Vilnius iš suomių banko skolinasi 27,6 mln. Eur

Kreditavimo sutartis 7-erių metų laikotarpiui pasirašyta antradienį, birželio 7 d., pranešė savivaldybė. Pasak miesto atstovų, šie pinigai skirti investiciniams projektams, ne senų skolų refinansavimui.

„Atpigęs skolinimasis liudija apie kreditorių sugrįžusi pasitikėjimą savivaldybe. Svarbiausia tai, kad sutaupytas lėšas bus galima skirti svarbiausiems vilniečių poreikiams – mokyklų ir darželių renovacijai, naujų darželių kūrimuisi mieste, kitoms svarbioms bendruomenei socialinėms reikmėms“, – teigia Remigijus Šimašius, Vilniaus meras.

Kvietimai paskolinti Vilniui buvo išsiųsti visiems šalyje veikiantiems bankams, konkurse dalyvavo „keletas“.

„Administracijai dar prieš metus buvo iškeltas tikslas – imtis priemonių, kad kuo greičiau atpigtų savivaldybės skolinimasis. Tad šiandien Vilniaus miesto savivaldybė atsakingai skolinasi tik būtiniausiems investiciniams poreikiams“, – sako Alma Vaitkunskienė, savivaldybės administracijos vadovė.

Pagal pasirašytą sutartį, minėti pinigai gali būti skiriami trims reikmėms. Pirma, miesto ugdymo įstaigų modernizavimui (11,66 mln. Eur). 7,39 mln. Eur paskolos dalis bus skirta vakarinio aplinkkelio III etapo statyboms, o trečia dalis – 8,57 mln. Eur – žemės ir kito NT paėmimo Vakarinio aplinkkelio III etapo įgyvendinimui.

„OP Corporate Bank“ vadovė Lietuvoje VŽ anksčiau kalbėjo, kad banką domina ne tik privačių, bet ir valstybinių įmonių bei institucijų skolinimosi poreikiai.

„Dalyvaujame visuose didesniuose paskolų konkursuose. Taip, mus domina ir valstybės įmonės, ir savivaldybės, nes tikime šiuo segmentu. Aktyviai dirbdami vien pernai paskolų portfelį išauginome 140%, iki 333 mln. mln. Eur, o lizingo portfelį – 30%, iki 143 mln. Eur“, – sakė Erika Voverė, „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo generalinė direktorė.

Bankas neslepia: labiausiai domina 200 didžiausių Lietuvos bendrovių, įskaitant valstybines, ir jų skolinimosi poreikiai. Pavyzdžiui, pernai bankas suteikė 70 mln. Eur paskolą bendrovei LESTO, dabar pakeitusiai pavadinimą į ESO.

Biudžete – skylė

Jau priimant šių metų biudžetą buvo teigiama, kad trūkstamą sumą (24,6 mln. Eur) teks skolintis. Vilniaus planuojamos išlaidos, įskaitant deficitą, 2016 m. sieks 487,6 mln. Eur.

Šių metų gegužės 1d. duomenimis, visa Lietuvos sostinės skola siekė 378,2 mln. Eur. Kiek mažiau nei trečdalį šios sumos – 132,1 mln. Eur – sudarė paskolos. Visa likusi suma – miesto įsiskolinimai už paslaugas privačioms bei savivaldybės valdomoms bendrovėms. Pagal savivaldybės patvirtintą 2016 m. miesto biudžetą, kaip ir ankstesniai metais, planuoja išleisti daugiau nei turima. Kita vertus, minėtas 24,6 mln. Eur deficitas yra perpus mažesnis, nei pernai.

Kaip VŽ pažymėjo Vygintas Jakas, savivaldybės Finansų departamento direktorius, dėl naujos paskolos bendra skola neišaugs, nes šiais pinigais bus atsiskaitoma su projektų vykdytojais, tad pasikeis tik kreditorius.

Iš viso planuojamo 487,6 mln. Eur biudžeto 301,1 mln. Eur pajamų turės pati savivaldybė, 19,8 mln. Eur siekia apyvartinės lėšos, 1 mln. Eur planuojama gauti iš miestui priklausančių vertybinių popierių pardavimo.

Speciali tikslinė dotacija iš valstybės biudžeto siekia 141 mln. Eur. Palyginti su pradiniu projektu, valstybinė dotacija išaugo 15,3 mln. Eur. Taip įvyko dėl didėjančio mokinio krepšelio (980 Eur 2015 m. iki 1.014 Eur 2016 m.) bei didėjančių pedagogų atlyginimų.

Dėl GPM skaičiavimo metodikos pakeitimų kitais metais miestas gaus apie 22 mln. Eur daugiau, nei 2015 m. Daugiau pajamų – 14,5 mln. Eur – planuojama gauti ir iš materialiojo ir nematerialiojo turto, kuris nuo praėjusių metų buvo įkainotas žymiai brangiau, o pardavimo laikas pailgintas.