Įmonės biudžetas: svarbu kuo pigiau nusipirkti pinigus

„Finansų vadovas 60% savo laiko turi praleisti žiūrėdamas į priekį: prognozėms ir strategijoms kurti, o 40% – vertindamas praeities įvykius“, – vienoje iš finansininkams skirtų VŽ konferencijų teigė Martinas Esenburgas, „Runnymede International Advisors“ vadovas, BMI profesorius.

„Ateities prognozavimas didina bendrovės pajamas ir pelną. Finansų vadovas turi tinkamai susidėlioti prioritetus, ieškoti sąveikų, valdyti ir mažinti bendrovės riziką“, – už finansus atsakingo darbuotojo uždavinius vardija p. Esenburgas.

Tik priemonė

Doc. dr. Zina Gaidienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Finansų strategijos ir valdymo programos direktorė, pabrėžia, kad finansininkas yra atsakingas už pinigų valdymą, todėl rengiant metinį biudžetą jam svarbiausia, iš kur pigiausiai nupirkti reikalingą pinigų sumą ir kur kuo pelningiau investuoti laikinai laisvas lėšas. Jis taip pat turi vertinti finansinę riziką.

Eladijus Kirijanovas, UAB „M-Finance“ direktorius, Finansų analitikų asociacijos prezidentas, teigia, kad į biudžetą reikėtų žiūrėti kaip į projektą, kuris turi turėti aiškų tikslą, terminus, resursus ir rezultato matavimo įrankius.

Jei taip žiūrėtume, tuomet, anot p. Kirijanovo, finansų vadovo uždavinys – suvaldyti visą šį projektą.

„Reikia suprasti, kad biudžetas yra tik priemonė, padedanti siekiant tikslų, todėl biudžeto sudarymas neturėtų tapti tikslu“, – mintimis dalijasi p. Kirijanovas. Anksčiau įmonės planuodavo tik pelno (nuostolio) eilutę, o dabar atsiranda poreikis turėti gerokai platesnį vaizdą, todėl jos planuoja ir pinigų srautus bei investicijas.

Finansininko ribos

Aidas Mackevičius, bendrovės „Strateginės kompetencijos“ vadovaujantysis partneris, vadovavęs ne vienai stambiai bendrovei, taip pat ėjęs „Iki“ prekybos tinklo finansų direktoriaus pareigas, VŽ konferencijoje išreiškė nuomonę, kad pagrindinė finansų direktoriaus užduotis: aprūpinti įmonę finansiniais ištekliais – kad jų būtų nei per daug, nei per mažai. Kitaip tariant, tvarkyti pinigų srautus. Antra užduotis – kontroliuoti, kad bendrovė pirktų tai, ko jai iš tikrųjų reikia.

„Finansų vadovas negali būti atsakingas už bendrovės efektyvumą, nes jis nevaldo šių procesų“, – pabrėžia p. Mackevičius. Jis abejoja ir tuo, ar finansų vadovas gali atsakyti už sąnaudų straipsnį.

„Kai pradėjau dirbti finansų vadovu, buvo kartojama, kad finansininkas pirmiausia turi kontroliuoti sąnaudas. Šiandien dėl to diskutuočiau – kaip jis gali valdyti sąnaudas, jeigu nevaldo su jomis susijusių procesų“, – tvirtina p. Mackevičius.

Ponas Mackevičius abejoja ir metinio biudžeto kaip operatyvinės valdymo priemonės nauda.

„Neretai sąnaudų biudžetas yra pavyzdingai vykdomas, o pajamų – ne. Tuomet pardavėjai pasirodo turėdami tūkstantį pasiteisinimų, tačiau šaukštai po pietų – valdyti per skaičius yra kaip bėgti paskui nuvažiuojantį traukinį“, – teigia p. Mackevičius.

Anot „Strateginės kompetencijos“ vadovaujančiojo partnerio, metinis biudžetas praverčia, kai reikia planuoti investicijas – pavyzdžiui, kiek šiemet atidaryti parduotuvių, jis tinka ir strateginiam valdymui. Finansų vadovas sveikai pesimistiškai turi įvertinti, ar investiciniai planai įgyvendinami.

Ponia Gaidienė sako, kad kai kuriose stambiose JAV ir Vakarų Europos verslo kompanijose jau apie 10 metų taikomas ir vadinamasis beyound budgeting vadybos modelis. Remiantis pastaruoju modeliu siūloma atsisakyti tradicinio metinio planavimo kaip laiko švaistymo, nes visi planai nepasitvirtina.

Naujojo modelio propaguotojai teigia, kad jis skatina sutelkti dėmesį į alternatyvas, ambicingus tikslus, o šios filosofijos pagrindas – didelis pasitikėjimas savo kompanijos vadybininkų sprendimais, – teigia p. Gaidienė, – Manau, tokį modelį gali taikyti tik brandūs verslininkai.“

Per daug optimizmo

Anot p. Gaidienės, Lietuvoje stinga rizikos vertinimo.

„Visi yra pernelyg optimistiški. Dirbant Lietuvos verslo paramos agentūroje, teko analizuoti daug verslo planų. Galiu apibendrinti, kad daugumos verslo planų rizika buvo apskritai nevertinama“, – prisimena p. Gaidienė.

Kita biudžetavimo klaida, anot p. Kirijanovo, – per daug laiko skiriama biudžetui parengti.

„Biudžetas yra tik įrankis, padedantis pasiekti tikslą, todėl reikia gerai apsvarstyti – ko mes tikimės iš parengto biudžeto, kokią jis mums duos pridėtinę vertę ateityje ir kiek laiko skiriame jam parengti. Reikėtų vengti sudaryti biudžetą dėl biudžeto“, – pataria p. Kirijanovas.

Anot Finansų analitikų asociacijos prezidento, įmonės, pavyzdžiui, galėtų planuoti pinigų srautus ir užsakymus, nuo kurių priklauso ir motyvacinė sistema.

Kęstutis Butkus, UAB „Kelprojektas“ finansų direktorius, pabrėžia, kad dažniausia klaida sudarant biudžetą yra skirtingos ataskaitų formos.

„Reikia užtikrinti, kad visi biudžetą rodytų tokiais pačiais pjūviais. Be to, finansų vadovui nereikėtų užmiršti, kad jis dirba ne su finansų profesionalais ir tai, kas yra aišku finansų vadovui, gali būti visai neaišku kolegoms“, – teigia p. Butkus.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 14d.

infogr.am::infogram_0_copy_i_ka_akreipt_demesi_rengiant_imones_biudzeta