„Lono“ vadovas: šeimos versle svarbu išsilaisvinti iš apribojimų
Jau dešimt metų mažmeninės prekybos bendrovei „Lonas“ vadovaujantis Domas Jakutis pasakoja, kaip prie šeimos verslo vairo stojusiai antrajai kartai sekasi gryninti „Lono“ sėkmės formulę. Be to, D. Jakutis savo patirtimi valdant šeimos verslą šįmet dalijasi ir su „Swedbank“ Verslo akademijos dalyviais – smulkiaisiais verslais iš visos šalies.
Įtraukti į verslą – nuo jaunų dienų
D. Jakutis įmonei „Lonas“ vadovauja nuo 2014 metų. Tačiau su šeimos virtuve tiek jam, tiek trims jo broliams teko susipažinti kur kas anksčiau.
„Visą vaikystę antrajame namo aukšte gyvenome mes, o pirmajame buvo „Lono“ administracija. Tėvai niekada nesilaikė požiūrio, kad nuo vaikų reikėtų kažką slėpti ar jų neįtraukti į pokalbius, todėl nuo mažų dienų visi sukiojomės „Lono“ administracijoje, matėme, kaip sprendžiamos problemos, kaip vykdomas verslas“, – prisimena jis.
Tėčio Kazimiero įkurta bendrovė, kurioje iš pradžių dirbo 3 specialistai, pamažu plėtėsi, augo, o vasaromis čia darbo atsirasdavo ir papildomai užsidirbti panorusioms įkūrėjo atžaloms.
„Nuo mažumės mums buvo įdiegta, kad pinigai nėra dovanojami ar išlošiami, juos reikia užsidirbti. Todėl paauglystėje, kai turėjome svajonių ar papildomų poreikių kažką nusipirkti, vasaras leidome dirbdami „Lone“. Kai man suėjo 12 metų, uždarbiavau pakuodamas kempines, vėliau, sulaukęs 15-16 metų, dirbau gamybos sandėliuose su logistika ir transportu. Taip pat papildomų lėšų prasimanydavo ir broliai. Buvome paprasti darbininkai, žinojome, kas yra darbas, niekas nežvelgė į mus kaip į direktoriaus vaikus“, – apie paauglystėje išmoktas pamokas pasakoja D. Jakutis.
Palaipsniui perleistas įmonės vairas
D. Jakutis sako, kad nors „Lono“ durys vaikams visada buvo atviros, tėvai niekada nevertė perimti šeimos verslo ir vilčių toliau puoselėti čiužinių ir miego baldų imperiją į augančius sūnus nedėjo.
„Jokio lūkesčio ar spaudimo nejautėme, turėjome laisvę rinktis. Buvo laikotarpis, kai ir pats mąsčiau, kad į „Loną“ tikrai negrįšiu, kad norėčiau kurti kažką savo“, – prisimena vadovas.
Vis dėlto, baigdamas Vadybos ir verslo administravimo studijas universitete, 2010 metais praktikos atlikti jis sugrįžo į „Loną“, o po ketverių metų tapo įmonės vadovu.
„Tėtis nuo tiesioginio vadovavimo atsitraukė pamažu, jis mažais žingsneliais vis stumtelėdavo mane nuo kalniuko – iš pradžių su pardavimais, paskui su marketingu, produktų vystymu, vėliau, žiūrėk, ir į gamybą įsitraukiau. 2013-ųjų pabaigoje turėjome rimtą pokalbį: jis konstatavo, jog esu tiek visur įsitraukęs, kad tikrai jau galiu vadovauti. Nors man pačiam, tuomet vos 25-erių metų sulaukusiam bernui, tikrai taip neatrodė“, – pirmąsias akimirkas vadovo kėdėje prisimena D. Jakutis.
Vis dėlto mestą iššūkį jis priėmė ir pasakoja, kad „Lono“ komandai įmonės perėjimas į šeimos antrosios kartos rankas atrodė natūralus procesas. Verslo įkūrėjo ir naujojo vadovo susitarimas buvo labai aiškus: kai tik reikės, K. Jakutis padės ir patars.
„Galima sakyti, tėtis pasiūlė savo petį, į kurį visada galėjau atsiremti. Tas petys yra ir dabar, tik gal klausimai, kuriems spręsti prašau jo pagalbos, palengva persikėlė į aukštesnį lygį – užuot aptarinėję kasdienius buities reikalus, dabar tariamės dėl strateginių, rimtus piniginius sprendimus liečiančių dalykų“, – apie tai, kaip keitėsi santykių dinamika pasakoja vadovas.
Geriausios pačių versijos
Pasak D. Jakučio, šeimos versle rašytinių susitarimų nėra daug, tačiau vienos taisyklės visi laikosi iki šiol: „Lono“ įmonių grupės veikloje nedalyvauja brolių antrosios pusės.
„Tai – tarsi nerašyta taisyklė, kuriai visi paklūstame. Priežastis paprasta: šeimoje ir taip natūraliai būna įtampų, todėl esame sutarę dar daugiau jų nekelti“, – sako pašnekovas.
Antram labai svarbiam susitarimui, anot D. Jakučio, visiems broliams reikėjo subręsti. Jis pasakoja, kad tėčiui atsitraukus nuo tiesioginio valdymo „Lono“ grupės įmonėms stojo vadovauti trys iš keturių Kazimiero sūnų: Adas Jakutis tapo UAB „Loniukas“ direktoriumi, Liudas Jakutis pradėjo vadovauti gamybos įmonei UAB „Gergama“, pats Domas Jakutis perėmė UAB „Lonas“ vairą, o jauniausiasis Saulius Jakutis tuo metu dirbo rinkodaros vadovu įmonėje „Lonas“. Vis dėlto šiuo metu vadovo pareigas įmonių grupėje eina tik Domas. Pasak jo, tokį brandų sprendimą šeima priėmė pasimokiusi iš klaidų.
„Vien tai, kad esame įmonių grupės įkūrėjo sūnūs ir nešiojame jo pavardę, nereiškia, jog privalome užimti vadovaujančias pozicijas ar direktorių postus. Vadovui reikia daug disciplinos, šiame darbe yra tam tikros rutinos ir nebūtinai kiekvienas esame stipriausias būtent šioje pozicijoje. Norėdami būti sveika organizacija, ilgainiui išsigryninome suvokimą, kaip svarbu turėti drąsos atvirai apie tai kalbėtis ir išsilaisvinti iš apribojimų, kuriuos susikuriame patys“, – teigia pašnekovas.
Jis pasakoja, kad vyriausias brolis Adas dabar plėtoja iš „Lono“ išaugusį atskirą e. prekybos verslą, Liudas, kurio stiprybė visada buvo pirkimai ir derybos, grįžo prie profesinių ištakų ir šiuo metu daro kaip tik tai. Tuo metu Saulius anksti suprato, kad nenori būti už komerciją ir marketingą atsakingu vykdomuoju direktoriumi. Kadangi jam labiausiai patinka projektinė veikla, jis tapo asortimento vystymo skyriaus vadovu.
„Kai į verslą yra įsitraukusi visa šeima, nusiimti kepurę ir užleisti vadovaujamąsias pozicijas kitiems gali būti skausmingas ir sudėtingas procesas. Nesakau, kad mums tai pavyko lengvai. Bet labai didžiuojuosi tuo, ką pasiekėme, ir kokie esame dabar“, – sako pašnekovas.
Pagalba iš išorės – sveika praktika versle
Anot D. Jakučio, nuo tiesioginio vadovavimo atsitraukę šeimos nariai visi priklauso valdybai ir įsitraukia sprendžiant reikšmingus strateginius klausimus.
VERSLO TRIBŪNA
Penkiolika metų praleistų darykloje, patirtys trijose šalyse, šimtai tūkstančių litrų pagaminto alaus – tokia yra Utenos alaus daryklos vadovės Dalios Jočytės darbo kasdienybė. Ji ne tik vadovauja didžiausiai gėrimų gamyklai Lietuvoje, bet ir save iki šiol vadina aludare. Gamyba, jos akimis, visų pirma yra amatas, kuriame svarbus ir rezultatas, ir požiūris.
Mokesčiai tikriausiai niekada nebuvo ta tema, kurią minėtume su šypsena – painu, sudėtinga, o kartais ir visai nesuprantama. Tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pristačius gyventojų pajamų deklaravimo vedlį, viskas iš esmės pasikeitė – šimtai tūkstančių gyventojų, kasmet deklaruojančių pajamas, galėjo lengviau atsikvėpti.
Jau kitų metų pavasarį VMI pristatys vieningą Mokesčių administravimo platformą. Tai dalis VMI skaitmeninės transformacijos, kurios centre – klientas. Viena pagrindinių priemonių, padedančių išgirsti jų poreikius tapo naudotojų patirties (UX) grupės iniciatyva „Naudotojų balsas“, kuri leidžia paslaugas kurti ir tobulinti remiantis realių naudotojų įžvalgomis.
Šiuolaikinio žmogaus kasdienybė – nuolatinis bėgimas tarp užduočių, terminų ir susitikimų. Laikas tapo tokiu deficitu, kad net ir poilsis dažnai planuojamas taip pat kruopščiai, kaip dienos darbai. Tokiomis aplinkybėmis vis rečiau pavyksta stabtelti ir tiesiog pasimėgauti gyvenimu. „Mylios“, atvėrę duris verslo centre „Hero“, siūlo būtent tai.
„Didžiulis šeimos verslo privalumas yra ne tik atsidavimas darbui, bet ir šimtaprocentinis pasitikėjimas bei palaikymas. Vadovui nebūtina, kad kažkas kitas pasiūlytų sprendimą, bet labai svarbu, kad būtų su kuo pasitarti“, – tvirtina D. Jakutis.
Be to, kaip bet kuri į augimą ir kokybę orientuota įmonė, „Lonas“ dažnai pasitelkia ir pagalbą iš išorės.
„Pasitelkti kompetencijų iš išorės yra normali sveikos organizacijos praktika. Per 30 veiklos metų mums pavyksta rasti skirtingų mokytojų, kurie padeda judėti pirmyn, kai atrodo, kad užstrigai vietoje. Į valdybą pasikviečiame išorės konsultantų, reguliariai dalyvaujame giluminiuose mokymuose“, – vardina pašnekovas.
Noro mokytis iš kitų ir dalintis savo sukaupta patirtimi vedinas, „Lono“ vadovas prisijungė prie „Swedbank“ verslo stiprinimo programos Verslo akademija, kurioje jis su projekte dalyvaujančiais smulkiaisiais verslais dalinasi šeimos verslo pamokomis ir gerosiomis praktikomis.
„Prisijungti prie Verslo akademijos paskatino suvokimas, kad per 30 metų nuėjome ilgą kelią ir sukaupėme įdomios patirties, kuria galime pasidalinti ir papasakoti“, – sako D. Jakutis.
Praktinė patirtis – viena didžiausių „Swedbank“ Verslo akademijos naudų
Pasak „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir pardavimų skyriaus vadovės Rasos Verkauskaitės-Kazanskienės, ankstesnių programų dalyviai kaip vieną iš didžiausių naudų įvardija galimybę pasimokyti iš sėkmingų, ilgą veiklos patirtį turinčių verslų.
„Verslo akademijoje dalyvaujantys smulkiojo verslo atstovai pradžioje dažnai nustemba, kad tokių didelių verslų vadovai turi laiko ir noro nuoširdžiai įsigilinti į jų verslo situaciją. Ir ne tik įsigilinti, bet ir atvirai dalintis savo patirtimi, versle išmoktomis pamokomis“, – sako „Swedbank“ atstovė.
Mokymasis iš kitų patirties, galimybė nekartoti jų padarytų klaidų leidžia Verslo akademijos dalyviams per trumpesnį laiką išspręsti savo iššūkius ir iš karto pereiti į kitą augimo etapą.
„Kartais programos metu priimami sprendimai, apie kuriuos dalyviai nebuvo net pagalvoję, pavyzdžiui, uždaromos parduotuvės, pakeičiamas prekių asortimentas, eksporto plėtros kryptis, objektyviai įvertinama kainodara ir atsisakoma nepelningų užsakymų ar nustojama dirbti 24 val. per parą darant viską“, – apie priimamus sprendimus kalba R. Verkauskaitė-Kazanskienė.
Tokių žinomų įmonių kaip „Lonas“ dalijimasis savo patirtimi su kitais projekto dalyviais, pasak R. Verkauskaitės-Kazanskienės, prisideda prie visos šalies verslo bendruomenės stiprinimo ir rodo, kad kompetentinga pagalba gali būti prieinama ir mažoms įmonėms, kai jos yra atviros kitų patirčiai, atviros apie savo iššūkius ir turi pakankamai noro bei ryžto priimti sprendimus savo versle.
REKOMENDUOJAME
