Svarbiausi pokyčiai nuo lapkričio 1-osios
Lietuvoje galioja dviejų datų taisyklė: įstatymai, nutarimai ir įvairūs įsakymai turi įsigalioti du kartus per metus – gegužės 1 d. ir lapkričio 1 d., išskyrus su valstybės biudžetu susijusius pakeitimus ir kai kuriuos kitus atvejus.
Nuo šių metų lapkričio 1 d. įsigalioja šie verslui svarbūs pakeitimai (be mokesčių pakeitimų):
Įsigalioja Lietuvos banko valdybos nutarimo „Dėl Atsakingojo skolinimo nuostatų“ pakeitimai, kurie nuo 40 iki 30 metų sutrumpina maksimalų paskolos terminą.
Be to, nustatytas maksimalus kredito grąžinimo ir palūkanų sumos bei asmens pajamų santykis.
„Tokiais pakeitimais siekiama ginti vartotojų interesus nuo per didelės finansinių įsipareigojimų naštos, tačiau tikėtina, kad šie pakeitimai nukreips kreditą siekiančių gauti asmenų dėmesį į žemesnės kokybės, pigesnį gyvenamąjį būstą“, – prognozuoja Simas Paukštys, advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuotasis teisininkas.
Įsigalioja Lietuvos turizmo įstatymo pataisos, kurios sustiprina kelionių organizatorių kontrolę. Taip pat nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigalios Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai, kuriuose numatyta administracinė atsakomybė už kelionių organizavimo paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimus bei kliudymą Valstybinio turizmo departamento pareigūnams atlikti savo pareigas. Už minėtus administracinius teisės pažeidimus numatytos baudos nuo 100 iki 2.000 ir 3.000 Eur. Anot „Cobalt“ asocijuotojo teisininko, iki šiol nebuvo galimybės administracine tvarka bausti kelionių organizatorių už pažeidimus.
Civilinis kodeksas papildytas nauju straipsniu (6.4311 str.), reguliuojančiu Motorinių transporto priemonių pirkimo ir pardavimo sutartis.
Pirkimo ir pardavimo sutartyje reikės nurodyti duomenis apie transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Reikės deklaruoti ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra transporto priemonės savininkas. Taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kai motorinė transporto priemonė buvo apgadinta.
Konkretaus sąrašo, kuriuos duomenis reikia nurodyti, dar nėra.
„Tokie reikalavimai neabejotinai apsunkins transporto priemonių apyvartą. Pavyzdžiui, jeigu įmonė ketina parduoti sau priklausantį automobilį, ji turėtų sutartyje nurodyti visus įvykius, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta. Jeigu įmonė tokių duomenų nekaupė, bus sudėtinga padaryti. Arba jeigu darbuotojas apie eismo įvykį nepranešė darbdaviui, jis šių duomenų gali net neturėti“, – pabrėžia p. Paukštys.
Teisės aktų pakeitimai, įsigaliosiantys nuo 2015 m. lapkričio 1 d., įpareigos asmenis registruoti duomenis apie nebaigtą statybą ir reguliariai atnaujinti šią informaciją.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme patikslinama nekilnojamojo turto kadastro objekto samprata. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. statinys (taip pat ir nebaigtas) yra laikomas kadastro objektu visai atvejais, kai jo statybai reikia statybos leidimo arba jis yra pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą. Iki šiol kadastro objektais nebuvo laikomi statiniai, kurių statybai nereikėjo statybos leidimo.
Be to, išplečiami atvejai, kai privalo būti keičiami kadastro duomenys, duodant nuorodą į Statybos įstatyme numatytus atvejus (nebaigtos statybos registravimas).
„Nauja ir tai, kad tais atvejais, kai duomenų įrašymas ar jų keitimas yra siejamas su mokesčių administravimu, tokią teisę pateikti prašymą turi ir mokesčių administratorius. Anksčiau tai galėjo daryti tik nekilnojamojo daikto savininkas ar asmuo, kuris jį valdo patikėjimo teise“, – atkreipia dėmesį asocijuotasis teisininkas.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimai papildė prašymų registruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą suvaržymus.
„Pavyzdžiui, kai nekilnojamojo daikto areštas atsiranda po to, kai sandoris patvirtinamas notaro, prašymai įregistruoti daiktines teises, jų suvaržymus, juridinius faktus ar kitus dokumentus, patvirtinančius šių faktų atsiradimą, Nekilnojamojo turto registrui gali būti perduodami tik iš notaro biuro perduodant duomenis tiesiogiai Nekilnojamojo turto registrui“, – komentuoja p. Paukštys.
Asmenys, iki Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimų įsigaliojimo datos (2015 m. lapkričio 1 d.) įgiję, bet Nekilnojamojo turto registre neįregistravę daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, šių teisių suvaržymų ar juridinių faktų, prašymus dėl jų Nekilnojamojo turto registrui privalo pateikti per vienus metus nuo šio Įstatymo pakeitimo įsigaliojimo dienos.
Statybos įstatyme nustatyta, kad statinį ir daiktines teises į jį privaloma registruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo statybos baigimo dienos.
Keičiama ir nebaigtų statinių registravimo tvarka: nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per trejus metus nuo statybą leidžiančio išdavimo pradžios turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Anot p. Paukščio, anksčiau galiojusi Statybos įstatymo redakcija apskritai nenumatė termino, per kurį turėtų būti registruojami nebaigti statyti statiniai.
Pakitę nebaigto statyti ar rekonstruoto statinio kadastro duomenys turės būti tikslinami ne rečiau kaip vieną kartą per penkerius metus nuo nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Už šių reikalavimų nevykdymą juridiniams asmenims numatoma 290–580 Eur bauda.
„Iki įstatymo įsigaliojimo baigti statyti, pradėti ir ilgiau kaip trejus metus nebaigti, tačiau Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai ir daiktinės teisės į juos turi būti įregistruoti LR Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos“, – pabrėžia teisininkas.
Teritorijų planavimo įstatyme aptarta, kaip rengti teritorijų planavimo dokumentų pakeitimus. Anot „Cobalt“ teisininko, iki šiol Teritorijų planavimo įstatyme nebuvo nuostatų dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumentų keitimo ir koregavimo.
Mokestis už pradelstos skolos nuskaitymą per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą nuo 0,01 Eur padidės iki 1,02 Eur. Kartu su banko mokesčiu kiekviena tokia operacija kainuos 1,89 Eur.
„Nuo šių metų lapkričio 1 d. įsigalioja palyginti nedaug teisės aktų. Tai leidžia teigti, kad Lietuvos teisinė sistema tampa stabilesnė, o kartu – patrauklesnė tiek išorės, tiek vidaus investicijoms“, – teigia p. Paukštys.
