia agresyvi.

„Iš kelių asmenų suformuota, iš anksto susitarusių asmenų grupė ilgą laiką vykdė veiklą, kuri iš esmės atitinka organizuotos nusikalstamos grupės požymius, ir naudojo ir tebenaudoja koncerno infrastruktūrą ir lėšas savo teisei priešingos veikos priedangą“, – apie koncerną „MG Baltic“ teigiama Seimo NSGK išvadų projekte.

Šešios verslo grupės

„Įsteigus su koncerno „MG Baltic“ vadovais artimai susijusią politinę partiją – Lietuvos liberalų sąjūdį, – per mažiau nei dešimt metų koncernas „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir įtakos grupe. Tai lėmė valdomo turto dydis; platus verslo interesų spektras; įtakingos žiniasklaidos grupės kontrolė; artimi ryšiai su politine sistema ir įtaka kai kurioms politinėms partijoms bei ryšių ir įtakos išnaudojimas priimant politinius sprendimus savo verslo plėtrai“, – rašoma komiteto išvadose.

Seimo komitetas nuo praėjusių metų spalio atliko parlamentinį tyrimą dėl verslo grupių įtakos politiniams procesams bei sprendimų priėmėjams. Dalis komitetui pateiktos Valstybės saugumo departamento (VSD) išslaptintos medžiagos jau buvo skelbta žiniasklaidoje. Parlamentinio tyrimo išvados daugiausia ir grindžiamos VSD, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) informacija.

VSD komitetui pateiktoje informacijoje koncernas „MG Baltic“ įvardytas kaip „oligarchinė struktūra“, kurios aprėptis plačiausia ir tikslai ambicingiausi politinių procesų atžvilgiu. 

Iš šešių VSD informacijoje minimų verslo grupių (2016 metų duomenimis) pagal valdomo turto dydį, verslo interesų aprėptį, įtaką žiniasklaidai bei ryšius su politine sistema antroje vietoje po koncerno „MG Baltic“ įvardijama „Achema“, trečioje – Augustino Rakausko ir Alvydo Žabolio verslo grupė, toliau rikiuojasi koncernas „Icor“, „Vičiūnų grupė“ ir „Vilniaus prekyba“. 

Komiteto išvadose aptariant darytą įtaką politiniams procesams taip pat minimos „Achema“, „Vilniaus prekyba“, tuo metu kitų VSD šešetuke įvardytos verslo grupės – A. Rakausko ir A. Žabolio verslo grupė, „Vičiūnų grupė“ – išvadose neminimos. „Icor“ veikla minima epizodiškai.  

Žvalgybos duomenimis, per dešimtmetį verslo grupių išsidėstymas pagal minėtus kriterijus iš esmės pakito – 2006 metais pirmoje lentelės vietoje buvo „Achemos grupė“, „Vilniaus prekyba“ – antroji, toliau eiliškumo tvarka rikiavosi „Rubicon“ grupė, „Vikonda“, „MG Baltic“ ir „Dujotekana“.

Ilgalaikė strategija padėjo krautis įtaką ir turtus

Išvadų projekte nurodoma, kad reikšminga verslo sėkmė ir įtakos plėtra koncerną „MG Baltic“ pradėjo lydėti po to, kai pastarojo vadovai sukūrė ilgalaikio veikimo strategiją, joje numatę svarbiausius taikinius ir siekius.

2006-aisiais įsikūrus Liberalų sąjūdžiui, kurio vairą ilgainiui perėmė Eligijus Masiulis, koncernas dar labiau plėtė savo įtakas, kurios padėjo laimėti milijoninius valstybės institucijų bei įmonių pirkimus viešuosius pirkimus.

„Tam tikros valstybės institucijos galėjo būti de facto užvaldytos“, – rašoma dokumento projekte.

Jame nurodoma, kad darydamas spaudimą valstybės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybei koncernas „MG Baltic“ pasiekė, kad 2009–2013 metais jo įmonė „Mitnija“ su partnere „Kauno tiltais“ laimėjo geležinkelių organizuotų rangos darbų pirkimo konkursų už daugiau kaip 1 mlrd. litų (apie 300 mln. Eur).

Pasibaigus didelės vertės infrastruktūros projektams geležinkeliuose koncernas ėmė domėtis Lietuvos automobilių kelių direkcijos vykdomais kelių statybos konkursais. MG Baltic“ ir „Kauno tiltų“ vadovai net tarėsi dėl nuolatinio neteisėto atlyginimo mokėjimo tuometiniam Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojui Daiviui Zabulioniui, kad jis proteguotų šias bendroves.

Koncerną taip pat domino Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojami projektai. NSGK duomenimis, nuo 2009-ųjų balandžio iki 2016-ųjų vidurio „Mitinija“ su partneriais laimėjo 33 universitetų ir sveikatos priežiūros įstaigų skelbtus viešuosius pirkimus už 100 mln. Eur. 

Anot svarstomų išvadų, „MG Baltic“ atstovai aktyviai veikė siekdami įgyti įtaką sprendžiant klausimus, susijusius su valstybės lėšomis finansuojamais didelės apimties ir vertės informacinių technologijų projektais, įgyvendinamais Registrų centre, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, Bendrosios pagalbos centre. Koncerno atstovai taip pat esą neskaidriai darė įtaką valstybės institucijų sprendimams, susijusiems su Ūkio ministerijos kuruojamais ir ES lėšomis finansuojamais investiciniais projektais.

Padėjo „VP Market“

Seimo komitetas projekte pažymi, kad 2007–2014 metais „MG Baltic“ protegavo tuometinį Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininką Modestą Kaseliauską. Koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio nurodymu rengtos neigiamos publikacijos apie jo oponentus. 

Nurodoma, kad „MB Baltic“, pasinaudodamas savo įtaka VMI, padėjo kitai stambiai verslo grupei „VP Market“ išvengti mokesčių už milijonus Eur.

2015 metų rugpjūtį tarpininkaujant žurnalistui Tomui Dapkui surengtas R. Kurlianskio ir tuometinio VMI vadovo Dainoro Bradausko susitikimas aptarti mokesčių inspektorių atliekamą „VP Market“ įmonių mokestinę analizę. Per susitikimą neva sutarta, kad VMI vadovas „pakuruos „VP Market“ įmonių grupės mokestinės analizės eigą, o jos rezultatus perduos „MG Baltic“ atstovui R. Kurlianskiui, kuris savo ruožtu informuos „VP Market“ atstovę“.

Be to, „VP Market“ naudojosi ir kitomis „MG Baltic“ paslaugomis – per koncerno valdomas žiniasklaidos priemones skleidė neigiamo pobūdžio informaciją apie buvusį generalinio prokuroro pavaduotoją Darių Raulušaitį. Jis laikinai vadovavo Generalinei prokuratūrai, kai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl „VP Market“ vadovų veiklos.

Komiteto duomenimis, už šias paslaugas „VP Market“ atsilygino didelėmis nuolaidomis „MG Baltic“ valdomai bendrovei „Mineraliniai vandenys“ prekiauti prekybos centruose „Maxima“.

Ryšiai su teisėsauga

Išvadų projekte teigiama, kad „MG Baltic“ rinko informaciją, kas vyksta Generalinėje prokuratūroje ir kitose teisėsaugos institucijose.

Koncernas įdarbino ir kelis teisėsaugoje darbą baigusius pareigūnus: buvusį Interpolo vadovą Lietuvoje Aurelijų Racevičių, buvusį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūną Nerijų Zuloną, buvusį Vilniaus apygardos prokuratūros vadovą Ramutį Jancevičių.

Koncerno atstovai esą palaikė kontaktus ir su tuometiniu Kauno apygardos prokuratūros vyriausiuoju prokuroru Kęstučiu Betingiu. Tuo metu šioje prokuratūroje tirta byla dėl buvusio „Mitnijos“ savininko Antano Gureckio veiklos. Iš šio verslininko „MG Baltic“ įsigijo įmonės akcijas. „MG Baltic“ žiniasklaidos priemonėse dirbantis žurnalistas Tomas Dapkus, kaip pažymima dokumento projekte,  palaikė nuolatinį kontaktą su buvusiu Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus vadovu Raimondu Petrausku.

Svarstomoje išvadoje taip pat konstatuojama, kad „MG Baltic“ atstovai palaiko artimus ryšius su buvusiais Sovietų Sąjungos specialiųjų tarnybų pareigūnais, kurie atstovauja Lietuvos geopolitinę kryptį siekiančios pakeisti Rusijos energetikos milžinės „Rosatom“ interesams. 

„Komitetas turi duomenų, kad „Rosatom“ ir koncernas „MG Baltic“ turi bendrą tikslą gauti itin stambius ilgalaikius užsakymus, susijusius su Ignalinos AE uždarymu“, – nurodoma projekte.

Seimo komiteto tyrimo išvadų projekte taip pat pažymima, kad siekdamas savo tikslų „MG Baltic“ rinko konfidencialius duomenis ar kompromituojančią informaciją apie politikus, ministrus, tarnautojus, pareigūnus, partijas, papirkinėjo, manipuliavo informacija. Tam naudojo ir savo valdomas žiniasklaidos priemones.

NSGK teigimu, vienas iš koncerno veiklos krypčių buvo ir tebėra sisteminės neteisėtos įtakos darymas.

„MG Baltic“ išplatintame pranešime teigiama, kad „nuo pat pradžių buvo matoma, kad šis tyrimu pavadintas procesas neatitinka net minimalių teisinės valstybės standartų. Visas tyrimas – tik politinis farsas ir valstybės diskreditavimas, vadinamosios išvados – selektyvus, politizuotas ir iš gandų surašytų pažymų kratinys, kurio epizodai – atvira dezinformacija, neturinti nieko bendro su realybe.

Anot pranešimo, dėl šio proceso visa verslo aplinka patirs neigiamų padarinių. Politinis, selektyvus tyrimas neteisėtai kriminalizavo stambiausias Lietuvos verslo grupes ir diskreditavo jas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. 

Ekonominė šalies gerovė, rašoma pranešime, priklauso nuo investicijų, kurios lemia ekonomikos ir žmonių pajamų augimą, o ne siaurų interesų politikų žaidimai, kurie tik atitolina juos nuo realaus gyvenimo.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Temos:
Politologė: asmeninė V. Matijošaičio pergalė bus lengva, komandinė – nebūtinai Premium

Pastaruosius ketverius metus Kauno miestui vadovavęs verslininkas Visvaldas Matijošaitis, tikėtina, bus...

Septyni kandidatai į Kauno merus: kokį gyvenimą jie žada miestiečiams Premium 1

Šiemet prie Kauno mero rinkimų starto linijos stos tik septyni kandidatai, dvigubai mažiau nei prieš...

Euro zonos pramonė perėjo į susitraukimo būseną

Nors vasarį privatus euro zonos sektorius teberodė lėtą ekonominio aktyvumo augimą, pramonės sektorius pateko...

Rinkos
12:53
Teismų korupcijos byloje prašoma suimti 18 įtariamųjų, trys iš jų – advokatai  1

Teismų korupcijos byloje prokurorai prašo suimti 18 įtariamųjų, sulaikytas ir Vilius Karalius.

Katalikų bažnyčia mėgina vaduotis iš seksualinio išnaudojimo liūno 1

Vasario 21 d., ketvirtadienį, Vatikane prasideda neeilinis Romos katalikų bažnyčios viršūnių suvažiavimas, į...

Laisvalaikis
11:41
„Swedbank“ pinigų plovimo skandalas: kelia rusiškos rankos versiją Premium 7

Švedijos bankui „Swedbank“ įklimpus į pinigų plovimo skandalą, bankai neoficialiai prabilo, kad pinigų...

Rinkos
05:45
Priblokšti politikai ieškos, kaip nušveisti teismus 11

Šalyje kilus neregėto masto teismų korupcijos skandalui, politikai prabilo apie būtinybę griežtinti teisėjų...

Perkūnas iš ne itin giedro teismų dangaus 9

Naujiena apie galimai korumpuotus teisėjus ir advokatus visuomenę smarkiai sukrėtė, tačiau audringai...

Rusijos kariai nebegalės naudotis išmaniaisiais prietaisais 8

Rusijos Dūma antradienį balsavo už draudimą šalies kariams naudotis išmaniaisiais telefonais ir socialiniais...

Technologijos
2019.02.20
V. Šapoka: reikia bendros ES pinigų plovimo prevencijos  1

Euro zonai ir Europos Sąjungai (ES) reikia bendros pinigų plovimo prevencijos sistemos, sako finansų...

Finansai
2019.02.20
Dėl „Brexit“ nesutarimų iš Th. May partijos taip pat traukiasi trys narės

Trys JK premjerės Theresos May vadovaujamos Torių partijos parlamentarės pasitraukė iš partijos ir prisijungė...

Verslo aplinka
2019.02.20
Prezidentė leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn 8 aukšto rango teisėjus 37

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimą ir vadovaudamasi...

Verslo aplinka
2019.02.20
Krentant reitingams V. Putinas ramino šalį geresnio gyvenimo pažadais 16

Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, krentant jo populiarumui šalyje trečiadienį skaitė savo metinį...

Verslo aplinka
2019.02.20
VTEK: Vilniaus meras R. Šimašius supainiojo interesus 4

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pažeidė įstatymus savo feisbuko paskyroje talpinęs savivaldybės...

Verslo aplinka
2019.02.20
Rinkimai: panevėžiečių laukia dilema, kaip vertinti korupcijos skandalą

Panevėžiečių savivaldos rinkimuose kitą mėnesį laukia dilema: patikėti dar vieną kadenciją teisėsaugos...

Verslo aplinka
2019.02.20
Gigantiškame teismų korupcijos tyrime – dešimtys įtariamųjų, bus daugiau 33

Teisėsaugos atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl itin stambaus masto korupcijos teismų sistemoje – dešimtys...

Verslo aplinka
2019.02.20
Kas antra savivaldybė skyrė lėšų su politikais susijusiai žiniasklaidai

Nuo 2015-ųjų savivaldybės trečdalį – 2 mln. Eur – viešinimo lėšų skyrė su politikais susijusiai...

Rinkodara
2019.02.20
VRK spausdinimo paslaugų konkursas sudomino tik „Lodvilą“ Premium 1

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepavyko pritraukti daugiau dalyvių į konkursą spausdintai informacijai...

Verslo aplinka
2019.02.20
Stringančių ES remiamų projektų sąraše – e.sveikata, valstybės duomenų centras  3

Lietuva iki praėjusių metų pabaigos paskirstė 4,3 mlrd. Eur (64%) Europos Sąjungos (ES) 2014-2020 metų...

Verslo aplinka
2019.02.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau