Šviesių vilčių metas

Gražiausių metų švenčių, šv. Kalėdų, kaskart laukiame melsdami ramybės, santarvės ir taikos. Šios amžinosios vertybės nūnai, ko gero, kaip niekad brangios – stabilumo nėra, nes pasaulį krečia neramumai, o netoliese, Ukrainoje, vis dar siautėja rusiškasis agresorius, jau šiepiantis dantis ir prieš visą Europą. Stabilumo nesulaukėme ir vidaus politikoje – net visai priartėjus šventėms visuomenei teko sukilti prieš valdančiųjų savivalę.

„Šie metai Lietuvai daug ramybės nepadovanojo“, – deja, tenka kartoti tą patį sakinį, kurį rašėme ir 2024-ųjų pabaigoje. Skirtumas tik tas, kad tada vyko treji rinkimai, kurie įnešė visuomenėje daug sumaišties, o kai kurių itin „uolių“ politikų dėka – ir susiskaldymo.

Sumaišties netrūko ir šiemet: kurstyti nesantaiką ir skaldyti visuomenę aktyviai ėmėsi dalies rinkėjų Lietuvai „padovanotas“ skubiai rinkimams suregztas politinis darinys. Būtent ta, į aušrą virš Nemuno pretenduojanti, kuopelė parlamentarų, priesaiką sulaužiusio ir šiurkščiai pažeidusio Konstituciją, teismo nuteisto piliečio R. Žemaitaičio vedama, visus metus klibino valstybės stabilumo pamatus ir didino chaosą šalyje.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)