Žlungantis „ABLV Bank“: tikimasi, kad poveikis kitiems bus nedidelis

Publikuota: 2018-02-24
Atnaujinta 2018-02-24 13:04
Into Kalninio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Into Kalninio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Latvijos finansų ir kapitalo rinkų komisija per neeilinį posėdį, vykusį naktį iš penktadienio į šeštadienį, priėmė sprendimą dėl „ABLV Bank“ indėlių nepakankamumo. Tai reiškia banko likvidavimo pradžią.

Toks sprendimas priimtas, kadangi bankui nepavyko per nurodytą laiką įgyvendinti Europos centrinio banko (ECB) nurodymų. ECB neatšaukus bankui taikytų apribojimų, paskelbta, kad jis nėra pajėgus išmokėti klientams jų turimų indėlių.

Finansų ir kapitalo rinkų komisija nusprendė paskelbti apie indėlių nepakankamumą, kad būtų galima užtikrinti klientų indėlių iki 100.000 Eur atgavimą.

„Tolimesni mūsų žingsniai bus orientuoti į kompensacijų užtikrinimo organizavimą, apie tai informuosime artimiausioje ateityje“, - sakė Peteris Putninis, Latvijos finansų ir kapitalo rinkų komisijos vadovas, jį cituoja agentūra LETA.

Už „ABLV Bank“ priežiūrą yra atsakingas ECB. Šeštadienį ECB pranešė, kad „ABLV Bank“ bus likviduotas, remiantis Latvijos įstatymais, kadangi jo gelbėjimas nėra viešasis interesas.

Ministrė: krizės nėra

Dana Reizniecė–Ozola, Latvijos finansų ministrė, šeštadienį specialiai surengtoje spaudos konferencijoje taip pat tvirtino, kad padėtis šalies bankų sistemoje yra stabili. Jos teigimu, ministerija kartu su Latvijos finansų ir kapitalo rinkų komisija atidžiai stebi padėtį sektoriuje, tačiau kol kas ryškaus klientų skaičiaus ar jų indėlių mažėjimo nepastebima.

Ji taip pat pažymėjo nuolat palaikanti ryšius su tarptautinėmis kredito agentūromis ir pranešanti joms apie padėtį. Tą, kad padėtis stabili, esą liudija ir „S&P Global“ agentūros sprendimas palikti Latvijai A- skolinimosi reitingą.

Latvijos finansų ministerija jau pirmadienį ketina pateikti teisės aktų pataisas, pagal kurias būtų sumažinti bankroto administratorių atlyginimai, jeigu jų paslaugų vis dėlto prireiktų, pažymėjo ministrė. Taip esą būtų ištaisytos „praeities klaidos“.

„Mokesčių mokėtojai gali nesirūpinti dėl šios situacijos. Visi, turintys sąskaitas „ABLV Bank“, galės atsiimti iki 100.000 Eur iš bet kurio kito banko nuo kovo 7-osios. Jeigu indėliai yra didesni, tuomet ilgesniame laikotarpyje“, - kalbėjo ji.

Ministrė taip pat užsiminė apie naują mokestį, kuris bus taikomas bankams, dirbantiems su padidintos rizikos klientais.

Šiuo metu, anot p. Reizniecės-Ozolos, tolimesni veiksmai priklauso nuo ECB. „ABLV Bank“, jos teigimu, gali būti skelbiamas bankrotas arba likvidacija.

Per menkos pastangos

Savo ruožtu Maris Kučinskis, Latvijos ministras pirmininkas, šeštadienį teigė, kad valstybė per pastaruosius kelerius metus efektyviai sustiprino bankų priežiūrą ir taip sugebėjo apsisaugoti nuo neskaidrių finansinių srautų, tačiau šios pastangos nebuvo tokios efektyvios, siekiant sumažinti priklausomybę nuo klientų iš užsienio.

Jis pažymėjo, kad atsakingos institucijos ir ekspertai privalo tartis dėl tolimesnių veiksmų, kurie pagerintų Latvijos finansų sektoriaus atsparumą.

Ponas Kučinskis pranešime akcentavo, kad Latvijos vyriausybė neinvestavo ir neinvestuos nei vieno euro į „ABLV Bank“, o jo gelbėjimas nebus užkrautas mokesčių mokėtojams ant pečių.

Tiesa, p. Reizniece-Ozola sakė, kad banke lėšų turėjo Jūrmalos (19.000 Eur) ir Aizkrauklės (50.000 Eur) savivaldybės. Didžiosios Latvijos valstybinės įmonės banko sąskaitose lėšų neturėjo. Kol kas nustatyti 332 Valstybinio socialinio draudimo agentūros klientai, kurie gaudavo mokėjimus per „ABLV Bank“. Jiems teks keisti naudojamą banką.

„Nėra sisteminis bankas“

„Jokios bankų krizės Latvijoje nėra. Visa ši situacija yra susijusi su vienu banku, kuris yra trečias didžiausias Latvijoje. Tačiau tai nėra sistemos, o tik vieno banko krizė“, - kalbėjo p. Putninis, šalies Finansų ir kapitalo rinkų komisijos vadovas.

Latvijos finansų ir kapitalo rinkų komisija teigia, kad padėtis rinkoje šiuo metu yra stabili, bankai valdo klientų ir jų lėšų srautus tinkamai, todėl neigiama įtaka turėtų būti suvaldyta.

Ponas Putninis šeštadienį tvirtino, kad „ABLV Bank“ nėra sisteminis bankas, todėl jo įtaka kitiems bankams bus minimali.

Paklaustas, ar yra pagrindo nerimauti, kad bent vienas kitas bankas, dirbantis su nerezidentų indėliais, gali susidurti su problemomis, p. Putninis teigė, kad iš viso užsienio rezidentų depozitai sudaro per 20 mlrd. USD.

„Žinoma, yra tam tikri svyravimai, tačiau toks yra verslas. Apskritai srautai yra pastovūs kiekvieną dieną, todėl galiu teigti, kad bankų situacija yra valdoma ir jokių esminių pokyčių nėra“, - kalbėjo jis.

Kol kas formalus sprendimas likviduoti „ABLV Bank“ iš ECB nėra gautas, teigė p. Putninis.

Vadina politiniu

nuotrauka::1

Pats „ABLV Bank“ tikina, kad visi reikalavimai buvo įvykdyti, o likvidumui padidinti buvo surinkta 1,36 mlrd. Eur. Todėl šį komisijos sprendimą vadina politiniu.

Skaičiuojama, kad klientų indėlių iki 100.000 Eur išmokėjimui iš viso reikės apie 470 mln. Eur. Šios lėšos turėtų būti paimtos iš banko, rašo LETA.

VŽ jau rašė, kad „ABLV Bank“ operacijos buvo sustabdytos praėjusią savaitę. Toks sprendimas buvo priimtas dėl kaltinimų, kad bankas nesilaiko sankcijų Šiaurės Korėjai bei JAV institucijų įvestų apribojimų.

Banko „ABLV“ akcininkai yra Olegas Filas, Ernestas Bernis ir Nika Bernė. Jiems priklauso 87% akcijų.

Savo ruožtu Latvijos policija pradėjo tyrimą dėl galimo pinigų plovimo banke. Apie tai informavo Ilzė Jurevica, Latvijos policijos atstovė. Toks sprendimas priimtas, reaguojant į informaciją, gautą iš JAV institucijų.

Pokyčiai neišgelbėjo

Dar ketvirtadienį Latvijos žiniasklaidai Ernestas Bernis, „ABLV Bank“ valdybos pirmininkas ir vykdomasis direktorius, pasakojo apie priemones, kurių imamasi norint išsaugoti banką: parduotas trečdalis VP portfelio, kuris praėjusių metų pabaigoje siekė per 1,7 mlrd. Eur – norėta pagerinti likvidumą.

Ponas Bernisas kalbėjo, kad dalis VP portfelio išgryninta per pirmąsias 3 šios savaitės dienas. Be to, Latvijos centrinis bankas už VP užstatą paskolino „ABLV Bank“ 97,5 mln. Eur. Bankas dar anksčiau tikino, kad neprašys valstybės pagalbos.

Be to, banko vadovas ketvirtadienį spaudos konferencijoje tikino, kad pavyko užsitikrinti daugiau kaip 1.000 klientų pažadą laikyti lėšas banke ilgalaikiais indėliais, kurių suma viršija 420 mln. Eur. Dauguma banko indėlių yra laikomi klientų iš užsienio šalių, įskaitant Rusiją, Ukrainą.

Skaudus smūgis

Daugelį metų garsėjusi kaip nešvarių pinigų iš posovietinių respublikų traukos vieta, Latvija pastaraisiais metais ne kartą mėgino gerinti savo bankinės sistemos įvaizdį. Vis dėlto pastarosiomis savaitėmis sistemos reputacijai buvo suduotas rimtas smūgis: šalies centrinio banko vadovas buvo suimtas, o vienas iš didžiausių bankų bus likviduojamas.

Latvijos korupcijos prevencijos biuras praėjusį penktadienį atliko kratas Ilmaro Rimševičiaus, šalies centrinio banko vadovo, darbe ir namuose, o šeštadienį, grįžęs į Latviją, jis iš karto buvo pasitiktas teisėsaugos pareigūnų. Jis yra pirmasis suimtas euro zonos valstybės centrinio banko vadovas, šalies centriniam bankui vadovauja nuo 2001-ųjų ir yra sakęs, kad neketina siekti ketvirtosios kadencijos šiame poste. Tačiau prasidėjus skandalui atsistatydinti atsisakė, spaudos konferencijoje pasakojo apie mėginimą susidoroti ir grasinimus nužudyti.

Ponas Rimševičius yra įtariamas bent 100.000 Eur dydžio kyšio reikalavimu arba ėmimu. Taip pat paskelbta, kad tyrėjų akiratyje yra kitas fizinis asmuo. Kartu su p. Rimševičiumi buvo suimtas, o vėliau už užstatą paleistas verslininkas Maris Martinsonas, anksčiau minėtas ne vienoje korupcijos istorijoje. 

Taip pat buvo pasakyta, kad Latvijos centrinio banko vadovo sulaikymas nėra susijęs su nė viena šalyje veikiančia kredito institucija. Per pastaruosius mėnesius šalies finansinį sektorių drebino bent dvi galimos korupcijos istorijos. Latvijos žiniasklaidoje svarstyta, kad p. Rimševičiaus suėmimas susijęs su kyšininkavimo istorija, kai pernai sulaikytas šalies nemokumo administratorius Maris Sprūdas reikalavo kyšio iš banko „Norvik“ akcininko Grigorijaus Guselnikovo.

2017-ųjų pabaigoje pastarasis kreipėsi į tarptautinį arbitražą ir tvirtino, kad jo bankui trukdoma dirbti Latvijoje. Šalies žiniasklaidoje tuomet skelbta, kad Latvijos pareigūnai reikalavo kyšių iš „Norvik“, o priešingu atveju grasino valstybės sankcijomis.

Latvijos dienraštis „Diena“ skelbė, kad teisėsauga įtaria, jog Latvijoje jau daugelį metų veikia kriminalinė grupuotė, kuri naudojasi savo įtaka tarp politikų bei valdininkų ir reikalauja kyšių iš finansinių institucijų.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Skvernelis krentančių „valstiečių“ reitingų nedramatizuoja ir įvardija priežastį

Premjeras Saulius Skvernelis sumažėjusius Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos reitingus vertina ramiai.

Armėnijos premjeras siekia dialogo su masinių protestų lyderiu

Naujasis Armėnijos premjeras Serzhas Sarksyanas šeštadienį pareiškė apie būtinybę nedelsiant pradėti dialogą...

Ispanai tapo turtingesni už Italijos gyventojus 6

Tarptautinio valiutos fondo duomenys rodo, kad ispanai pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui,...

Tyrimas: populiariausi politikai išlieka prezidentė, Kauno meras ir premjeras 1

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis...

Šiaurės Korėja žada stabdyti branduolinius bandymus ir uždaryti poligoną 1

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas paskelbė, kad sustabdė raketų bandymus ir uždarys branduolinių bandymų...

„Vilmorus“: pasitikėjimas Seimu, Vyriausybe ir partijomis – itin žemas

Lietuvos gyventojai tradiciškai labiausiai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, policija ir kariuomene, o...

Apklausa: konservatorių atotrūkis nuo „valstiečių“ padidėjo 9

Populiariausia partija šalyje išlieka opozicinė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD),...

Privačios mokyklos: išgelbės ar sukurs atskirtį 6

Tomas mokosi privačioje mokykloje. Galbūt todėl jis turi daug žinių apie šiuolaikinį pasaulį. Jis moka tris...

JAV demokratai teismui skundžia Trumpo komandą, Rusiją ir „WikiLeaks“ 4

JAV demokratai pateikė skundą teismui dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus. Jie kaltina Rusiją,...

Verslo aplinka
2018.04.20
Prie Seimo susitiko kanapių entuziastai ir priešininkai 4

Penktadienį Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo, į Kanapių kultūros dieną susirinko keli šimtai kanapių...

Verslo aplinka
2018.04.20
Papildomi 100 mln. Eur medikams nepakeis įsisenėjusių sistemos bėdų Premium 1

Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina, kad nuo gegužės 1-osios medicinos darbuotojų atlyginimai didės 20%.

Verslo aplinka
2018.04.20
Palygino dvi Lietuvas: pirmoje daugiau gerovės, antroje – gyventojų, bet jų mažėja 9

Statistikos departamentas pirmąkart pateikė statistinius rodiklius pagal du regionus – Sostinės bei Vidurio...

Finansai
2018.04.20
Verslas giria studijų ir profesinio mokymo priėmimo prioritetus

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) paskelbė skaičius, į kokias specialybes ir kiek pirmakursių šiemet...

Verslo aplinka
2018.04.20
Seimo komitetas baigė tyrimą dėl neleistinos įtakos, prašo išslaptinti medžiagą 3

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) baigė tyrimą dėl interesų grupių įtakos politiniams...

Verslo aplinka
2018.04.20
Miškų urėdijai suformuoti akcininko lūkesčiai – be grąžos rodiklių Premium 2

VĮ Valstybinei miškų urėdijai (VMU) perduotame akcininko lūkesčių laiške vienas svarbiausių veiklos...

Agroverslas
2018.04.20
Merkel ir Macronas neranda bendros kalbos dėl euro zonos reformų

Vokietijos ir Prancūzijos idėjos, kaip sutvirtinti euro zoną, yra skirtingos, tačiau Paryžius ir Berlynas...

Verslo aplinka
2018.04.20
Teisėsaugos įtariama Kraujo centro vadovė J. Bikulčienė pasitraukė iš pareigų 

Korupciniais nusikaltimais įtariama Nacionalinio kraujo centro (NKC) vadovės Joanos Bikulčienės prašymas...

Verslo aplinka
2018.04.20
Teismas pripažino „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą prioritetine

Ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismui perduota koncerno „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos...

Verslo aplinka
2018.04.20
Siūloma dalį dirbančių savarankiškai atleisti nuo „Sodros“ įmokų 21

Savarankiškai dirbančius gyventojus siūloma atleisti nuo „Sodros“ įmokų, jeigu jie jau apdrausti socialiniu...

Finansai
2018.04.20
Valdantieji derina naują koalicijos sutartį ir tarsis dėl teisingumo ministro 1

Valdančioji valstiečių-žaliųjų ir socialdarbiečių koalicija derina atnaujintą sutartį, kurią tikisi...

Verslo aplinka
2018.04.20

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau