Žlungantis „ABLV Bank“: tikimasi, kad poveikis kitiems bus nedidelis

Publikuota: 2018-02-24
Atnaujinta 2018-02-24 13:04
Into Kalninio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Into Kalninio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Latvijos finansų ir kapitalo rinkų komisija per neeilinį posėdį, vykusį naktį iš penktadienio į šeštadienį, priėmė sprendimą dėl „ABLV Bank“ indėlių nepakankamumo. Tai reiškia banko likvidavimo pradžią.

Toks sprendimas priimtas, kadangi bankui nepavyko per nurodytą laiką įgyvendinti Europos centrinio banko (ECB) nurodymų. ECB neatšaukus bankui taikytų apribojimų, paskelbta, kad jis nėra pajėgus išmokėti klientams jų turimų indėlių.

Finansų ir kapitalo rinkų komisija nusprendė paskelbti apie indėlių nepakankamumą, kad būtų galima užtikrinti klientų indėlių iki 100.000 Eur atgavimą.

„Tolimesni mūsų žingsniai bus orientuoti į kompensacijų užtikrinimo organizavimą, apie tai informuosime artimiausioje ateityje“, - sakė Peteris Putninis, Latvijos finansų ir kapitalo rinkų komisijos vadovas, jį cituoja agentūra LETA.

Už „ABLV Bank“ priežiūrą yra atsakingas ECB. Šeštadienį ECB pranešė, kad „ABLV Bank“ bus likviduotas, remiantis Latvijos įstatymais, kadangi jo gelbėjimas nėra viešasis interesas.

Ministrė: krizės nėra

Dana Reizniecė–Ozola, Latvijos finansų ministrė, šeštadienį specialiai surengtoje spaudos konferencijoje taip pat tvirtino, kad padėtis šalies bankų sistemoje yra stabili. Jos teigimu, ministerija kartu su Latvijos finansų ir kapitalo rinkų komisija atidžiai stebi padėtį sektoriuje, tačiau kol kas ryškaus klientų skaičiaus ar jų indėlių mažėjimo nepastebima.

Ji taip pat pažymėjo nuolat palaikanti ryšius su tarptautinėmis kredito agentūromis ir pranešanti joms apie padėtį. Tą, kad padėtis stabili, esą liudija ir „S&P Global“ agentūros sprendimas palikti Latvijai A- skolinimosi reitingą.

Latvijos finansų ministerija jau pirmadienį ketina pateikti teisės aktų pataisas, pagal kurias būtų sumažinti bankroto administratorių atlyginimai, jeigu jų paslaugų vis dėlto prireiktų, pažymėjo ministrė. Taip esą būtų ištaisytos „praeities klaidos“.

„Mokesčių mokėtojai gali nesirūpinti dėl šios situacijos. Visi, turintys sąskaitas „ABLV Bank“, galės atsiimti iki 100.000 Eur iš bet kurio kito banko nuo kovo 7-osios. Jeigu indėliai yra didesni, tuomet ilgesniame laikotarpyje“, - kalbėjo ji.

Ministrė taip pat užsiminė apie naują mokestį, kuris bus taikomas bankams, dirbantiems su padidintos rizikos klientais.

Šiuo metu, anot p. Reizniecės-Ozolos, tolimesni veiksmai priklauso nuo ECB. „ABLV Bank“, jos teigimu, gali būti skelbiamas bankrotas arba likvidacija.

Per menkos pastangos

Savo ruožtu Maris Kučinskis, Latvijos ministras pirmininkas, šeštadienį teigė, kad valstybė per pastaruosius kelerius metus efektyviai sustiprino bankų priežiūrą ir taip sugebėjo apsisaugoti nuo neskaidrių finansinių srautų, tačiau šios pastangos nebuvo tokios efektyvios, siekiant sumažinti priklausomybę nuo klientų iš užsienio.

Jis pažymėjo, kad atsakingos institucijos ir ekspertai privalo tartis dėl tolimesnių veiksmų, kurie pagerintų Latvijos finansų sektoriaus atsparumą.

Ponas Kučinskis pranešime akcentavo, kad Latvijos vyriausybė neinvestavo ir neinvestuos nei vieno euro į „ABLV Bank“, o jo gelbėjimas nebus užkrautas mokesčių mokėtojams ant pečių.

Tiesa, p. Reizniece-Ozola sakė, kad banke lėšų turėjo Jūrmalos (19.000 Eur) ir Aizkrauklės (50.000 Eur) savivaldybės. Didžiosios Latvijos valstybinės įmonės banko sąskaitose lėšų neturėjo. Kol kas nustatyti 332 Valstybinio socialinio draudimo agentūros klientai, kurie gaudavo mokėjimus per „ABLV Bank“. Jiems teks keisti naudojamą banką.

„Nėra sisteminis bankas“

„Jokios bankų krizės Latvijoje nėra. Visa ši situacija yra susijusi su vienu banku, kuris yra trečias didžiausias Latvijoje. Tačiau tai nėra sistemos, o tik vieno banko krizė“, - kalbėjo p. Putninis, šalies Finansų ir kapitalo rinkų komisijos vadovas.

Latvijos finansų ir kapitalo rinkų komisija teigia, kad padėtis rinkoje šiuo metu yra stabili, bankai valdo klientų ir jų lėšų srautus tinkamai, todėl neigiama įtaka turėtų būti suvaldyta.

Ponas Putninis šeštadienį tvirtino, kad „ABLV Bank“ nėra sisteminis bankas, todėl jo įtaka kitiems bankams bus minimali.

Paklaustas, ar yra pagrindo nerimauti, kad bent vienas kitas bankas, dirbantis su nerezidentų indėliais, gali susidurti su problemomis, p. Putninis teigė, kad iš viso užsienio rezidentų depozitai sudaro per 20 mlrd. USD.

„Žinoma, yra tam tikri svyravimai, tačiau toks yra verslas. Apskritai srautai yra pastovūs kiekvieną dieną, todėl galiu teigti, kad bankų situacija yra valdoma ir jokių esminių pokyčių nėra“, - kalbėjo jis.

Kol kas formalus sprendimas likviduoti „ABLV Bank“ iš ECB nėra gautas, teigė p. Putninis.

Vadina politiniu

nuotrauka::1

Pats „ABLV Bank“ tikina, kad visi reikalavimai buvo įvykdyti, o likvidumui padidinti buvo surinkta 1,36 mlrd. Eur. Todėl šį komisijos sprendimą vadina politiniu.

Skaičiuojama, kad klientų indėlių iki 100.000 Eur išmokėjimui iš viso reikės apie 470 mln. Eur. Šios lėšos turėtų būti paimtos iš banko, rašo LETA.

VŽ jau rašė, kad „ABLV Bank“ operacijos buvo sustabdytos praėjusią savaitę. Toks sprendimas buvo priimtas dėl kaltinimų, kad bankas nesilaiko sankcijų Šiaurės Korėjai bei JAV institucijų įvestų apribojimų.

Banko „ABLV“ akcininkai yra Olegas Filas, Ernestas Bernis ir Nika Bernė. Jiems priklauso 87% akcijų.

Savo ruožtu Latvijos policija pradėjo tyrimą dėl galimo pinigų plovimo banke. Apie tai informavo Ilzė Jurevica, Latvijos policijos atstovė. Toks sprendimas priimtas, reaguojant į informaciją, gautą iš JAV institucijų.

Pokyčiai neišgelbėjo

Dar ketvirtadienį Latvijos žiniasklaidai Ernestas Bernis, „ABLV Bank“ valdybos pirmininkas ir vykdomasis direktorius, pasakojo apie priemones, kurių imamasi norint išsaugoti banką: parduotas trečdalis VP portfelio, kuris praėjusių metų pabaigoje siekė per 1,7 mlrd. Eur – norėta pagerinti likvidumą.

Ponas Bernisas kalbėjo, kad dalis VP portfelio išgryninta per pirmąsias 3 šios savaitės dienas. Be to, Latvijos centrinis bankas už VP užstatą paskolino „ABLV Bank“ 97,5 mln. Eur. Bankas dar anksčiau tikino, kad neprašys valstybės pagalbos.

Be to, banko vadovas ketvirtadienį spaudos konferencijoje tikino, kad pavyko užsitikrinti daugiau kaip 1.000 klientų pažadą laikyti lėšas banke ilgalaikiais indėliais, kurių suma viršija 420 mln. Eur. Dauguma banko indėlių yra laikomi klientų iš užsienio šalių, įskaitant Rusiją, Ukrainą.

Skaudus smūgis

Daugelį metų garsėjusi kaip nešvarių pinigų iš posovietinių respublikų traukos vieta, Latvija pastaraisiais metais ne kartą mėgino gerinti savo bankinės sistemos įvaizdį. Vis dėlto pastarosiomis savaitėmis sistemos reputacijai buvo suduotas rimtas smūgis: šalies centrinio banko vadovas buvo suimtas, o vienas iš didžiausių bankų bus likviduojamas.

Latvijos korupcijos prevencijos biuras praėjusį penktadienį atliko kratas Ilmaro Rimševičiaus, šalies centrinio banko vadovo, darbe ir namuose, o šeštadienį, grįžęs į Latviją, jis iš karto buvo pasitiktas teisėsaugos pareigūnų. Jis yra pirmasis suimtas euro zonos valstybės centrinio banko vadovas, šalies centriniam bankui vadovauja nuo 2001-ųjų ir yra sakęs, kad neketina siekti ketvirtosios kadencijos šiame poste. Tačiau prasidėjus skandalui atsistatydinti atsisakė, spaudos konferencijoje pasakojo apie mėginimą susidoroti ir grasinimus nužudyti.

Ponas Rimševičius yra įtariamas bent 100.000 Eur dydžio kyšio reikalavimu arba ėmimu. Taip pat paskelbta, kad tyrėjų akiratyje yra kitas fizinis asmuo. Kartu su p. Rimševičiumi buvo suimtas, o vėliau už užstatą paleistas verslininkas Maris Martinsonas, anksčiau minėtas ne vienoje korupcijos istorijoje. 

Taip pat buvo pasakyta, kad Latvijos centrinio banko vadovo sulaikymas nėra susijęs su nė viena šalyje veikiančia kredito institucija. Per pastaruosius mėnesius šalies finansinį sektorių drebino bent dvi galimos korupcijos istorijos. Latvijos žiniasklaidoje svarstyta, kad p. Rimševičiaus suėmimas susijęs su kyšininkavimo istorija, kai pernai sulaikytas šalies nemokumo administratorius Maris Sprūdas reikalavo kyšio iš banko „Norvik“ akcininko Grigorijaus Guselnikovo.

2017-ųjų pabaigoje pastarasis kreipėsi į tarptautinį arbitražą ir tvirtino, kad jo bankui trukdoma dirbti Latvijoje. Šalies žiniasklaidoje tuomet skelbta, kad Latvijos pareigūnai reikalavo kyšių iš „Norvik“, o priešingu atveju grasino valstybės sankcijomis.

Latvijos dienraštis „Diena“ skelbė, kad teisėsauga įtaria, jog Latvijoje jau daugelį metų veikia kriminalinė grupuotė, kuri naudojasi savo įtaka tarp politikų bei valdininkų ir reikalauja kyšių iš finansinių institucijų.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
EP rinkimuose nori dalyvauti dvi dešimtys kandidatų sąrašų 2

Gegužės pabaigoje vyksiančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose dalyvaus ne daugiau kaip pora dešimčių...

Verslo aplinka
2019.03.23
Teismas: R. Ačas nuo Raseinių administracijos vadovo pareigų nušalintas teisėtai

Remigijus Ačas, buvęs Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius nuo šių pareigų pernai...

Verslo aplinka
2019.03.23
Katalikų bažnyčiai skirta daugiau nei 1,2 mln. Eur 25

Finansų ministras Vilius Šapoka šiemet Lietuvos katalikų bažnyčiai skyrė 1,239 mln. Eur – 144.000 Eur daugiau...

Verslo aplinka
2019.03.23
Po kyšininkavimo skandalo nepasitikinčiųjų teismais išaugo dvigubai 1

Dėl kyšininkavimo skandalo Lietuvoje smarkiai smuko pasitikėjimas teismais, rodo nauja apklausa.  

Verslo aplinka
2019.03.23
Prezidento rinkimų apklausoje G. Nausėdos reitingas smuktelėjo  25

Prezidento rinkimų reitinguose smuktelėjo pirmaujančio Gitano Nausėdos populiarumas, o jo pagrindinių...

Verslo aplinka
2019.03.23
Joniškio rajone aerodrome nukrito sraigtasparnis, žuvo du vyrai

Joniškio rajone Barysių aerodrome penktadienio popietę nukritus sraigtasparniui žuvo du vyrai.

Verslo aplinka
2019.03.22
Kariai savanoriai gali tapti savivaldybių tarybų nariais 2

Į savivaldą išrinkti keturi kariai savanoriai gali tapti tarybos nariais, penktadienį bendru sutarimu...

Verslo aplinka
2019.03.22
M. Adomėnas neigia gavęs finansinės paramos iš R. Kurlianskio  2

Seimo narys Mantas Adomėnas sako negavęs jokios finansinės paramos per rinkimus iš politinės korupcijos...

Kaltinamieji šnipinėjimu Rusijai teisme pripažino kaltę  

Penktadienį Šiaulių apygardos teisme apklausti abu kaltinamieji šnipinėjimo Rusijai byloje, jie savo kaltę...

Verslo aplinka
2019.03.22
LAT nepasigailėjo buvusio Panevėžio ligoninės direktoriaus 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) penktadienį  paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį buvusiam Panevėžio...

Verslo aplinka
2019.03.22
Pretendentai į prezidentus pradėjo nešti parašus į VRK 2

Gitanas Nausėda tapo pirmuoju pretendentu į prezidentus, pristatęs Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK)...

Verslo aplinka
2019.03.22
Jonavos meru išrinktas M. Sinkevičius nebenori siekti LSDP vadovo posto

Per pastaruosius savivaldos rinkimus Jonavos rajono meru išrinktas buvęs ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius...

Verslo aplinka
2019.03.22
„Brexit“ tampa ir Th. May karjeros pabaiga 

Kitą savaitę vyksiantis balsavimas Jungtinės Karalystės (JK) Bendruomenių rūmuose gali ne tik padėti galutinį...

Verslo aplinka
2019.03.22
Užsienio politika: trijų kandidatų į prezidentus programos 9

Ingrida Šimonytė, kandidatė į LR prezidentus, pasekė savo oponentų Gitano Nausėdos bei Sauliaus Skvernelio...

Verslo aplinka
2019.03.22
Seimo opozicija pagaliau susitarė dėl lyderio 3

Seimo opozicinės frakcijos po pustrečių metų trukusių nesutarimų pagaliau suderino savo pozicijas dėl...

Verslo aplinka
2019.03.22
Į Tailandą Lietuvos piliečiai galės vykti be vizų 5

Nuo balandžio vidurio Lietuvos piliečiai, atvykstantys į Tailandą turizmo tikslais, galės šioje Pietryčių...

Verslo aplinka
2019.03.22
Šilutėje atšaukta ekstremalioji padėtis dėl potvynio 

Šilutės savivaldybė atšaukė ekstremaliąją situaciją, kuri buvo paskelbta dėl potvynio.

Verslo aplinka
2019.03.22
Po kratų pas E. Masiulį V. Gailius siūlė partijai bendradarbiauti su teisėsauga  2

Vitalijus Gailius, parlamentaras Liberalų sąjūdžio narys, sako, kad po 2016 m. gegužę įvykusios kratos pas...

Verslo aplinka
2019.03.22
Privatų verslą skiepija nuo korupcijos Premium

Verslo savininkai neturėtų puoselėti iliuzijų, kad visi jų darbuotojai sąžiningai triūsia tik bendrovės labui...

Verslo aplinka
2019.03.22
Korupciniai žaidimai, kurie vyksta už akcininkų nugaros Premium 8

Apie korupciją privačiame versle viešai retai kalbama, bet jos mastas gali būti ne mažesnis nei viešajame...

Verslo aplinka
2019.03.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau