Lietuvos šimtmetis: 100 svarbiausių datų valstybei, žmonėms, ūkiui

Publikuota: 2018-02-16
Wikipedia nuotr.
Wikipedia nuotr.

Nepriklausomos valstybės atkūrimo jubiliejaus proga „Verslo žinios“ pateikia šimtą svarbiausių visuomeninių, politinių, ekonominių, kultūrinių, taip pat sporto įvykių, turėjusių esminę įtaką krašto bei jos žmonių gyvenimui.

Šimtametės demokratinės Lietuvos įvykiai chrestomatiškai sudėlioti į tris laikotarpius – tarpukario nepriklausomos Lietuvos laikmetį, nacių Vokietijos ir sovietinės okupacijos periodą, ir dabartinius laikus.

nuotrauka::1 nocrop

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė Nepriklausomybės Aktą.

1918 m. lapkričio 2 d. kaizerinė Vokietija pralaimėjo Pirmąjį pasaulinį karą ir Lietuva įgijo tikrą nepriklausomybę. Lietuvos Valstybės Taryba patvirtino pirmąją laikinąją Konstituciją.

1918 m. lapkričio 11 d. sudaryta pirmoji Augustino Voldemaro vadovaujama Lietuvos Vyriausybė.

1918 m. lapkričio 23 d. įkurta Lietuvos kariuomenė. Prasidėjo Nepriklausomybės kovos su bolševikais, lenkais, bermontininkais ir kai kuriais nenorinčiais pasiduoti vokiečių daliniais. Kovos truko iki pat 1920-ųjų pabaigos.

nuotrauka::2 nocrop

1919 m. balandžio 4 d. pirmuoju prezidentu tapo Antanas Smetona.

1920 m. balandžio 14–15 d. vyko pirmieji Lietuvoje demokratiniai rinkimai – išrinktas 150 narių Steigiamasis Seimas.

1920 m. gegužės 15 d. pradėjęs dirbti Steigiamasis Seimas priėmė Nepriklausomybės įtvirtinimo deklaraciją.

1920 m. birželio 19 d. prezidento pareigas pradėjo eiti Aleksandras Stulginskis.

1920 m. liepos 12 d. pasirašyta dvišale sutartimi bolševikinė Rusija atsisakė pretenzijų į Lietuvą, pripažino jos nepriklausomybę ir išmokėjo milijonines kompensacijas. Prasidėjo Lietuvos tarptautinio pripažinimo procesas.

1920 m. spalio 7 d. pasirašyta Suvalkų sutartis, kuria Lenkija pripažino Vilniaus kraštą Lietuvai. Tačiau jau po poros dienų ji buvo sulaužyta ir Vilnius užimtas lenkų iki pat 1939-ųjų.

1920 m. gruodžio 19 d. Valstybės teatre Kaune parodytas pirmasis spektaklis – Hermano Zudermano „Joninės“. Po poros savaičių tame pačiame teatre parodyta ir pirmoji profesionali opera – Giuseppe Verdi „Traviata“.

1921 m. rugsėjo 23 d. Lietuva tapo Tautų Sąjungos nare.

1922 m. vasario 15 d. priimtas Žemės reformos įstatymas, numatantis radikalią pertvarką dalijant žemę savanoriams ir bežemiams.

nuotrauka::3 nocrop

1922 m. rugpjūčio 6 d. įsigaliojo Steigiamojo Seimo patvirtinta pirmoji Lietuvos Konstitucija.

1922 m. spalio 1 d. įvestas litas, jis cirkuliavo iki 1941 m. kovo, kai sovietų valdžia litus pakeitė rubliais.

1923 m. sausio 15 d. Lietuva atsiėmė Klaipėdos kraštą ir autonomijos pagrindais jį valdė iki 1939 m. kovo, kai nacių režimo reikalavimu atidavė jį Vokietijai. Lietuvai Klaipėdos kraštas grįžo 1945 m. sausį per sovietų okupaciją.

nuotrauka::4 nocrop

1923 m. kovo 1 d. įsteigta žemės ūkio kooperatyvų sąjunga „Lietūkis“ tapo bene svarbiausia verslo organizacija agrarinėje valstybėje. Ilgainiui ji tapo grūdų prekybos ir importo į Lietuvą monopolininke. Tais pačiais metais įsteigta už mėsos rinką atsakinga akcinė bendrovė „Maistas“.

1924 m. gegužės 25 d. Lietuva debiutavo olimpinėse žaidynėse. Paryžiuje Lietuvos futbolo rinktinė pralaimėjo Šveicarijos futbolininkams 0:9.

1924 m. rugpjūčio 23 d. Kaune surengta pirmoji Dainų šventė Lietuvoje. Paprastai jos vyksta maždaug kas penkerius metus.

1925 m. gruodžio 13 d. Kaune visuomenei duris atvėrė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės galerijos nuolatinė ekspozicija.

1926 m. birželio 7 d. po kairiųjų pažiūrų partijų pergalės Seimo rinkimuose Kazys Grinius tapo naujuoju Lietuvos prezidentu.

1926 m. birželio 12 d. pradėjo veikti Kauno radiofonas. Televizija Lietuvoje atsirado 1957-aisiais.

nuotrauka::5 nocrop

1926 m. gruodžio 17 d. įvyko karinis perversmas ir prezidento pareigas perėmė Antanas Smetona. Po kelių mėnesių jis paleido Seimą ir nepaskelbė naujų rinkimų. Faktiškai nutrauktas Konstitucijos galiojimas, įvestas tautos vado „autoritetinis“ valdymas. 1928 ir 1938 m. prezidentas „padovanojo“ tautai naujas Konstitucijas, kuriomis įtvirtinti platūs jo įgaliojimai.

1927 m. sausio 1 d. pradėjo veikti centrinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“. Ilgainiui ji tapo didžiausia įmonių grupe šalyje.

1930 m. rugsėjo 8 d. iškilmingai paminėtas Vytauto Didžiojo taip ir neįvykusio karūnavimo 500 metų jubiliejus.

nuotrauka::6 nocrop

1933 m. liepos 15 d. iš Niujorko pakilo ir per Atlantą į Lietuvą išskrido lėktuvas „Lituanica“, pilotuojamas lietuvių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno. Po poros dienų lėktuvas sudužo arba buvo numuštas nacių virš dabartinės Vakarų Lenkijos teritorijos. Abu lakūnai žuvo, jie iškilmingai palaidoti Lietuvoje.

1934 m. birželio 7 d. prasidėjo, bet buvo greitai nuslopintas buvusio premjero Augustino Voldemaro šalininkų pučas, kuriuo siekta nuversti prezidentą Antaną Smetoną. Pučo rengėjai suimti ir nuteisti.

1934 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdoje pirmą kartą surengta Jūros šventė. Vėliau ją imta organizuoti kasmet paskutinį liepos savaitgalį.

1935 m. rugpjūčio 20 d. Suvalkijoje kilo ir vėliau į kitus regionus išsiplėtė ūkininkų streikas. Su pertraukomis jis truko bemaž trejus metus. Tuo metu kilo dešimtys neramumų – mitingų, piketų, riaušių, žuvo žmonių, naikintas valstybinis ir privatus turtas. 1938 m. nuteisti 253 neramumuose aktyviai dalyvavę asmenys, keturiems iš jų įvykdyta mirties bausmė.

1937 m. gegužės 7 d. Lietuvos rinktinė pirmą kartą iškovojo auksą Europos krepšinio čempionate. Krepšinis tapo labiausiai mėgstama sporto šaka Lietuvoje. Kiek vėliau susikūrė stiprių klubinių vietos komandų, pirmiausia – daug pergalių iškovojęs Kauno „Žalgiris“. Europos čempione Lietuvos vyrų rinktinė tapo dar du sykius (1939 ir 2003 m.), taip pat iškovojo Europos, pasaulio čempionatų ir olimpinių medalių. Lietuvos moterų krepšinio rinktinė Europos čempione tapo 1997 m.

1938 m. kovo 19 d. Lietuva buvo priversta priimti Lenkijos ultimatumą dėl diplomatinių santykių užmezgimo ir tuo faktiškai pripažinti Vilnių lenkams.

1939 m. rugpjūčio 23 d. Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija sudarė nepuolimo paktą, kurio slaptojoje dalyje abi šalys pasidalijo įtakos zonomis Lenkijoje ir Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje.

1939 m. spalio 10 d. Lietuva pasirašė sutartį su Sovietų Sąjunga, pastaroji užėmė rytinę Lenkijos dalį, įskaitant ir Vilnių. Mainais į Vilniaus grąžinimą Kremlius privertė Lietuvą į savo teritoriją įsileisti sovietų dalinius. Atsirado posakis „Vilnius – mūsų, o mes – rusų“.

1940 m. birželio 15 d. sovietai okupavo Lietuvą, prezidentas Antanas Smetona pasitraukė į Vakarus. Okupantai suformavo sau palankią Justo Paleckio Vyriausybę, legalizavo Komunistų partiją, nacionalizavo žemę ir visas įmones. Liepą buvo surengti marionetinio Liaudies Seimo rinkimai, rugpjūtį Sovietų Sąjunga įvykdė Lietuvos aneksiją.

1940 m. lapkričio 14 d. pradėtos Vatikano radijo transliacijos lietuvių kalba. 1951 m. atsirado „Amerikos balso“ lietuviškos radijo laidos, 1974 m. – „Laisvosios Europos“ radijas lietuvių kalba. Transliacijos nutrauktos XXI a. pradžioje, kai buvo įtvirtinta Lietuvos nepriklausomybė.

1941 m. birželio 14 d. represinės sovietų struktūros pradėjo vykdyti masinius Lietuvos gyventojų trėmimus. Apie dešimtmetį vyko ir pokariu.

1941 m. birželio 22–23 d. nacių Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą ir Lietuvos patriotai bandė atkurti nepriklausomą valstybę. Suformuota Laikinoji vyriausybė veikė tik apie porą mėnesių ir buvo nacių okupacinio režimo paleista.

1941 m. birželio 24 d. sulig nacių okupacija prasidėjo holokaustas – masinis žydų tautybės žmonių naikinimas. 1941–1944 m. Lietuvoje išžudyta apie 200.000 žydų.

1944 m. liepos 13 d. sovietų kariuomenė išstūmė nacius ir užėmė Vilnių. Iki 1945 m. pradžios Sovietų Sąjunga vėl užgrobė visą Lietuvos teritoriją, įskaitant ir Klaipėdą. Prasidėjo antroji sovietų okupacija, trukusi beveik pusšimtį metų.

1947 m. sausį Dotnuvoje įsteigtas pirmasis kolūkis, prasidėjo masinė prievartinė žemdirbių kolektyvizacija.

nuotrauka::7 nocrop

1949 m. vasario 16 d. partizanus suvienijęs Lietuvos Laisvės kovos sąjūdis paskelbė deklaraciją apie siekį atkurti demokratiniais pagrindais veikiančią nepriklausomą Lietuvos valstybę. Laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkas generolas Jonas Žemaitis-Vytautas buvo oficialiai paskelbtas okupuotos Lietuvos vadovu, faktiškai vykdančiu valstybės prezidento pareigas. Dar 1944-aisiais pradėtas ginkluotas pasipriešinimas sovietams truko bemaž dešimtmetį.

1956 m. kovą Lietuvoje, kaip ir visoje Sovietų Sąjungoje, pradėtas „destalinizavimo“ procesas: represuotieji buvo masiškai reabilituojami, tremtiniai ėmė grįžti į Lietuvą.

1959 m. lapkričio 5 d. paleista Kauno hidroelektrinė. Susiformavo Kauno marios, miestas tapo apsaugotas nuo pavasario potvynių Nemune.

1962 m. gruodžio 30 d. Elektrėnuose pradėjo veikti Lietuvos elektrinė. Tai didžiausia Lietuvoje šiluminė jėgainė, šalies energetikos sistemos pagrindinė elektrinė.

1965 m. vasario 9 d. Jonavoje pradėjo dirbti azotinių trąšų gamykla. 1994 m. „Azoto“ gamykla buvo privatizuota, šiuo metu – akcinė bendrovė „Achema“. Ji yra viena didžiausių pramonės įmonių ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos valstybėse.

1968 m. spalio 26 d. boksininkas Danas Pozniakas tapo pirmuoju Lietuvos istorijoje olimpiniu čempionu – žaidynėse Mechike iškovojo aukso medalį svorio kategorijoje iki 81 kg.

1972 m. gegužės 15 d. Kaune protestuodamas prieš sovietų režimą susidegino Romas Kalanta. Mieste kelias dienas truko jaunimo neramumai – bene didžiausi protestai sovietinėje Lietuvoje iki Atgimimo.

1974 m. sausio 22 d. po ilgamečio Lietuvos komunistų partijos vadovo Antano Sniečkaus mirties pasikeitė sovietų Lietuvos administratorius. Juo tapo komunistų veikėjas Petras Griškevičius, faktiniu krašto vadovu jis išbuvo iki pat savo mirties 1987-aisiais.

1979 m. balandį atšvęstas Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejus.

1980 m. balandžio 8 d. pirmąją produkciją išleido Mažeikių naftos perdirbimo gamykla – didžiausia pramonės įmonė šalyje, sumokanti daugiausia mokesčių į biudžetą. Pradėta privatizuoti 1999 m. Dabar priklauso lenkų koncernui „PKN Orlen“ ir vadinama „Orlen Lietuva“.

nuotrauka::8 nocrop

1983 m. gruodžio 31 d. paleista bemaž dešimtmetį statyta Ignalinos atominė elektrinė. Vienu metu joje buvo pastatyti galingiausi reaktoriai pasaulyje. Jėgainė nutraukė darbą 2009 m. ir šiuo metu išmontuojama.

1987 m. vasario 5 d. visoje Sovietų Sąjungoje legalizuota individuali darbinė veikla. Lietuvoje pradėta kurti kooperatyvus, tad į sovietinę planinę ekonomiką ėmė grįžti privati iniciatyva ir privatus kapitalas.

1987 m. rugpjūčio 23 d. surengtas pirmasis mitingas Vilniuje, skirtas Lietuvos nepriklausomybės idėjai palaikyti.

1988 m. birželio 3 d. visuomenės veikėjų ir inteligentijos atstovų susirinkime įsteigtas Sąjūdis netrukus tapo tautos vienytoju kelyje į Nepriklausomybę.

1988 m. spalio 21 d. krašte vykstantis Atgimimas privertė sovietų Lietuvą valdančią Komunistų partiją pakeisti savo administracinę viršūnę. Lietuvos komunistų partijos pirmuoju sekretoriumi tapo demokratinių permainų šalininkas Algirdas Brazauskas.

1989 m. kovo 26 d. Lietuvos teritorijoje pirmą kartą per daugiau kaip pusšimtį metų įvyko laisvi rinkimai: rinkimuose į Sovietų Sąjungos liaudies deputatų suvažiavimą beveik visus Lietuvai skirtus mandatus laimėjo Sąjūdžio deputatai.

nuotrauka::9 nocrop

1989 m. rugpjūčio 23 d. šimtai tūkstančių žmonių sustojo į Baltijos kelio grandinę nuo Vilniaus iki Talino.

1989 m. spalio 24 d. įsteigtas Spaudos bankas – pirmasis po karo komercinis bankas Lietuvoje. Vėliau jis buvo pervadintas Vilniaus banku ir 2000 m. įsigytas skandinaviškojo SEB.

1989 m. gruodžio 20 d. Lietuvos komunistų partija paskelbė atsiskirianti nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos ir tampanti savarankiška politine organizacija.

1990 m. sausio 11–13 d. dar formaliai sovietinėje, bet jau išsilaisvinimo idėjos apimtoje Lietuvoje pirmą ir paskutinį kartą apsilankė Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas.

1990 m. kovo 11 d. laisvuose rinkimuose išrinktas Lietuvos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą. Faktiniu valstybės vadovu tapo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.

1990 m. kovo 17 d. suformuota pirmoji po Nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybė, vadovaujama Kazimieros Prunskienės.

1990 m. balandžio 20 d. pradėta Lietuvos ekonominė blokada truko 74 dienas.

1991 m. sausio 13 d. komunistai, padedami sovietų kariuomenės dalinių, nesėkmingai bandė jėga užgrobti valdžią. Okupuojant radijo ir televizijos pastatus bei kitus objektus, žuvo 14 Lietuvos piliečių, šimtai sužeista.

1991 m. vasario 9 d. įvyko plebiscitas – daugiau kaip dviem trečdaliais Lietuvos gyventojų balsų įtvirtinta konstitucinė nuostata, kad „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“.

1991 m. vasario 11 d. Islandija pirmoji iš pasaulio valstybių pripažino Lietuvos nepriklausomybę.

1991 m. liepos 25 d. priimtas pokomunistinės Žemės reformos įstatymas – pradėta paini ir sudėtinga, ne kartą teisiškai koreguota žemės reforma nebaigta iki šiol. Po pusmečio išformuoti kolūkiai.

nuotrauka::10 nocrop

1991 m. rugpjūčio 5 d. Vyriausybė įvedė bendruosius talonus, pagal tuometinio premjero pavardę neoficialiai pavadintus vagnorkėmis. 1992-ųjų rudenį šiais laikinaisiais pinigais buvo pakeisti rubliai, vadinamosios vagnorkės tapo vienintele legalia atsiskaitymo priemone Lietuvoje ir išbuvo ja daugiau kaip pusmetį – iki lito įvedimo.

1991 m. rugpjūčio 21 d. Maskvoje žlugo komunistinis pučas ir Lietuva atgavo realią nepriklausomybę bei tarptautinį pripažinimą.

1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva tapo Jungtinių Tautų tikrąja nare.

1991 m. spalio 28 d. priimtas Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymas, pradėtas kelerius metus trukęs valstybei priklausančio turto, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, masinio privatizavimo procesas.

1992 m. rugpjūčio 5 d. vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą sugrotas Lietuvos himnas – aukso medalį Barselonos olimpiadoje iškovojo disko metikas Romas Ubartas.

1992 m. spalio 25 d. referendumu priimta Lietuvos Konstitucija, galiojanti iki šiol. Kartu vyko Seimo rinkimai, kuriuose laimėjo pokomunistinė Lietuvos demokratinė darbo partija.

1992 m. lapkričio 17 d. įsteigta įmonė „Urdžia“, netrukus ji buvo pervadinta „Vilniaus prekyba“. Ilgainiui mažmeninės prekybos tinklą „Maxima“ ir dešimtis kitų bendrovių valdanti „Vilniaus prekyba“ tapo bene didžiausia Lietuvos privačių įmonių grupe. Ji įeina į didžiausių Vidurio Europos įmonių 40-uką.

1993 m. vasario 25 d. prisiekė pirmasis visuotinai išrinktas valstybės prezidentas Algirdas Brazauskas.

1993 m. birželio 25 d. į apyvartą išleistas litas.

1993 m. liepos 31 d. prasidėjo vadinamasis Pakaunės savanorių maištas. Grupė prieš tuometinę valdžią protestuojančių karių savanorių pasitraukė į miškus netoli Kauno. Konfliktas išspręsta ne jėga: po beveik trijų mėnesių specialioji parlamentinė derybų grupė įkalbėjo savanorius nutraukti maištą ir grįžti iš miškų.

1993 m. rugpjūčio 31 d. iš Lietuvos išvesti sovietų kariuomenės likučiai.

nuotrauka::11 nocrop

1993 m. rugsėjo 4–7 d. Lietuvą pirmą kartą aplankė popiežius Jonas Paulius II.

1993 m. spalio 12 d. siautėjantys organizuoti nusikaltėliai Vilniuje nušovė žurnalistą Vitą Lingį. Nužudymo organizatoriui Borisui Dekanidzei 1995 m. paskutiniam Lietuvoje įvykdyta mirties bausmė. Netrukus mirties bausmės nebeliko Lietuvos baudžiamojoje sistemoje.

1994 m. kovo 17 d. priimtas Lito patikimumo įstatymas, kuriuo lietuviška nacionalinė valiuta susieta su USD santykiu 4:1. 2002-aisiais litas buvo susietas su euru santykiu 3,4528:1.

1995 m. gruodį Lietuvoje kilo bankų krizė – vienas po kito žlugo kelios finansų įstaigos, tūkstančiai žmonių ir įmonių liko be santaupų.

nuotrauka::13 nocrop

1998 m. vasario 26 d. prisiekė prezidentas Valdas Adamkus.

1998 m. liepos 12 d. įvykdytas pirmasis itin stambus valstybinio turto privatizavimo sandoris: už 60% „Lietuvos telekomo“ akcijų iš skandinaviškų įmonių konsorciumo gauta 510 mln. USD. Vėliau valstybės rankose likusių akcijų privatizavimas buvo sėkmingai tęsiamas. 2006–2016 m. įmonė vadinta „Teo LT“, dabar – „Telia Lietuva“.

1998 m. lapkritį Rusijos ekonominės krizės atgarsiai atsiliepė ir Lietuvai – ekonomika smarkiai sulėtėjo.

1999 m. liepos 22 d. Baltijos jūroje prie sienos su Latvija pradėjo veikti Būtingės naftos terminalas. Per jį žalia nafta imta aprūpinti Mažeikių gamyklą. Terminalas tapo ypač aktualus, kai 2006 m. Rusija sustabdė žaliavos perdavimą antžeminiu „Draugystės“ naftotiekiu.

2002 m. lapkričio 21–22 d. Lietuvą pirmą kartą aplankė Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas George‘as Bushas.

2003 m. vasario 26 d. prezidento poste prisiekė Rolandas Paksas. Jau po metų, 2004 m. balandžio 6 d., jis pašalintas iš pareigų apkaltos proceso tvarka.

2003 m. liepos 6 d. Lietuva atšventė Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-ąsias metines.

nuotrauka::12 nocrop

2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo NATO nare.

2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo Europos Sąjungos nare.

2004 m. liepos 12 d. prisiekė ir antrąją kadenciją pradėjo pirmalaikiuose prezidento rinkimuose laimėjęs Valdas Adamkus.

2007 m. gruodžio 21 d. Lietuva įstojo į bevizę Šengeno erdvę.

nuotrauka::15 nocrop

2008 m. gruodį Lietuvą apėmė pasaulinė finansų krizė, staiga sulėtėjo ekonomika. Vyriausybė buvo priversta imtis skubių nepopuliarių priemonių mokesčių ir socialinės politikos srityse, tai 2009-ųjų sausį sukėlė smurtinį protestą prie Seimo rūmų Vilniuje.

2009 m. sausio 1 d. Vilnius tapo ir buvo visus metus Europos kultūros sostine, Lietuva tais metais atšventė savo vardo pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmetį.

nuotrauka::16 nocrop

2009 m. liepos 12 d. prisiekė prezidentė Dalia Grybauskaitė. 2014 m. ji buvo perrinkta dar vienai penkerių metų kadencijai.

2013 m. liepos 1 d. Lietuva pirmą kartą pusmečiui tapo Europos Sąjungos pirmininke.

nuotrauka::14 nocrop

2014 m. spalio 27 d. Lietuvos energetinę nepriklausomybę užtikrinantis suskystintųjų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“ prisišvartavo Klaipėdoje.

2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje įvestas euras.

2017 m. kovo 29 d. profesorius Liudas Mažylis Vokietijos diplomatiniame archyve Berlyne surado ilgai ieškotą Vasario 16-osios Aktą, surašytą signataro Jurgio Šaulio ir pasirašytą visų Lietuvos Tarybos narių. Vokietija paskolino jį Lietuvai ir nuo 2018 m. sausio 21 d. Aktas demonstruojamas Signatarų namuose Vilniuje.

nuotrauka::17 nocrop

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
 1993-iųjų stebuklo formulė: geležinė valia, išmintinga diplomatija, truputis pinigų ir sėkmės Premium 5

Dar ir šiandien kai kuriuos draugiškus Lietuvos kaimynus sunku įtikinti, kad Rusijos kariuomenės išvedimą iki...

Verslo klasė
2018.10.19
Kinijos ekonomika – prekybos karo gniaužtuose Premium 19

Kinijos ekonomika auga lėčiausiai per devynerius metus, rodo naujausi oficialiai paskelbti duomenys, kurie...

Verslo aplinka
2018.10.19
LAT: stabdomas Nacionalinio stadiono statybos konkursas 10

Vilniaus valdžia turės priimti iš Nacionalinio stadiono statybos koncesininko konkurso pašalintos bendrovės...

Statyba ir NT
2018.10.19
Turkija tikina, kad turi įrodymų, kas kaltas dėl dingusio žurnalisto 3

Turkija penktadienį įspėjo Saudo Arabiją, kad turi įrodymų, kurie paaiškintų, kas yra atsakingas už Saudo...

Verslo aplinka
2018.10.19
Grubių pažeidimų Labanoro girioje nerado, bet plynus kirtimus uždraus 15% Lietuvos miškų 16

Preliminarūs kirtimų Labanoro regioniniame parke tyrimai rodo, kad grubių pažeidimų nepadaryta, sako aplinkos...

Verslo aplinka
2018.10.19
Gitanas Nausėda pasirinko komunikacijos partnerius prezidento rinkimams 2

Sprendimą dalyvauti Prezidento rinkimuose priėmęs ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Gitanas Nausėda...

Rinkodara
2018.10.19
Karbauskis sutinka, kad Seimas patyrinėtų žemės ūkio reikalus 2

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) turėtų per ateinančius metus ištirti ir pateikti atsakymus dėl padėties...

Verslo aplinka
2018.10.19
Pasaulio žiniasklaidos akiratyje – griežti D. Grybauskaitės žodžiai Londonui 37

Prezidentės Dalios Grybauskaitės griežti žodžiai, nukreipti į Londono vyriausybę, ES viršūnių susitikime...

Verslo aplinka
2018.10.19
Kinijos ūkis praranda tempą: augo lėčiausiai per 9 metus

Kinija penktadienį paskelbė, kad trečiąjį ketvirtį jos ekonomika auga lėčiausiai nuo 2009 m. finansų krizės.

Verslo aplinka
2018.10.19
Armonaitė traukiasi iš Liberalų sąjūdžio vicepirmininkių 12

Seimo narė Aušrinė Armonaitė traukiasi iš Liberalų sąjūdžio pirmininko Eugenijaus Gentvilo pavaduotojų, ji...

Verslo aplinka
2018.10.19
Ekologinis amžiaus projektas: Kauno meras norėtų, ministerija nemato galimybių 12

Aplinkosaugos entuziastai vėl kelia kurį laiką pamirštą idėją ant Kauno A. Brazausko hidroelektrinės...

Verslo aplinka
2018.10.19
Chaoso ratas įsuktas – kur stabdžiai? 2

Pakuočių atliekų tvarkymo sistema įstrigo gilioje krizėje: gamintojai ir importuotojai tapo įstatymo spragų...

Teismas: Vilniaus valdžia gali leisti statyti aukštesnius ar didesnius pastatus 2

Vilniaus valdžia turi teisę suteikti išskirtines sąlygas kai kuriems nekilnojamojo turto (NT) projektams,...

Statyba ir NT
2018.10.18
Pirminiai TS–LKD debatai: svarbiausi Šimonytės ir Ušacko akcentai 5

Ketvirtadienio vakarą vyko Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų į prezidentus Ingridos...

Verslo aplinka
2018.10.18
Rusijos milijardierių turtams sankcijos – nė motais 15

Vidutiniam rusui didėjanti infliacija mažina perkamąją galią, tačiau šalies milijardieriai pasaulio...

Verslo aplinka
2018.10.18
May Europos lyderiams užsiminė apie pereinamojo laikotarpio pratęsimą 3

ES ir JK kol kas nepavyko pasiekti reikšmingo progreso derybose dėl skyrybų sutarties, vis dar išlieka...

Verslo aplinka
2018.10.18
Teismas nepriėmė pakeisto prokuroro kaltinimo Pakso ir Vainausko byloje

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį nepriėmė pakeisto prokuroro kaltinimo buvusio „tvarkiečių“ lyderio...

Verslo aplinka
2018.10.18
Paskelbtas referendumas dėl dvigubos pilietybės 13

Konstitucinis referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo turėtų įvykti kitų metų gegužės 12 ir 26...

Verslo aplinka
2018.10.18
Iš šių metų biudžeto – papildomi pinigai ir gynybai, ir partijoms 3

Vyriausybė turi teisę pasiskolinti tam, kad šiemet užtikrintų pakankamą krašto apsaugos sistemos finansavimą.

Verslo aplinka
2018.10.18
Nuo naujųjų metų pasikeis dviejų ministerijų pavadinimai

2019 m. sausio 1 d. pasikeis dviejų ministerijų pavadinimai – Ūkio ministerija taps Ekonomikos ir inovacijų,...

Verslo aplinka
2018.10.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau