Svarbiausieji 2015 m. Lietuvos ir pasaulio įvykiai „Verslo žinių“ akimis

Pirmąjį pusmetį Europos dėmesio centre buvo atsidūrusios chaotiškos derybos dėl naujos paramos Graikijai programos. Metų pradžioje Europos centrinis bankas pradėjo kiekybinio skatinimo programą skirtą ES ekonomikos stimuliavimui. Antroje metų pusėje į pirmas gretas iškilo pabėgėlių krizė, terorizmo aktai Prancūzijoje, Rusijos įsitraukimas į karą Sirijoje ir Jungtinės Karalystės išdėstyti ES reformos planai.

Metų viduryje sprogo Kinijos akcijų biržos burbulas, o gruodį ilgai trypčiojęs JAV centrinis bankas pagaliau kilstelėjo palūkanų normą.

Sausio 1 d.

Lietuvoje įvestas euras, mūsų šalis tapo 19-ąja euro zonos nare.

Sausio 2 d.

Įkuriamas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras.

Sausio 7 d.

Paryžiuje įvykdytas terorizmo aktas prieš kandžia religine ir politine satyra garsėjančio Prancūzijos žurnalo „Charlie Hebdo“ redakciją. Per išpuolį nužudyta 12 žmonių, dar 5 žmonės žuvo gaudant teroristus. Išpuolis į pirmas gretas iškėlė diskusijas apie vadinamųjų „namuose užaugintų“ teroristų grėsmę Europoje. Brutalus nusikaltimas įvykdytas antiimigracinių debatų ES įkarštyje.

Klaipėdos rajone ant Utrių kalno įrengtas pirmasis analogų šalyje neturintis slidinėjimo kurortas. Viso Utrių kalno slidinėjimo trasos projekto, kurį įgyvendino Lapių kaimo bendruomenė, vertė siekia 188.000 Eur.

Sausio 14 d.

Liuksemburge įsikūręs ES Teisingumo Teismas uždegė žalią šviesą Europos centriniam bankui (ECB) vykdyti plataus masto obligacijų supirkimo programą. Jos vykdymui priešinosi Vokietija, ji teigė, kad šia programa ECB prieštarauja savo tikslui išlaikyti kainų stabilumą euro zonoje. Vokietija programą apskundė teismui.

Sausio 22 d.

Europos centrinis bankas paskelbė, kad nuo kovo mėnesio bus pradėta euro zonos skatinimo programa supirkinėjant privataus ir viešojo sektoriaus vertybinius popierius. Bankas nutarė kas mėnesį supirkti 60 mlrd. Eur vertės vertybinių popierių. Paskelbtas planas pranoko lūkesčius, nes buvo manoma, kad supirkimo apimtis sieks 50 mlrd. Eur.

Latvijos statybinių prekių prekybos bendrovė „Depo“ informavo, kad Lietuvoje pirmąją parduotuvę atidarys Klaipėdoje.

Eksploatacines paslaugas teikianti AB „Vilniaus chemija“ įsigijo mažmeninės prekybos UAB „Assorti.lt“.

Sausio 25 d.

Graikijos parlamento rinkimus laimėjo kairiųjų populistų partija „Syriza“, rinkėjams žadėjusi taupymo politikos pabaigą ir skolų nurašymą. Po rinkimų partija įsivėlė į pusę metų trukusias chaotiškas derybas su tarptautiniais kreditoriais. Liepos mėnesį „Syriza“ kapituliavo, o rugpjūtį Graikijai suteiktas jau trečiasis gelbėjimo paketas. Jo vertė – 86 mlrd. Eur.

Sausio 30 d.

„Verslo žinių“ organizuojamo sparčiausiai augančių įmonių konkurso „Metų gazelė 2014“ laimėtoja tapo Kauno UAB „Skaitmeninis pasaulis“.

Vasario 3 d.

Norvegų kapitalo draudimo bendrovė „Gjensidige Forsikring ASA“ praneša už 54 mln. Eur perkanti 99,88% ne gyvybės draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ akcijų iš „PZU SA“.

Vasario 5 d.

Ukrainos centrinis bankas paskelbė apie netikėtą bazinių palūkanų pakėlimą ir panaikino priemones, kuriomis iki šiol palaikė stabilų grivinos kursą. Grivina JAV dolerio atžvilgiu kaipmat nuvertėjo 32%.

Vasario 11 d.

2013 m. turėjęs pradėti dirbti medžio anglių kompleksas Ignalinos rajone žlugo: projekte dalyvavusioms bendrovėms keliamos bankroto bylos, bankrotas paskelbtas ir komplekso statybą koordinavusiai Medžio anglių gamintojų asociacijai.

Vasario 13 d.

Minske pasiektas naujas susitarimas dėl paliaubų Ukrainoje. Jo esmė – rytiniuose Ukrainos regionuose užtikrinti paliaubų, dėl kurių Minske buvo susitarta dar 2014 m. rugsėjį, įgyvendinimą. Nors karo veiksmai Ukrainoje aprimo, tačiau Minsko susitarimų nesilaikoma iki šiol. 2015 m. gruodį ES ir JAV dar pusmečiui pratęsė sankcijas Maskvai.

Vasario 18 d.

Virginija Baltraitienė, žemės ūkio ministrė, įregistravo įstatymo, reguliuojančio pieno rinką, projektą.

Didžiausia Kinijos elektros prietaisų gamintoja „Jiangsu Linyang Electronics“ įsigijo 15% Vilniaus elektros skaitiklių UAB „Elgama-elektronika“ akcijų.

Vasario 27 d.

Maskvoje nužudytas Borisas Nemcovas, buvęs ilgametis Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas ir vienas iš ryškiausių opozicijos atstovų šalyje. Po žmogžudystės analitikai konstatavo, kad ši tragedija tik iliustruoja, jog liberalioms ir demokratinėms idėjoms šiuo metu šalyje nėra vietos.

Kovo 1 d.Savivaldos rinkimai. Pirmą kartą merai renkami tiesiogiai. Vilniaus meru išrenkamas Remigijus Šimašius, Kauno – Visvaldas Matijošaitis, Klaipėdos – Vytautas Grubliauskas.

Parlamento rinkimus Estijoje trečią kartą iš eilės laimėjo ilgametė šalies politinė lyderė Reformų partija (liberalai). Premjero postas vėl patikėtas Taavi Roivui.

Kovo 13 d.Euras pasiekė žemiausią 2015-ųjų lygį JAV dolerio atžvilgiu – 1,0496 JAV dolerio už 1 eurą, o tai yra maždaug 11 metų žemumos. Euro zonos ekonomikos atsigavimui stagnuojant, euras per šiuos metus JAV dolerio atžvilgiu sumenkęs apie 9%. Be to, eurą smukdo JAV pradėtos kelti palūkanos.

Kovo 16 d.Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė AB „Amber Grid“ padavė į teismą didžiausią šalyje dujų vartotoją AB „Achema“, kai ši atsisakė mokėti 19 mln. Eur perdavimo paslaugų „terminalo dedamąją“ ir delspinigius.

Kovo 25 d.„Verslo žinių“ organizuoto konkurso „Metų prekės ženklas 2015 m.“ laimėtojas – „Vilkyškės“.

Balandžio 1 d.

Europos Sąjungoje naikinamos pieno kvotos.

Balandžio 2 d.

Skandinavijos bankininkystės ir draudimo grupė „Skandia“ Vilniuje įsteigė paslaugų centrą, kuriame šiemet darbą pradėjo 70 specialistų. Pradžioje čia teikiamos draudimo administravimo, apskaitos, IT ir personalo valdymo paslaugos. Centras, jei patenkins švedų lūkesčius, gali išaugti iki 500 žmonių.

Balandžio 4 d.

Skaistgirio žemės ūkio bendrovė atidaro pieno perdirbimo įmonę, kurioje gaminami švieži pieno produktai. Nauja gamykla naudoja Žagarės pieninės prekės ženklą, į jos rinkodarą ir produktų populiarinimą ketinta investuoti apie 1 mln. Eurų.

Balandžio 10 d.

Lietuva pakviesta pradėti derybas dėl narystės prestižinėje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje.

Latvijos energetikos bendrovė išleido 7 metų trukmės ir 75 mln. Eur nominalios vertės vadinamųjų žaliųjų obligacijų, kurių metinis pajamingumas – 1,9%. Ji tapo pirmąja Rytų Europoje valstybine bendrove, išleidusia tokio tipo obligacijų.

Balandžio 14 d.

Lietuvoje grąžinta šauktinių kariuomenė.

Balandžio 20 d.

Tarptautiniai investuotojai, atstovaujami JAV rizikos kapitalo bendrovės „Ripplewood Advisors“, baigė 75% plius vienos Latvijos „Citadele“ banko akcijos įsigijimo iš Latvijos privatizavimo agentūros sandorį. Žlugusio Latvijos „Parex“ banko likutį įsigijo investuotojai, tarp kurių – ir Egipto milijardierius Nassefas Sawiris, ir buvęs JAV centrinio banko vadovas Paulas Volckeris.

Gegužės 4 d.

Baigiamas tiesti Palangos aplinkkelis. Tai pirmasis toks privačios ir viešosios partnerystės projektas, kurio vertė – apie 35 mln. Eur.

Šiaulių bankas už daugiau nei 40 mln. Eur NT plėtros AB „Hanner“ pardavė sostinės centre esantį „Žalgirio“ stadioną ir aplink jį esančius sklypus.

Gegužės 6 d.

Jungtinės Karalystės aukštasis teismas nusprendė, kad žlugusio banko „Snoras“ akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas turėtų būti išduoti Lietuvai. Tiesa, tai nebuvo įgyvendinta, nes p. Antonovas ir p. Baranauskas iš Jungtinės Karalystės vėliau paspruko, kaip manoma, į Rusiją.

Gegužės 7 d.

Jungtinės Karalystės parlamento rinkimuose triumfavo Davido Camerono konservatorių partija. Ji rinkimuose užsitikrino daugumą. Per rinkimus p. Cameronas akcentavo ES reformos ir referendumo dėl šalies narystės Bendrijoje klausimus.

Gegužės 12 d.

„Verslo žinių“ organizuojamo konkurso „Metų finansų vadovas 2015 m.“ titulas atiteko Dariui Kašauskui, UAB „Lietuvos energija“ finansų ir iždo direktoriui.

Gegužės 19 d.

„Raidla Lejins & Norcous“ ir „Lawin“ advokatų kontoros keičiasi partneriais Estijoje. „Raidla Lejins & Norcous“ išsiskyrė su buvusiais partneriais Estijoje, pritraukė dabar jau buvusią „Lawin“ komandą Taline ir pakeitė pavadinimą į „Cobalt“. „Lawin“ kontora dėl bendros veiklos baigė derybas su buvusia „Raidla Lejins & Norcous“ komanda Estijoje ir taip pat pakeitė pavadinimą, tapo „Ellex“.

Lietuvių įkurta eismo tvarkaraščių sistemų kūrėja „Trafi“ sulaukė 5,8 mln. Eur vertės finansinės injekcijos iš tarptautinių ir Lietuvos investuotojų. Tai didžiausia vadinamoji „Series A“ tipo investicija į Lietuvoje įsteigtą pradedančiąją įmonę.

Gegužės 22 d.

Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ nebevykdo skrydžių.

IV ES Rytų partnerystės viršūnių susitikime pristatyta nauja ES bendradarbiavimo su Rytų partnerystės šalimis architektūra. Sutarta prioritetą skirti Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai, taip pat individualizuoti bendradarbiavimą, atsižvelgiant į konkrečių valstybių poreikius

Gegužės 24 d.

Lenkijos prezidento rinkimus laimėjo tuo metu opozicijoje buvusios konservatorių partijos „Teisės ir teisingumo“ iškeltas kandidatas Andrzejus Duda. Analitikų nuomone, p. Dudos pergalę lėmė agresyvi rinkimų kampanija, socialinėje srityje išdalyti pažadai ir pokyčiai, kurių pageidauja rinkėjai, po 8 metų „Pilietinės platformos“ valdymo.

Gegužės 28 d.

Kontrolinį e. prekybos įmonės „Pigu.lt“ akcijų paketą įsigijo Lenkijos privataus kapitalo investicijų bendrovės MCI valdomas fondas.

Gegužės 29 d.

Lietuvos bankas, atlikęs specialų tyrimą, investicinio gyvybės draudimo paslaugų teikimo sektoriuje aptiko daugybę spragų ir ėmėsi šią rinką reformuoti. Nustatyta, kad nuo 2003 m. iki 2014 m. gyventojai draudikams permokėjo apie 260 mln. Eur.

Birželio 4 d.

„Verslo žinių“ organizuotame konkurse „Geidžiamiausias darbdavys“ didžiųjų bendrovių kategorijoje laimėtoja paskelbta UAB „Intermedix“, mažų ir vidutinių įmonių kategorijoje – „Baltic Amadeus“.

Birželio 10 d.

„Verslo žinių“ konkurso „Metų CEO“ laimėtoju tapo Algimantas Markauskas, „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius ir viceprezidentas Baltijos regionui.

infogr.am::infogram_0_vz_laureatai-6506

Birželio 15 d.

Saudo Arabija, norinti sumažinti priklausomybę nuo naftos gavybos sektoriaus, atvėrė savo akcijų rinką užsienio investuotojams. Atrinkti užsienio investuotojai, valdantys 5 mlrd. USD turtą, turi galimybę laisvai investuoti Saudo Arabijos akcijų rinkoje „Tadawul“.

Birželio 17 d.

Lietuvos ir Rusijos kapitalo UAB „Vesvela“, pavasarį baigusi naujos žuvų perdirbimo gamyklos statybas Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje, pradėjo gamybą.

Birželio 19 d.

Įmonių grupė „Elsis“ įsigijo 51% programinės įrangos gamintojos UAB INNTEC akcijų.

Birželio 29 d.

Pekine 50 steigiamųjų narių pasirašė susitarimą dėl Azijos infrastruktūros investicijų banko (AIIB) steigimo. Pagrindinis AIIB tikslas – infrastruktūros projektų Azijos regione finansavimas. Naujasis Kinijos dominuojamas investicijų bankas dubliuos Vakarų institucijų, tokių kaip Pasaulio bankas, veiklą.

Liepos 5 d.

Graikai balsavo referendume dėl to, ar pritarti tarptautinių kreditorių siūlomoms ekonomikos reformoms. Suskaičiavus visus balsus, paaiškėjo, kad taupymo politikai pasipriešino 61,31% balsavusių.

Liepos 8 d.

Aplinkos ministerija nusprendė, kad užstato už vienkartines pakuotes sistemą, kuri pradės veikti nuo 2016 m. vasario 1 d., Lietuvoje kurs du administratoriai – VšĮ „Užstatas“ ir VšĮ „Užstato sistemos administratorius“.

Liepos 13 d.

Lietuvos televizijos ir interneto tiekėja UAB „Cgates“ pasirašė sandorį dėl penkių su prekės ženklu „Kava“ veikiančių bendrovių, paslaugas teikiančių Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, įsigijimo.

Liepos 14 d.

Vienoje (Austrija) JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Kinijos, Rusijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai pasiekė susitarimą su Iranu, kad šiam būtų sumažintos sankcijos mainais už Teherano pasižadėjimą apriboti savo branduolinę programą. Naftos importo iš Irano draudimas gali būti panaikintas jau 2016 m. pirmoje pusėje.

VŽ skaitytojus liepos 14 d. pasitiko atnaujintas vz.lt puslapio dizainas, šiek tiek pakoreguota struktūra, o didžiausius pokyčius pajuto redakcijos kuriamą turinį skaitantys išmaniuosiuose telefonuose ir planšetėse.

Liepos 23 d.

Pastaruosius keletą metų nuostolingai veikusi AB „Orlen Lietuva“ šiemet dirba itin sėkmingai – per pusmetį uždirbo 145 mln. USD (131,83 mln. Eur) pelno.

Bobby Jindalas, Luizianos gubernatorius, pranešė, kad su UAB „Icor“ susijusi UAB „Investimus foris“ perka biodegalų gamyklą Luizianos valstijoje JAV ir ketina ten pradėti amoniako gamybą.

Liepos 27 d.

Mažmeninės prekybos bendrovė „Fresh Market“ nutraukė internetinės prekybos veiklą Lietuvoje.

Rugpjūčio 4 d.

„VP grupė“, norėdama išvengti mokesčių, taikė neteisėtus mechanizmus, „15min. lt“ interviu teigė vienas grupės akcininkų Mindaugas Marcinkevičius.

Rugpjūčio 5 d.

Mažmeninės prekybos tinklas „Fresh Market“ VŽ patvirtino – parduotuvės Lietuvoje uždaromos.

Rugpjūčio 11 d.

Liepą Naftą eksportuojančių valstybių organizacijai priklausančios valstybės išgavo daugiausia naftos per pastaruosius 3 metus.

Rugpjūčio 14 d.

„Vilniaus prekybos“ grupė išplatino „Baltąją knyga“, kurioje skelbiama informacija apie grupės istoriją ir akcininkų konfliktą.

Pasiektas susitarimas dėl trečiojo paramos Graikijai paketo, jo vertė – 86 mlrd. Eur.

Rugpjūčio 18 d.

„Frontex“ pateikti liepos duomenys apie pabėgėlių srautą į Europą šokiravo ES. Pabėgėlių krizė – vienas rimčiausių iššūkių Bendrijos istorijoje. Nuo sausio iki lapkričio ES sienas neteisėtai kirto 1,55 mln. imigrantų, palyginti – pernai tik 284 tūkst. Reaguodamos į migrantų srautus, keletas ES valstybių atnaujino sienų kontrolę.

Rugpjūčio 24 d.

Juodasis pirmadienis Kinijos akcijų rinkoje – indeksai smuko iki 8,5%, arba labiausiai per 7 metus. Panika, kurios priežastys iki šiol nežinomos, persikėlė ir į kitų šalių akcijų rinkas, pasirodė svarstymų, kad tai gali būti naujos visuotinės krizės pradžia.

Rugpjūčio 26 d.

Vyriausybė pasiūlė iš esmės keisti Statybos įstatymą ir jame numatyti privalomuosius atidėjimus, kurie bus skirti nekokybiškos statybos padariniams šalinti.

Rugpjūčio 27 d.

Užbaigtos veiklą Lietuvoje pradedančio prekybos tinklo „Lidl“ logistikos centro Ramučių kaime, Kauno rajone, statybos.

Rugpjūčio 28 d.

Vienoje didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ pasikartojo „VP grupės“ drama: mažasis akcininkas kaltino didįjį smulkiųjų akcininkų diskriminavimu ir veikimu tik savo naudai.

Rugpjūčio 31 d.

Valstybės valdomos UAB „Lietuvos energija“ įmonių valdybos patvirtino elektros ir dujų skirstymo operatorių sujungimo sąlygas. Pagal jas nuo 2016 m. sausio 1 d. veiklą pradės ESO, arba AB „Energijos skirstymo operatorius“, biržoje kotiruojama įmonė, kuri bus sukurta sujungus AB LESTO ir AB „Lietuvos dujos“.

Rugsėjo 2 d.

Vilniuje oficialiai atidaryta NATO vadavietė.

Rugsėjo 8 d.

Lietuvos bankas šių metų BVP augimo prognozę sumažino dar 0,4 procentinio punkto, iki 1,6%. 2015-ųjų ūkio augimo prognozė – pati pesimistiškiausia nuo praėjusių metų pabaigos. Po kelių dienų prognozę iki 1,9% sumažino ir Finansų ministerija.

Rugsėjo 11 d.

Vilniaus oro uostas pranešė, kad rugpjūtį aptarnavo 332.000 keleivių – tai sostinės oro uosto rekordas per visą veiklos laikotarpį nuo 1932 m.

Rugsėjo 18 d.

Kilo „Volkswagen“ taršos duomenų klastojimo skandalas. Jis iš bendrovės vadovo posto išvertė Martiną Winterkorną ir pasiuntė bendrovės akcijų vertę žemyn.

Rugsėjo 20 d.

Lietuvos krepšinio rinktinė Europos vyrų krepšinio čempionate iškovojo sidabro medalius.

Priešlaikinius Graikijos rinkimus vėl laimėjo „Syriza“. Šį kartą į rinkimus ji ėjo su pažadu įgyvendinti reformas.

Rugsėjo 22 d.?ES pasiekė susitarimą dėl pasiskirstymo pabėgėlių kvotomis: sutarta pasiskirstyti 120.000 prieglobsčio prašytojų. Įskaitant anksčiau sutartą 40.000 kvotą, iš viso šalys per dvejus metus turės pasidalyti 160.000 pabėgėlių. Lietuva įsipareigojo priimti 1.105 pabėgėlius.

Rugsėjo 23 d.

Susijungė Baltijos šalių advokatų kontoros „Cobalt“ ir „Borenius“, po to „Cobalt“ tapo didžiausia kontora pagal advokatų skaičių Baltijos šalyse.

Rugsėjo 30 d.

Rusija pradėjo karinius veiksmus Sirijoje. Maskva palaiko Basharo al Assado, Sirijos prezidento, režimą ir deklaruoja kovojanti su teroristų grupuotėmis, pirmiausia „Islamo valstybe“. Vakarai kritikuoja Maskvos įsitraukimą į karinius veiksmus ir kaltina Rusijos karines pajėgas atakuojant al Assado opoziciją.

Spalio 2 d.

Šiaurės Vakarų Lietuvoje pradėjo veikti per dvejus metus už 60 mln. Eur pastatytas magistralinis dujotiekis iš Klaipėdos į Kuršėnus.

Spalio 3 d.

Danijos bankas „Danske Bank“ paskelbė, kad pasirašė sutartį su Švedijos „Swedbank“ dėl Lietuvos ir Latvijos mažmeninės bankininkystės verslų pardavimo. Sandoris apima privačių klientų sąskaitas, indėlius, paskolas, mokėjimo korteles ir vertybinius popierius. Tai aktualu apie 120.000 privačių klientų Lietuvoje ir 7.000 klientų Latvijoje.

Spalio 5 d.

Pabaigtos derybos dėl didžiausio istorijoje laisvosios prekybos susitarimo – Ramiojo vandenyno partnerystės sutarties. Susitarimas apima 12-a Azijos ir Amerikos žemynų valstybių, tarp jų – JAV, Japonija ir Australija. Analitikai mano, kad tai gali paspartinti derybas dėl analogiško susitarimo tarp JAV ir ES, nes Vašingtonas galės į jas sukoncentruoti visą dėmesį.

Spalio 6 d.

Lietuvos fiksuotojo, interneto ryšio ir TV paslaugų bendrovė „Teo“ paskelbė perkanti 100% mobiliojo ryšio operatorės „Omnitel“ akcijų už 220 mln. Eur. Tai vienas didžiausių šių metų įsigijimo sandorių.

Spalio 8 d.

Taksi paslaugų VšĮ „Vilnius veža“ paskelbta bankrutuojančia.

Spalio 12 d.

Valstybės netiesiogiai valdomos energetikos įmonės sudarė 21,1 mln. Eur vertės sandorį – AB „Lietuvos energijos gamyba“ pardavė didmeninės elektros prekybos komercinę dalį UAB „Energijos tiekimas“.

Spalio 13 d.

„Grigiškių“ įmonių grupė pakeitė pavadinimus. Dabar ji vadinasi „Grigeo“, o pirminė AB – „Grigeo Grigiškės“.

Spalio 15 d.

Lietuva pirmą kartą išsiuntė Europos Komisijai Finansų ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą 2016 m. biudžeto projektą.

Lietuva tarptautinėse rinkose išleido neeilines obligacijų emisijas. Leisdama vieną emisiją šalis pasiskolino pigiausiai istorijoje ir aplenkė latvius, o leisdama kitą – pirmą kartą pritraukė lėšų 20 metų laikotarpiui. Abiem atvejais pasiskolinta po 750 mln. Eur.

Spalio 16 d.

Oficialiai atidarytas „Rail Balticos“ ruožas nuo Lenkijos sienos iki Kauno, iš viso investuota 364,5 mln. Eur.

Spalio 22 d.

Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje atidaryta Norvegijos kapitalo bendrovės „Devold“ drabužių mezgimo gamykla. Šio projekto vertė siekia 7,8 mln. Eur, dalį lėšų skyrė ES.

Pirmą kartą sudarytame „European Digital City“ indekse pagal sąlygas startuoliams kurtis ir jau pažengusiems pradedantiesiems augti reitinguoti 35 Europos miestai. Vilniui atiteko 28 ir 29 vietos.

Latvijos ir Lietuvos vyriausybės pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo gamtinių dujų sektoriuje, šios žaliavos tiekimo diverfisikavimo ir bendros dujų rinkos Baltijos valstybėse sukūrimo.

Seimą pasiekė darbo santykių liberalizavimą ir „Sodros“ pensijų sistemos pertvarką numatantis naujas socialinis modelis. Tai – milžiniškos apimties įstatymų paketas. Jį sudaro net 44 įstatymų projektai, suskirstyti į 7 blokus.

Spalio 25 d.

Lenkijos parlamento rinkimus laimėjo konservatorių „Teisės ir teisingumo“ (TT) partija. Ši gana radikali politinė jėga į valdžios olimpą grįžo po aštuonerių metų pertraukos. Analitikai suskubo tikinti, kad nauji valdantieji bus labiau linkę konfrontuoti su ES.

Ukrainoje įvyko vietos valdžios rinkimai – svarbus žingsnis įgyvendinant kertinę šalies valdymo reformą – decentralizaciją. Rinkimai parodė naujas politines realijas šalyje. Daugiausia balsų regionuose surinko Petro Porošenkos blokas, tačiau jam ant kulnų mynė populistinė Julijos Tymošenko vadovaujama „Tėvynė“. Populiarumą praradęs Arsenijaus Jaceniuko Liaudies frontas rinkimuose kaip savarankiška politinė jėga nedalyvavo.

Spalio 27 d.

Remigijus Šimašius, Vilniaus meras, ir Alexanderis Lobovas, vežimo paslaugų bendrovės „Uber“ atstovas, pasirašė pasitikėjimo memorandumą.

Bitkoinai priskiriami teisėtoms atsiskaitymo priemonėms, todėl sandoriai jais neapmokestinami PVM, pabrėžė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

Spalio 29 d.

„Vilniaus energija“ pradėjo reorganizaciją ir iš trečiosios termofikacinės elektrinės (VE-3) atleido 114 darbuotojų. Planuota, kad šis procesas bus užbaigtas iki 2015 m. pabaigos.

Mažmeninės prekybos UAB „Maxima LT“ pradėjo modernaus administracinio pastato Vilniuje statybas. Greta naujojo pastato iškils ir nauja „Maxima XX“ parduotuvė. Investicijos, kaip planuojama, sieks 15 mln. Eur.

Spalio 30 d.

„Small Planet Airlines“ sutarė dirbti su dviem didžiausiais Vokietijos kelionių organizatoriais „Thomas Cook“ ir TUI.

Po trejų rekonstrukcijos metų Kaune atidarytas Panemunės tiltas, jo atnaujinimo darbai kainavo 30 mln. Eur.

Lapkričio 4 d.

JAV Žemės ūkio departamento Maisto saugos ir kontrolės tarnyba (FSIS) paskelbė 9 lietuviškų įmonių sąrašą, kurioms leista eksportuoti mėsą ir jos gaminius.

Lapkričio 5 d.

Seimas sugriežtino greitųjų kreditų išdavimo taisykles, maksimalias galimas palūkanas apribojo nuo 200 iki 75%, įvedė vadinamąjį atšalimo laikotarpis, taip pat nustatė 0,04% per dieną administravimo išlaidų viršutinę ribą.

Populiariausias rodiklis, su kuriuo Lietuvoje siejamos palūkanos, tapo nulis. Kitaip tariant, 6 mėnesių trukmės tarpbankinių paskolų eurais rodiklis EURIBOR tapo 0,000%, nors dar ankstesnę dieną buvo teigiamas. Šiuo metu šis rodiklis yra neigiamas ir daliai paskolų turėtojų mažina galutines bankui mokamas palūkanas.

Pradėjo veikti naujasis „Achemos“ azoto rūgšties cechas. Jo vertė 21 mln. Eur.

Lapkričio 10 d.

Davidas Cameronas oficialiai pristatė šalies pasiūlymus dėl ES reformos. Londono siūloma ES reforma siekiama sudėti saugiklius, kurie, plėtojantis euro zonai, apsaugotų jai nepriklausančias šalis nuo nepageidaujamų padarinių, taip pat numatomos prieštaringai vertinamos priemonės imigracijai riboti.

Sukako vieni metai, kai Rusijos centrinis bankas pirmą kartą nuo Sovietų Sąjungos žlugimo leido rublio kursui svyruoti laisvai. Per tuos metus Rusijos rublis JAV dolerio atžvilgiu sumenko apie 30%, o infliacija per šį laikotarpį buvo spėjusi pašokti iki daugiau nei 16%, arba 13 metų aukštumų.

Seimas degalinių parduotuvėse uždraudė prekiauti alkoholiniais gėrimais. Draudimas įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d.

Lapkričio 12 d.

JAV bendrovė MSCI, skelbianti pasauliniu etalonu laikomus akcijų indeksus, paskelbė, kad nuo gruodžio 1 d. į besivystančių šalių akcijų indeksą „MSCI Emerging Markets“ įtrauks užsienyje kotiruojamas Kinijos įmonių akcijas. Iki tol į indeksą „MSCI Emerging Markets“ buvo įtrauktos tik Honkonge kotiruojamų įmonių akcijos (vadinamosios H-shares). Tai reiškia, kad Kinijos įmonių dalis šiame indekse paaugo nuo 23,9 iki 26,2%. Indeksas buvo papildytas tokiomis bendrovėmis kaip „Alibaba“, „Baidu“ ar „360 Technology“.

Lapkričio 13 d.

Paryžiuje įvykdyta teroristų ataka nusinešė 130 žmonių gyvybę. Išpuoliai sustiprino diskusijas dėl grėsmių, kylančių į Europą plūstant pabėgėliams iš Sirijos. Vakarų partneriai taip pat suaktyvino karinius veiksmus prieš išpuolius Paryžiuje surengusios teroristų grupuotės „Islamo valstybė“ kovotojus Sirijoje.

Lapkričio 16 d.

UAB „Kauno saulėtekis“, priklausanti „Vičiūnų grupei“, įsigijo nebaigtą statyti „Respublikos“ viešbutį Kaune. Nugriovus šį pastatą vaiduoklį, jo vietoje planuojama pastatyti naują verslo centrą, į jį būtų perkeltas ir centrinis „Vičiūnų“ biuras.

Lapkričio 17 d.

Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT) nusprendė, kad „Snoro“ indėlių sertifikatams gali būti taikoma indėlininkų apsauga. Tačiau obligacijoms – ne. Toks sprendimas buvo priimtas indėlio sertifikato ir obligacijos savininkų sujungtoje byloje.

Lapkričio 20 d.

Po Vilniuje įvykusių bėglio, kuris iš policijos pareigūnų paėmė kalašnikovą, gaudynių atsistatydinimo pareiškimą premjerui įteikė Saulius Skvernelis, vidaus reikalų ministras. Vėliau po pokalbio su premjeru p. Skvernelis liko eiti savo pareigų.

Kaune Aleksandro Stulginskio universitete atidarytas paskutinis „Nemuno“ slėniui priklausantis Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro laboratorijų ir verslo inkubatoriaus. „Nemuno“ slėnyje iš viso įrengti 8 atviros prieigos mokslinių tyrimų centrai. Į slėnio įrengimą iš viso investuota apie 40 mln. Eur.

Lapkričio 24 d.

Turkija numušė, Ankaros teigimu, jos oro erdvę pažeidusį Rusijos bombonešį „Su-24“. Maskva teigė, kad oro erdvės nepažeidė bei bombardavo teroristų pozicijas Sirijoje, ir įvedė Turkijai ekonomines sankcijas.

Lapkričio 25 d.

Valstybės valdoma AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) pradėjo teikti 4G LTE interneto paslaugas, kartu atnaujino ir savo prekių ženklą „Mezon“.

UAB „Romnesa“ kepamas šakotis išrinktas geriausiu Lietuvos gastronominiu projektu.

Lapkričio 26 d.

VŽ organizuoto pirmojo technologiškai pažangaus verslo konkurso „Technopelnas 2015“ nugalėtoja paskelbta logistikos bendrovė „Revena“ iš Vilniaus.

Pradėta mokėti laikinoji išskirtinė ES parama pieno sektoriaus ūkininkams, nukentėjusiems dėl Rusijos embargo. Iš viso ūkininkai pernai buvo paremti 24,5 mln. Eur.

Lapkričio 27 d.

ES Teisingumo Teismas pripažino, kad Lietuvos ūkininkams skirtų tiesioginių išmokų mažinimas – vadinamoji moduliacija – yra neteisėtas.

Lapkričio 30 d.

ES ir Turkija pasiekė susitarimą dėl pabėgėlių srautų į ES ribojimo. ES vadovai pritarė planui, kuriuo remiantis Turkijai bus atseikėti 3 mlrd. Eur, taip pat suaktyvintos derybos narystės ES ir bevizio režimo klausimais. Mainais į tai Turkija turės liautis pro pirštus žiūrėti į pabėgėlius, srūvančius iš jos teritorijos į ES.

Gruodžio 2 d.

Vyriausybė nusprendė, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga nuo 325 Eur didėja iki 350 Eur.

Gruodžio 3 d.

Elektros skirstymo AB LESTO ir dujų skirstymo AB „Lietuvos dujos“ akcininkai visuotiniuose susirinkimuose pritarė įmonių sujungimui.

Europos centrinio banko sprendimas nekeisti obligacijų supirkimo programos apimties sukėlė akcijų išpardavimo bangą, nes rinka tikėjosi, kad programa bus padidinta iki 70–75 mlrd. Eur per mėnesį nuo dabartinių 60 mlrd. Eur per mėnesį. Tiesa, paskelbta, kad programa bus vykdoma iki 2017 m. kovo, arba pusę metų ilgiau, nei numatyta iki tol.

Gruodžio 4 d.

VMI pateikė išaiškinimą, kad, mokant nekilnojamojo turto mokestį už 2015 m., 220.000 Eur neapmokestinamojo turto vertę kiekvienas asmuo turės taikyti individualiai.

Gruodžio 6 d.

19-ą kartą išrinktas Lietuvos metų automobilis. Laurai atiteko šiemet pristatytam modeliui „Opel Astra“ .

Gruodžio 9 d.

Logistikos ir transporto forume VŽ su Susisiekimo ministerija apdovanojo Lietuvos logistikos ir transporto sektoriaus įmones. Sparčiausiai augančia išrinkta UAB „MARCI Group“, o už inovacijų pažangą apdovanota UAB „DPD Lietuva“.

Gruodžio 10 d.

Seimas priėmė 2016 m. biudžetą. Valstybės ir visų 60-ies savivaldybių konsoliduotame biudžete planuojamos pajamos siekia 9,394 mlrd. Eur, išlaidos – 10,045 mlrd. Eur, deficitas – 651 mln. Eur.

Lietuvių įkurta prekybos ir dalijimosi drabužiais platforma „Vinted“ sulaukė 27 mln. USD investicijos iš dviejų rizikos kapitalo fondų ir vienos didžiausių Vokietijos žiniasklaidos bendrovių „Hubert Burda Media“. Kartu sudėjus visus finansavimo etapus, bendrovė yra pritraukusi daugiau nei 60 mln. USD investicijų. Įmonė investuotojų buvo įvertinta 150 mln. USD.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė 2015 m. Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus.

Gruodžio 11 d.

Prezidentės vadovaujama Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą, kad Lietuvos kariuomenė už kelis šimtus milijonų eurų įsigis bemaž šimtą vokiečių gamybos „Boxer“ pėstininkų kovos mašinų.

UAB „Tele2“ ir UAB „Omnitel“ klientai jau gali naudotis sparčiausiu Lietuvoje 4G++ ryšiu.

Gruodžio 12 d.

Paryžiuje pasiektas pirmasis pasaulinis susitarimas dėl klimato kaitos tikslų.

Gruodžio 14 d.

Vilniuje įvyko elektros jungčių su Lenkija ir Švedija, „LitPol Link“ ir „NordBalt“, inauguracija.

Gruodžio 15 d.

Lietuvos bankas padidino šių metų ūkio plėtros prognozę ir apkarpė kitų metų BVP augimo rodiklį – laukia, kad šiemet BVP didės 1,7, o kitąmet – 2,9%.

Iš Graikijos į Lietuvą atskrido pirmieji pabėgėliai, paskirstyti pagal ES skirstymo tvarką.

Gruodžio 16 d.

Janet Yellen vadovaujamas JAV centrinis bankas (FED) pirmą kartą per daugiau nei 9 metus pakėlė bazines palūkanas. Jos kilstelėtos nuo 0–0,25 iki 0,5%. Pastarąjį kartą FED palūkanas didino 2006 m. birželį. Anksčiau FED buvo suformavęs lūkesčius, kad palūkanos gali būti kilstelėtos dar 2015 m. rugsėjį. Tačiau kritusios naftos kainos ir suirutė Kinijos akcijų rinkoje tuomet privertė FED persigalvoti.

Gruodžio 17 d.

Aukso kaina pasiekė žemiausią lygį šiais metais – 1.051 USD už Trojos unciją. Toks kainos lygis pastarąjį kartą fiksuotas 2009 m. Auksui nepalanku tai, kad JAV ekonomika atsigauna ir ten jau pradėtos kelti palūkanos.

Gruodžio 18 d.

Viena didžiausių Europos draudikių Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ plečiasi Baltijos šalyse – tapo Latvijos AAS „BTA Baltic Insurance Company“ akcininke.

Didžiausia Lietuvoje smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovė „4finance“, teikianti paslaugas su prekės ženklais „SMSCredit“ ir „Vivus“, Lietuvos banko sprendimu dėl daugybės pažeidimų buvo priversta stabdyti veiklą.

Gruodžio 20 d.

Ispanijoje vykusių parlamento rinkimų rezultatai transformavo dvipartinę šalies politinę sistemą. Rinkimus laimėjo dabar šalį valdanti Liaudies partija, tačiau koalicijų valdymo tradicijų neturinčioje šalyje nė viena iš partijų neužsitikrino daugumos.

Gruodžio 22 d.

„Brent“ rūšies naftos kaina pasiekė žemiausią šiais metais lygį – 36,11 USD už barelį. Nuo metų pradžios nafta atpigusi 45%. Tai labiausiai lėmė didelė naftos pasiūla ir vis dar menka paklausa, į priekį pažengę skalūnų naftos išgavėjai, Irano grįžimas į naftos tiekėjų gretas.

infogr.am::infogram_0_naftairrublis2-59

Gruodžio 23 d.

Gaiviųjų gėrimų bendrovė „Coca-Cola HBC“ pranešė, kad perka Lietuvos mineralinio vandens „Neptūnas“ gamintoją.

Gruodžio 24 d.

Lietuvos mobiliojo ryšio operatorė „Bitė“ paskelbė, kad ją iš bendrovės „Mid Europa Partners“ perka JAV privataus kapitalo bendrovė „Providence Equity Partners“. Sandoris vertinamas keliais šimtais milijonų eurų ir yra vienas didžiausių šiais metais.

„Lukoil“ pranešė, kad traukiasi iš Lietuvos ir Latvijos, – ieško pirkėjo 115 degalinių tinklui.