Lietuvos augimą kitąmet gali temdyti Kinijos šešėlis

Publikuota: 2015-11-22
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Kitais metais Lietuvai įvairios institucijos prognozuoja apie 3% augimą, prie kurio turėtų prisidėti vidaus rinka, gražesnis užsienio prekybos balansas ir didesnės investicijos, tačiau šią dėlionę gali sugriauti didesnės bėdos Kinijoje.

Lietuvos ekonomikos augimas kitąmet priklausys nuo to, kaip seksis eksportuoti, nes vidaus rinkos laužas be naujų įplaukų iš užsienio blėsta.

Nuo 2010 m. iki 2012 m. Lietuvos eksporto pridėtinė vertė augo dviženkliais skaičiais, vėliau sulėtėjo ir dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto 2014 m. pradžioje smuko 4%. Paskui kamuolys atšoko (+4%), tačiau šiemet vėl pradėjo riedėti pažeme. Pastarojo manevro nesitikėjo nė viena finansų institucija, todėl šiemet teko mažinti Lietuvos BVP prognozes.

Prie šio sulėtėjimo prisidėjo ir dėl stiprios vidaus paklausos sparčiai išaugęs importas. Eksportas šio importo srauto nesugeba kompensuoti, o importas mažina BVP.

Prognozės tiksliai į dešimtuką nepataiko jau antrus metus iš eilės. 2014 m. niekas nesitikėjo tokio elgesio Kryme iš Rusijos prezidento, o šiemet – iš eksporto.

Sprendžiant iš to, kad šių metų trečiąjį ketvirtį BVP augo tik 1,8%, lūžio į gera dar nepasiekėme.

infogr.am::infogram_0_bvp_pokytis-15361

infogr.am::infogram_0_lietuvos_bvp-2469

Tačiau žmogui būdingas optimizmas, bet to, apsidairius didelių grėsmių paviršiuje nematyti, todėl vėl kitiems metams prognozuojamas 3% BVP augimas.

„Swedbank“ atkreipia dėmesį, kad Rusija dabar pagal lietuviškos kilmės prekių eksportą liko tik 15 vietoje (2,2% nuo viso eksporto), todėl jos negandos Lietuvai turėtų nebetrukdyti. Pirmauja pagal šį rodiklį Vokietija (11,5), Latvija (7,8), JAV (7,1), o šioms šalims prognozuojamas augimas.

Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ Baltijos šalių analitikas, tvirtina, kad eksporto augimą sulėtino paklausos susitraukimas Rusijoje ir kitose NVS šalyse.

„Atmetus NVS, Lietuvos prekių eksportas augo daugiau nei 5%“, – sako p. Grajauskas.

Europos Komisija teigia, kad nuosaikus Europos Sąjungos (ES) atsigavimas turėtų trukti ir kitais metais, nors gali tebebūti sudėtingesnės pasaulinės ekonomikos sąlygos. Prognozuojama, kad ES realus BVP šiemet augs 1,9%, o kitais metais – 2%.

Padėtis palanki

Už eurą ir socialinį dialogą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis tvirtina, kad augimą daugiausia palaiko laikini veiksniai – žemos naftos kainos, mažesnis euro keitimo kursas ir ECB vykdoma palanki pinigų politika.

„Ekonomikos atsigavimui palaikyti ir stiprinti reikia pasinaudoti šia laikina palankia padėtimi ir toliau laikytis atsakingos viešųjų finansų politikos, skatinti investicijas ir vykdyti struktūrines reformas, dėl kurių didėja konkurencingumas“, – ragina pareigūnas.

Dar viena gera naujiena iš euro zonos: nuo 2015 m. šią sąjungą skandinęs mažėjantis paskolų portfelis vėl pradėjo didėti – įmonės ir gyventojai daugiau skolina, investuoja.

Blogoji naujiena: euro zona (16,7% pasaulio BVP) priklauso nuo JAV (23,3% pasaulio BVP.) ir Kinijos (13,3% pasaulio BVP), o dėl pastarųjų dviejų šalių augimo pastaruoju metu kyla daug klausimų. Kol kas ekonomistai tikina, kad augimas šiose šalyse tebetruks. „Swedbank“ nuomone, recesijos rizika pasaulyje dėl krizės besivystančiose šalyse siekia 30%.

„Danske“ skaičiuoja, kad ekonomikos plėtra JAV trunka jau 70 mėnesių ir tai yra penktas pagal trukmę ekonomikos pakilimo laikotarpis per visą JAV istoriją.

„JAV ekonomika 2016 m. didele dalimi priklausys nuo to, kaip atrodys Kinijos ir viso pasaulio ekonomika. Dėl besitraukiančio eksporto į Kiniją bei kai kurias kitas kylančias rinkas JAV eksportas šiais metais patiria didelių sunkumų – eksporto augimas bus lėčiausias nuo 2008–2009 m. krizės“, – teigia p. Grajauskas.

JAV į priekį turėtų stumti mažėjančio nedarbo ir didesnių atlyginimų skatinamas namų ūkių vartojimas.

„Laikomės atsargios prognozės, kad JAV ekonomika kitais metais augs 2,5%.Tačiau ir tokį gana nuosaikų augimą nesunkiai žemyn galėtų nutempti didesnės problemos Kinijoje“, – teigia p. Grajauskas.

Pagrindinis klausimas, anot jo, ar galime tikėti oficialia Kinijos statistika.

„Oficialūs skaičiai rodo lėtą leidimąsi, tačiau Kinijos importo duomenys rodo ką kita – bendras šių metų importo susitraukimas Kinijoje jau siekia beveik 15%, o rugsėjį buvo viršyta ir -20% riba, – perspėja p. Grajauskas.

Kinijos importo sulėtėjimo užkratas gali persimesti į kitų šalių kylančią ekonomiką.

„Bandau įrodyti, kad Kinijos stebuklas kada nors baigsis, tik negaliu pasakyti, kada“, – kolegai antrina p. Mačiulis. Keičiasi Kinijos augimo modelis – valdžia skelbia, kad norėtų matyti vidaus paklausos keliamą ekonomikos augimą. Ir jau yra įvykęs lūžis, kai paslaugų sektorius aplenkė pramonę.

Dar vienas bliūkštantis burbulas Kinijoje – investicijos į NT. Čia, pasak „Swedbank“ ekonomisto, 2009 m. buvo žengtas beprecedentis žingsnis – provincijoms duotas ženklas skolintis ir investuoti bet kur. Dabar Kinijos BVP ir visų šalies skolų santykis siekia 282% ir viršija JAV skolas.

Investicijos ir importas

Ekonomikos augimas kitais metais priklauso ir nuo investicijų.

2014 m. antrąją metų pusę Lietuvos ekonomika patyrė sąstingį – pašalinus sezoniškumą ir kainų įtaką, ekonomika beveik neaugo.

Vieną didžiausių smūgių patyrė finansų ir draudimo veikla – jos BVP krito trečiąjį (-4,9%), ketvirtąjį (-2%), šių metų pirmąjį (-1,8% ) ir antrąjį (-0,2%) ketvirčius. Pernai antroje metų pusėje taip pat kritimą patyrė prekyba ir žemės ūkis.

Šiemet nuosmukis persimetė į nekilnojamojo turto operacijas – pirmąjį 2015 m. ketvirtį NT operacijų BVP smuko 3,2%, o antrąjį ketvirtį – 2,2%.

Pernai bendrovės skubėjo išsivalyti sandėlius – kartu su atsargų pokyčiais skaičiuojamos investicijos 2014 m. antroje pusėje smuko 9%.

Šiemet viskas apsivertė – kartu su atsargų pokyčiais investicijos augo 25%, o be atsargų – 10%. Kitaip tariant, įmonės didino pardavimus, joms reikėjo daugiau apyvartinių lėšų ir atsargų. Kita vertus, dalis BVP augimo atgulė į sandėlius.

Europos Komisija gana skeptiškai nusiteikusi dėl investicijų augimo Lietuvoje. Ji prognozuoja, jog Lietuva nesugebės greitai pradėti semti iš naujo ES paramos laikotarpio fondų ir investicijų augimas nuo 9,8% šiemet sumažės iki 2,4% 2016 m.

Kartu EK prognozuoja, kad tai sulėtins importo augimą.

„Swedbank“ prognozuoja 7% investicijų augimą (šiemet 8%) ir prastesnį grynojo eksporto rodiklį.

„Investicijų augimą skatins į rekordines aukštumas pakilęs gamybinių pajėgumų panaudojimas, geresnė euro zonos ekonominė būklė, palankios kreditavimo sąlygos, – teigia p. Mačiulis. – Matysime ir pirmąją ES paramos bangą.“ O importo augimą, anot „Swedbank“ ekonomisto, skatins didėjantys vartojimo ir investicijų mastai.

„Jau šiemet išryškėjo spartaus importo augimo tendencija, kuri dar sustiprės atsigaunant eksportui“, – teigia p. Mačiulis.

Tačiau, „Danske“ nuomone, importas nebeaugs taip sparčiai kaip šiemet, nes „Orlen Lietuvos“ gamybos prieaugis tikrai nebus toks didelis. Tai reiškia ir lėtesnį naftos importo augimą į Lietuvą.

„Neprognozuojame tokio spartaus investicijų augimo kaip šiemet dėl 2016 m. gerokai mažesnio finansavimo iš ES struktūrinių fondų. Kadangi importuojame didžiąją dalį investicinių prekių, tai mažins ir importą“, – teigia p. Grajauskas.

Tačiau, eksportui augant vos daugiau kaip 1%, BVP augimas, „Danske“ nuomone, ir vėl smuktų žemiau 2% ribos. Namų ūkio vartojimo prognozės beveik nesiskiria. Anot ekonomistų, dėl mažėjančio nedarbo, didesnio darbo užmokesčio ir MMA, namų ūkių išlaidos augs apie 4%.

Nuo 2013 m. darbo užmokestis auga sparčiau nei darbo našumas, šių metų pirmąjį ketvirtį pelnas ir mišrios pajamos krito 3,7%, o darbo užmokesčio fondas augo 4,5%

Didėja šalies einamosios sąskaitos deficitas – vadinasi, gyvename ne pagal kišenę.

ES pavysime po 10 metų

Kalbant apie ilgalaikes prognozes, ekonomistai turi gerą ir blogą naujienas.

Skaičiuojama, kad darbingų gyventojų skaičius Lietuvoje iki 2025 m., palyginti su 2015 m., sumažės 12,6%. Anot p. Mačiulio, ši problema greičiausiai bus sprendžiama nukeliant senatvės pensijos amžių.

„Manęs iki 70 metų į pensiją greičiausiai neišleis“, – prognozuoja p. Mačiulis. Tačiau iki 2025 m. Lietuva turėtų pasiekti ES vidurkį pagal BVP vienam gyventojui (skaičiuojant atsižvelgiama į kainų skirtumus). Tiesa, tokios ES valstybės kaip Vokietija šiuo metu pagal šį rodiklį ES vidurkį lenkia 15–20%.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 10 d.

infogr.am::infogram_0_darbingi_gyventojai

Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo
 

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau