Dėstytojų darbas – melžiamas dramblienės tešmuo

Publikuota: 2016-11-28
Mikas Vengris, Vilniaus universiteto lazerinių tyrimų centro profesorius. Universiteto nuotr.
svg svg
Mikas Vengris, Vilniaus universiteto lazerinių tyrimų centro profesorius. Universiteto nuotr.
Vilniaus universiteto lazerinių tyrimų centro profesorius

„Jums viskas buvo išaiškinta…“

Prieš porą savaičių VU darbuotojams buvo pradėti „komunikuoti“ universiteto personalo reformos apmatai. Komunikavimo darbą universiteto administracija atliko pagal pačias geriausias tarpžvaigždines tradicijas, aprašytas dar Douglas Adams „Hitchhiker‘s guide to the galaxy“. Ten vogonai, ateiviai, atvykę sunaikinti Žemės, kurios vietoje tiesiamas hipererdvės greitkelis, sako: „Visi planavimo dokumentai buvo eksponuojami jūsų vietiniame planavimo departamente Kentauro Alfoje jau kokius penkiasdešimt Žemės metų, taigi, turėjote pakankamai laiko pateikti formalius nusiskundimus, o dabar jau per vėlu pradėti kelti triukšmą“. Panašiai ir pas mus. Todėl pamėginsiu išversti planus į visiems (įskaitant gal ir pačius reformuotojus), geriau suprantamą kalbą. Kol vogonai manęs dar nesunaikino.

Projektu siūloma padidinti dėstytojų minimalų darbo krūvį dvigubai, atlyginimus paliekant tuos pačius. Tiesa, deklaruojama, kad baziniai atlyginimai kils „iki 40%“, tačiau tas, kas apsižioplinęs kada nors atėjo į „Akropolį“ paskelbus, kad taikomos „iki 40%“ puikiai žino, kad tokiais atvejais tik vienai, pačiai nereikalingiausiai prekei (na, maždaug kalėdinės eglutės žaisliukams vasario viduryje) būna pritaikyta tokio dydžio nuolaida, o visos kitos prekės kainuoja kaip visada. Taigi, šitam deklaruojamam tikslui pasiekti pakanka, kad vienas arba du dėstytojai gautų deklaruojamą didesnę algą. Rizikos, kad nepavyks šito pasiekti, – jokios. Taigi, skaitykime taip, kaip turėjo galvoje reformos sumanytojai: minimalūs krūviai – dvigubi, algos – nepakitę.

Čia dar ne viskas. Docentams ir profesoriams numatomos kvotos, kiek jie mažiausia turi vesti paskaitų, o kiek – kitokių užsiėmimų (pratybų, seminarų, laboratorinių darbų ir pan.). Tai, kas anksčiau buvo visi užsiėmimai, dabar tapo tik paskaitomis. Netinginiausit, jūs, darmajiedai, vesdami laboratorinius darbus ar seminarus. Skaitysit paskaitas iki užkimimo ir dar truputį!

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Šioje planetoje yra vietos senukams

Yra ir daugiau širdį džiuginančių naujienų. Išlaikant geriausias universitetinės gerantokratijos tradicijas (panašios nuostatos buvo įtvirtintos ir seniau), didžiausi minimalūs krūviai taikomi savo karjeros pradžioje esantiems darbuotojams – lektoriams. Jiems kas dieną auditorijoje siūloma praleisti ne mažiau kaip tris-keturias valandas. Išmoninga: jiems ne tik mokama mažiausia alga, bet ir dirbti jie turi daugiausia. Kad docentais ir profesoriais per greitai netaptų (puikybė gadina charakterį). Taip ir matau, kaip rektoriaus komanda posėdžiauja, priimdama šį sprendimą:

– Rektoriau, mums labai trūksta jaunų specialistų, jie visi nenori dirbti universitete.

- Nu... Į šią problemą reiktų pažvelgti plačiau...

- Rektoriau, jūs kaip visada genialus – tiesiog padidinkime krūvį tiems jauniems specialistams, kuriuos turime, ir jų nebetrūks!

- Išsprendėme. Sekantis klausimas!

Su demokratija pabaigsim tai tikrai!

Kiti aspektai irgi įkvepia. Visų atlyginimų priedų (premijų ir pan.) mokėjimas atimamas iš šakinių padalinių ir perkeliamas į kamieninius akademinius padalinius. Verčiant į paprastą kalbą – atimame iš katedrų ir perkeliame fakultetams, kurių vadovus, jei atmintis neapgauna, pagal naująją strategiją turėtų tiesiogiai skirti ir atleisti rektorius „pagal asmeninį kaprizą“. Kitaip tariant, kokius priedus mokėti ir ar apskritai mokėti sprendžia žmonės, su kuriais darbuotojai kasdien nesusiduria ir tiesiogiai nedirba. Tas pats padaryta ir su darbo užmokesčio fondu. Kitaip tariant, akademinio personalo renkami vadovai – katedrų vedėjai – nebeturi jokio sprendžiamojo balso samdant ir atleidžiant darbuotojus. Arba skiriant jiems premijas. Padalinių autonomija ir universiteto demokratija – buržuazinės praeities atgyvena. Čia tie nupezę 1990 metų idealistai susigalvojo, dabar jau XXI amžius ir laikas su tuo raukti. Palikime katedrų vedėjams teisę patarinėti dekanams. O dekanams – jų neklausyti. O jei klausys – rektorius braukšt, ir atleido. Žinos, nenaudėliai, kas čia viršininkas.

Darbuotojų darbo laiko skirstymas toks pedantiškai smulkmeniškas, kad atrodo kaip obsesinį-kompulsinį psichikos sutrikimą turinčio žmogaus fantazija – viskas sureglamentuota valandos tikslumu maždaug taip: „dėstytojų darbo trukmė per metus yra 1.584 val.<…>, mokslinio darbo trukmė sudaro 524 val. per metus <…>“. Norisi pridurti: „Darbo vietose įrengiami perjungikliai, sujungti su darbuotojų darbo laiko apskaitos sistema, kuriuos perjungdami darbuotojai pereina iš mokslinio darbo į dėstytojo darbo režimą. Darbuotojams tinkamai nesilaikant perjungiklio naudojimo taisyklių, taikomos drausminės ir finansinės nuobaudos.“

Konsultanto kumščiu – per akademinę laisvę

Tokios fantastinės permainos negali nekelti darbuotojų susižavėjimo, kurio išraiška yra ir šis rašinėlis. Tačiau viena bėda su jomis yra tai, jog jos akivaizdžiai prieštarauja klausytojų ir paskaitų skaitovų tvermės dėsniams. Bet kada vadybininkams ir konsultantams tai trukdė?

Konsultantas: Kas mums neleidžia įgyvendinti šio sprendimo?

Inžinierius: Ee.... Euklidinė geometrija.

Konsultantas: Tai tiesiog ignoruokite ją ir pirmyn!

Studentų mažėja (ar bent jau nedaugėja), bakalauro studijas norima trumpinti nuo 4 iki 3 metų, tai kas gi klausys tas visas papildomas paskaitas? Rektoratas ir personalo direkcija? Turbūt ne. Gal auditorinį krūvį studentams padidinsime du kartus? Sėkmės pritraukiant juos studijuoti. O gal tiesiog atleisime pusę dėstytojų dvigubai padidinę krūvį likusiems? Čia jau skamba kaip planas. Tik kartais tokie planai iššauna pro antrą galą. Prof. P. Avižonis yra pasakojęs apie panašias vadybos konsultantų inspiruotas reformas „Boeing“ korporacijoje: atėję vaikinai su verslo vadybos magistro laipsniais ir spalvotais kaklaraiščiais „padidino efektyvumą“ atleisdami senuosius Boeing inžinierius – jie, neva, per daug uždirba ir per mažai padaro. Koks buvo jų visų nustebimas, kai paaiškėjo, kad Jumbo-jet‘as („Boeing-747“) be jų nebesusirenka! Teko senukus pasamdyti atgal, tik dabar jau kaip laisvai samdomus ekspertus už gerokai didesnę kainą.

Jei pats nebesupranti, ką darai – piešk dramblį

Reformos sumanytojai pagalvojo apie viską. Tai liudija ir informatyvi diagrama, kuri buvo pateikta pristatant reformą:

nuotrauka::1 nocrop

Nepykit, bet man atrodo, kad čia penktadienį per pietus kažkas išgėrė du alaus, o grįžęs į kabinetą paišė apskritimus, spalvino ir atsitiktiniu būdu vedžiojo tarp jų rodykles. Kadangi pabaigti reikėjo jau pirmadieniui, surado mielą piešinuką primityviausiu būdu:

nuotrauka::2

Tada užkliopino savo „informatyvią diagramą“ ant pirmo (tiksliau, trečio) pasitaikiusio dramblio ir nužygiavo atsipalaiduoti. Ne, rimtai, ką tokia diagrama reiškia? Kad rektorato drambliui galvoje – tik visų kaštų sistema? Dėstytojų darbo krūvis – tai tešmuo, kurį reikia melžti, ar tiesiog žarnyno turinys? Informacinė sistema – dramblio subinė? Ir viskas su viskuo jungiasi per kvantinį susietumą?

Ką tuo bandoma pasiekti?

Darbas universitete nelengvas. Prastai apmokamas. Pusė etato dirbant samdomą darbą versle generuoja tokias pat pajamas, kaip visas profesoriaus etatas universitete. Bet mes, dėstytojai ir mokslininkai, mylime šitą darbą. Mums patinka užsiimti mokslu ir dėstyti. Bet ne po keturias auditorines valandas kasdien. Nes tam, kad turėtum, ką pasakyti studentams, reikia ir pačiam pagalvoti. Mums patinka žodžio laisvė, demokratija ir autonomija, ir manome, kad savo darbus planuoti pajėgiame patys. Siūlomos pertvarkos mums siunčia žinutę, kad esame veltėdžiai ir be mūsų universitetui būtų daug geriau. Kaip kitaip interpretuoti padvigubintą minimalaus krūvio normą? Kaip interpretuoti siūlomą visų kaštų sistemą, iš esmės siūlančią dėstytojams ir mokslininkams nuomotis iš universiteto kabinetus ir laboratorijų patalpas, bei patiems mokėti už elektrą, šildymą bei vandenį? Kam mums tas universitetas, jei viskuo turime rūpintis patys? Tik dėl garbės ir šlovės? No, thanks.

Daugelį iš mūsų universitete ir telaiko tik idealizmas bei akademinė laisvė. Mes dirbam neskaičiuodami darbo valandų ir mums neatrodo, kad jų išdirbame labai mažai. Tiesą sakant, šeimos mums nuolat priekaištauja, kad iš darbo grįžtame per vėlai, o namuose vėl skaitome straipsnius, mokslines knygas, ar sėdime prie kompiuterių, įnikę į duomenis ar paskaitų rengimą. Mes mylim Vilniaus universiteto idėją, jo akademinę dvasią ir tradicijas, mes manom, kad universitetas (ir mūsų darbas) reikalingas Lietuvai. Panašu, kad dedamos nuoseklios pastangos universitetą, kaip akademinės laisvės idėją, sunaikinti kartu su universiteto dvasia. Pasiekus šį tikslą, iš universiteto idėjos beliks vadybos konsultantų aptūpti griuvėsiai su visų kaštų sistema. O mums teks iškelti jiems vidurinį pirštą ir eiti ieškotis kito darbo.

Mikas Vengris yra Vilniaus universiteto lazerinių tyrimų centro profesorius.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Dėl darbuotojų galimai patirto mobingo VRM organizuoja tyrimą

Dėl Vidaus reikalų ministerijos (VRM) darbuotojų galimai patirto mobingo organizuojamas vidinis tyrimas,...

Vadyba
11:25
A. Grabinskė: geriausias vadovas yra tas, kuris pajaučia, kad komandoje yra nebereikalingas Premium

Pastarieji keleri metai visam pasauliui dosniai pametėjo iššūkių – COVID-19 pandemija, jai rimstant – karas...

Vadyba
10:12
Nemokumo administravimo bendrovė „Finance Guru“ tapo „Lifosos“ administratore

Dėl Vakarų sankcijų sustabdytos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ laikinąja administratore pirmadienį...

Pramonė
2022.05.23
„NanoAvionics“ vadovas: kitais metais planuojame išaugti iki 300 darbuotojų Premium 3

Lietuvos mažųjų palydovų gamintoja „NanoAvionics“ šį birželį jau bus visiškai persikėlusi į naujas patalpas...

Vadyba
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 6

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
J. Adomavičius: sunku uždaryti įmonę Rusijoje, kai du mūsų akcininkai sėdi Baltarusijos kalėjime Premium 1

Jurgis Adomavičius, muitinės tarpininko paslaugas teikiančios įmonės „Bunasta“ vadovas, VŽ podkaste pasakoja,...

Logistika
2022.05.23
Verslas sukūrė platformą „Svetingi.lt“: kaip pakviesti vakarienės ukrainiečius ir prasmingai įtraukti darbuotojus Premium

Verslas ir visuomenė nuo pat karo Ukrainoje pradžios vasario 24 d. skyrė visokeriopą paramą: kuriam laikui...

Gazelė
2022.05.23
Kaip auginti verslą: 13-oje „Spiečių“ praktinė verslo akceleravimo programa

13-oje Lietuvos miestų veikiančiuose „Spiečiuose“ gegužę ir birželį prasideda verslo akceleravimo programa,...

Gazelė
2022.05.21
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
Kai verslininkai „apvalgo“ prie stalo sėdinčius kolegas Premium 1

Nuslėptais mokesčiais ne tik apvagiama valstybė, bet ir sukuriama nesąžininga konkurencija. Ypač didelis...

Gazelė
2022.05.21
Kas šiemet labiausiai motyvuoja Lietuvos darbuotojus 2

Darbo užmokestis ir stipri komanda yra labiausiai darbuotojus motyvuojantys veiksniai, rodo žmogiškųjų...

Vadyba
2022.05.21
Nuotolinis darbas: kaip motyvuoti, kad tai netaptų mirusių sielų komanda Premium

Dauguma vadovų pritaria, kad visų pirma pats žmogus turi būti motyvuotas, o tada jau galima pagalvoti ir apie...

Vadyba
2022.05.21
VVT pateikė ieškinį dėl darbuotojų sutarčių stabdymo

„Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) penktadienį pateikė ieškinį teismui dėl daugiau nei trečdalio...

Vadyba
2022.05.20
Brangi draugystė: premijos už rekomenduotą kolegą dažniausiai pasiteisina, už IT specialistą – auga Premium 2

Įdarbinimo specialistai teigia, kad būdas ieškoti naujų darbuotojų tarp jau esamų kolegų draugų dažniau...

Vadyba
2022.05.20
„SME Finance“ su „SME Bank“ steigia bendrą IT centrą: bus sukurta 50 darbo vietų

Lietuvos finansų technologijų bendrovė „SME Finance“ kartu su neobanku „SME Bank“ įkurs vidinį informacinių...

Vadyba
2022.05.20
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui ieškoma naujo vadovo

Žemės ūkio ministerija paskelbė konkursą Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vadovo pareigoms...

Vadyba
2022.05.20
Vilniuje pradėtos privačios britiškos mokyklos statybos 12

Sostinės Antakalnio mikrorajone pradėtos privačios mokyklos „British School of Vilnius“ naujo pastato...

Statyba ir NT
2022.05.20
Sėskite, du! Neišmoktos projektų valdymo pamokos Premium

Projektas baigtas: vieni laimingi, kiti – nelabai. Nors vis daugiau komandų po visko susėda aptarti...

Vadyba
2022.05.19
Efektyvus įsigijimas: kaip „Rivilė“ pasiekė startuolio spurto į sparčiausiai augusių Europoje sąrašą Premium

Trisdešimtmetį veikiančios įmonės sukaupta patirtis ir žinios kartu su nauju požiūriu į darbuotoją ir klientą...

Gazelė
2022.05.19
„Invega“ paskolos itin daug susidomėjimo iš vežėjų nesulaukė Premium

Pirmadienį baigėsi terminas teikti paraiškas „Invega“ teikiamoms lengvatinėms paskoloms apyvartinėms lėšoms...

Logistika
2022.05.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku