26 investavimo principai 2026-iesiems: AB „Agathum“ požiūris

2025-ųjų pabaigoje stebime įdomius rinkos ženklus. Technologijų milžinai sudaro beveik 36 % viso S&P 500 – koncentracija, neregėta nuo 2000-ųjų (pačiam pike tada buvo 35 %)! Dirbtinio intelekto įmonių vertinimai primena interneto eros ekscesus. JAV rinkos vertinimo santykiai – CAPE ties 40 – pralenkia beveik visą istoriją (istorinis vidurkis yra 17), išskyrus dot-com burbulą (tada buvo 44). Jei CAPE nepatinka, galima žiūrėti į dabartinį P/E santykį, kuris S&P 500 yra apie 31, kai ilgalaikis istorinis vidurkis yra arčiau 15. Ar tai reiškia, kad krachas neišvengiamas? Ne. Ar tai reiškia, kad turime būti atsargūs? Taip.

Per 13 metų darbo esame investavę į daugiau kaip 300 įmonių iš daugiau kaip 15 šalių, tad „Agathum“ komanda išmoko vieną pagrindinę pamoką: rinkos keičiasi, technologijos keičiasi, madų bangos kyla ir krenta. Bet investavimo principai, kurie veikia, išlieka tie patys.

Tai nėra prognozės, nes jos dažnai būna klaidingos. Tai yra principai – patikrinti laiko, matematikos ir žmogiškosios psichologijos, kuri praktiškai niekada nesikeičia. 

INVESTUOTOJO MĄSTYMAS

1. Jūs neperkate akcijos – perkate verslą

Akcijų kainų grafikas turi hipnotizuojančios galios. Raudonos ir žalios žvakutės, kreivės, rodikliai. Bet tai tik simuliakras. Tikrasis klausimas: jei birža užsidarytų 10 metų, ar vis tiek norėtumėte turėti šią įmonę? Jei atsakymas ne, tai nesvarbu, kokia jos akcijos kainos kreivė ir kiek ji šiandien kainuoja. Savininkai mąsto dešimtmečiais, spekuliantai – dienomis. Pasirinkite savo kelią. 

2. Praradimas skaudina daugiau nei laimėjimas džiugina

Tiek psichologiškai, tiek pati matematika yra nedovanojanti: nuostoliai auga eksponentiškai. Prarasti 50 % reiškia, kad turite uždirbti 100 %, kad grįžtumėte į pradinę poziciją. Prarasti 90 % – kad prireiks 900 % augimo. Štai kodėl kapitalo išsaugojimas nėra gynybinė strategija – tai puolimo pagrindas. Negalite pasiekti finansinės nepriklausomybės, jei kas kelerius metus grįžtate į pradinę poziciją. 

3. Kantrybė neatsiejama nuo investavimo

Peter Lynch, vienas geriausių XX a. investuotojų, maždaug kas antrus metus matydavo savo portfelio vertę krintančią 30 %. Bet per 13 metų jis uždirbo 29 % per metus. Pirmasis skaičius gąsdina, antrasis inspiruoja. Investavimas – tai gebėjimas kentėti trumpalaikį skausmą dėl ilgalaikio pelno. Jei negalite pakęsti blogų metų, niekada neturėsite gerų dešimtmečių. 

II. RINKŲ DĖSNIAI

4. Centriniai bankai – ne priešai, o pragmatikai

Lengva kritikuoti FED ar ECB iš šalies. Bet jie dirba sudėtingoje aplinkoje su nepilna informacija ir turi rinktis ne tarp gero ir blogo, o tarp blogo ir dar blogesnio. Taip, jie klysta. Bet istorija rodo, kad jų klaidos mažiau kenkia nei visiškas neveikimas. 2008 m. kritikuoti už pernelyg didelę intervenciją, 2023 m. – už per griežtą politiką. Tiesa visada kažkur per vidurį. 

5. Kaina yra tai, ką mokate, vertė – tai, ką gaunate

Puiki įmonė už blogą kainą yra bloga investicija. „Microsoft“ stagnavo 15 metų (2000-2015) ne todėl, kad tai buvo bloga įmonė – ji dominavo savo rinkoje. Bet investuotojai 2000-aisiais sumokėjo per daug. „Meta“ patrigubėjo per metus po 70 % kritimo 2022-aisiais – ta pati įmonė, skirtinga kaina. Vertės ir kainos skirtumas nulemia grąžą. 

III. PSICHOLOGIJOS ĮŽVALGOS 

6. Diskomfortas dažnai reiškia galimybę

Kai visi jau žino, kad kažkas yra gera investicija, ji greičiausiai jau nebėra tokia gera. 2001-aisiais „Amazon“ atrodė kaip beviltiškai sprogęs burbulas. 2009-aisiais „Apple“ atrodė kaip įmonė, kuri pralaimėjo mobiliųjų telefonų karą. Jei galvojate, kad ta investicija yra lengvas pasirinkimas ir „visiems akivaizdi“ – greičiausiai praleidote geriausią momentą. 

7. Emocinė disciplina – jūsų didžiausias pranašumas

Visi turi lengvą prieigą prie įvairiausių finansinės informacijos platformų – gali analizuoti tas pačias ataskaitas, kaip ir profesionalai. Tikrasis skirtumas tarp sėkmingų ir nesėkmingų investuotojų nėra informacija – tai gebėjimas valdyti savo emocijas. „Berkshire Hathaway“ sėkmė pagrįsta ne tik analize, bet ir Warren Buffett gebėjimu pirkti, kai visi bijo, ir laukti, kai visi skuba. Technologija demokratizavo informaciją, bet reikiama psichologija išlieka mūsų finansinės stiprybės šaltinis. 

8. Eiti prieš srovę sunku – todėl tai veikia

Kai kažkuri turto klasė krinta dvejus metus iš eilės, ekspertai suranda dešimt priežasčių, kodėl ji niekada neatsigaus. Kai ji auga dvejus metus, tie patys ekspertai paaiškina, kodėl ji kils amžinai. Tai ne ekspertų kaltė – tai žmogiškoji prigimtis. Kainos formuoja naratyvą, ne atvirkščiai. Todėl tikrų kitaip galvojančių investuotojų yra taip mažai. 

IV. PRAKTINES TAISYKLĖS

9. Pasaulis didesnis nei JAV arba Lietuva

JAV sudaro daugiau nei pusę pasaulio akcijų kapitalizacijos, nors čia gyvena tik 4 % pasaulio gyventojų. Lietuva – vos apie 0,005 % pasaulio rinkų. Investuoti tik į tai, kur investuoja visi (JAV), arba tik į tai, kas arti ir pažįstama (Lietuva), yra psichologiškai patogu. Bet tai reiškia praleisti daugybę kitų galimybių. Globali diversifikacija – ne akademinis principas, bet pragmatiškas pasirinkimas. 

10. Pradžioje taupykite, ne investuokite

Kol jūsų portfelis mažesnis nei metinės pajamos, 20 % atlyginimo sutaupyti su 5 % grąža sukurs daugiau nei 5 % sutaupyti su 20 % grąža. Kol portfelis mažas, net geniali investicinė strategija neturės didelės įtakos. Didinkit pajamas, mažinkit išlaidas, didinkite taupymo normą. Investavimas tampa svarbus tik tada, kai turite ką investuoti. 

V. STRATEGINIS POŽIŪRIS

11. Svarbu ne ką galvojate, bet kuo skiriatės

Jūsų nuomonė, kad „Nvidia“ – gera įmonė, neturi vertės. Visi taip galvoja. Vertė atsiranda tuomet, kai esate teisūs, o daugelis klysta. Investicijos grąža priklauso nuo to, ar rinka galiausiai sutiks su jumis. Jei galvojate kaip visi – pirkite indeksinį fondą ir jūsų grąža bus rinkos grąža. Ieškokite ne savo nuomonės patvirtinimo – ieškokite, kuo jūsų nuomonė skiriasi, ir būkite teisūs! 

12. Sudėtingumas nelygu išmintingumui

Globalus pasyvus mažų kaštų ETF (ar fondų) portfelis atrodo nuobodus. Bet statistika negailestinga: per 20 metų tokie portfeliai nukonkuruoja 95 % aktyviai valdomų fondų. Investavimo industrija mėgsta sudėtingumą – už tai galima imti didesnius mokesčius. Bet rezultatai rodo, kad paprastumas dažniau laimi. 

13. Septynios įmonės – tai ne visas pasaulis

„Apple“, „Microsoft“, „Alphabet“, „Amazon“, „Meta“, „Nvidia“, „Tesla“ – jos sudaro daugiau nei trečdalį S&P 500. Bet yra dar daugiau nei 50 000 viešai listinguojamų įmonių pasaulyje. Nereikia turėti nė vienos iš didžiųjų septynių, kad uždirbtumėte. Koncentracija nedidina potencialios grąžos, bet labai didina riziką, o diversifikacija riziką mažina – vieninteliai taip vadinami „nemokami pietūs“ investavime. 

14. Mokesčiai – tylus kapitalą ėdantis monstras

2 % valdymo mokestis ir 20 % sėkmės mokestis kažkam gali atrodyti priimtini. Bet per 50 metų šie mokesčiai gali suėsti 90 % jūsų grąžos! „Berkshire Hathaway“ pavyzdys: 1 USD, investuotas 1965 m., su įprastais hedge fondų mokesčiais būtų uždirbęs 1.892 USD, o be mokesčių – 37.363 USD. Šiandien ETF su 0,2 % mokesčiu yra norma. Mokėti 10 kartų daugiau – finansinė savižudybė. 

15. Išskirtinumo romantika vs realybė

Privataus kapitalo fondai, hedge fondai, kolekciniai meno dirbiniai ar „tik su pakvietimu“ investicijos – visi jie parduoda išskirtinumo ir tarsi žada, kad tik išrinktieji gaus išskirtinę grąžą. Realybė: panašius rezultatus galima pasiekti viešose rinkose. Skirtumas: viešose rinkose galite parduoti bet kada, nemokėsite didelių mokesčių, matysite tikrąją vertę kasdien ir nereikės būti „informuotu investuotoju“. Išskirtinumas dažnai reiškia bent jau vieną dalyką – daugiau mokesčių. Ne viskas, kas sunkiau pasiekiama, yra geriau. 

VI. RIZIKOS IR LAIKO VALDYMAS

16. Grynieji garantuoja nuostolį ilguoju laikotarpiu

Jei rytoj perkate automobilį – grynieji saugiausi. Jei ruošiatės pensijai už 20 metų – grynieji garantuoja, kad pralaimėsite. Per pastaruosius 50 metų JAV doleris prarado 86 % perkamosios galios. Kas kainavo 1 USD, dabar kainuoja 7 USD. „Saugumas“ trumpuoju laikotarpiu virsta garantuotu nuostoliu ilguoju. 

17. Kainų svyravimai – ne pagrindinė rizika

Akademikai matuoja riziką kaip kainų svyravimus. Verslo savininkai žino, kad tikroji rizika – negrįžtamas kapitalo praradimas. „Amazon“ akcijos krito 95 % dot-com metu, bet verslas klestėjo. Tikrąją vertę kuria verslas, ne akcijų kaina. Jei verslas sveikas, kainų svyravimai – tik triukšmas. 

18. Būti teisiam per anksti = klysti

Michael Burry numatė 2008 m. krizę, bet vos neprarado visų pinigų, kai investuotojai norėjo pasitraukti prieš pat jo tezei galiausiai pasiteisinus. Geriausios idėjos dažnai reikalauja kantraus kapitalo – gebėjimo išlaukti, kol rinka tai supras. Stenkitės būti ne tik teisūs – būkite teisūs su tinkamais resursais, kad galėtumėte išgyventi kaprizingas rinkas. 

VII. VEIKSMO PRINCIPAI

19. Ką pirkti svarbiau už kada pirkti

Investuotojai gaišta savaites bandydami atrasti idealią įėjimo kainą. Rezultatas: praleidžia pelningiausias dienas. „Fidelity“ studija parodė: geriausią grąžą gavo tie, kurie pamiršo slaptažodžius. Dar geresnę – mirę investuotojai. Koncentruokitės į KĄ, ne į KADA. 

20. Nieko nedarymas dažnai tampa geriausia strategija

Charlie Munger sakė, kad daugelis investuotojų būtų turtingesni, jei turėtų mažiau galimybių prekiauti. „Robinhood“ 2021 m. tai įrodė atvirkščiai – nuolatinė prekyba baigėsi blogiau nei tiesiog laikyti S&P 500. Tyrimai rodo, kad 95 % dienos prekiautojų praranda pinigus per 3 metus. O kaip tie 5 %, kurie išlieka? Jis vos aplenkia rinkos grąžą, įskaitant investuotą laiką. Veikimas dėl veikimo kuria tik sąnaudas. Gerai apgalvota tyla – veiksmingesnė nei chaotiškas judėjimas. 

VIII. FILOSOFIJA IR PERSPEKTYVA

21. Naujienų ciklas = triukšmas, ne signalas

2021 – „kripto revoliucija“, 2022 – „nesustabdoma infliacija“, 2023-2025 – „dirbtinis intelektas viską pakeis“. Kiekviena era turi savo isteriją. Žmonės linkę projektuoti naujausius įvykius į amžinybę. Gera strategija – atspari naujienų ciklui, nes šiandien svarbūs dalykai rytoj jau bus tik istorija. 

22. Jūsų laiko horizontas diktuoja strategiją

Kitą mėnesį reikalingiems pinigams – saugumas. Pensijai už 30 metų – augimas. Bet daugelis daro atvirkščiai: ilgalaikiai investuotojai elgiasi kaip dienos spekuliantai, o trumpalaikiai taupytojai prisiima ilgalaikę riziką. Strategija turi atitikti tikslą. Jei ne – jūs žaidžiate ne savo žaidimą. 

23. Dividendai – malonus priedas, ne tikslas

Henry Singleton per 12 metų išpirko 90 % „Teledyne“ akcijų ir padidino EPS (pelną, tenkantį vienai akcijai) 40 kartų. „Amazon“ reinvestavo viską į augimą ir tapo milžinu, sukūrusiu investuotojams 2,5 trilijono vertės. Lietuvoje „Invalda“ kūrė vertę toliau įdarbindama uždirbtą pelną, ne tik per išmokėtus dividendus. Svarbiau ne kaip įmonė grąžina vertę, o kiek jos sukuria. 

24. Pinigai perka laisvę

Investavimo tikslas – ne didžiausia įmanoma suma sąskaitoje. Tikslas – galimybė rinktis darbą, kurį mylite, o ne būtinai tik tą, kuris daugiausiai moka. Rinktis, kur gyventi. Rinktis, su kuo leisti laiką. Pinigai – įrankis laisvei, bet ne garantija laimei. 

25. Laikas rinkoje > kuriuo momentu investuoti

Negalite numatyti rinkos viršūnių ir dugnų. Net praleidus tik 10 geriausių prekybos dienų per 30 metų laikotarpį (1993-2023), S&P 500 grąža sumažėja perpus! Geriausios dienos ateina netikėtai, dažnai po didžiausių krizių. Nick Magiulli tyrimai atskleidė dar įdomesnę išvadą: net tobulai žinodami ateitį ir pirkdami per kiekvieną rinkos dugną, laikydami grynus pinigus tarp jų, vis tiek pralaimėsime reguliariam investavimui daugiau nei 70% atvejų – nes ateities dugnai yra vis aukštesniame kainų lygyje. Strategija, kuri numato likti investavus per ciklus, paprastai nugali bandymus „apžaisti“ rinką. 

26. „Vertės“ ir „augimo“ investavimas – dirbtinis skaidymas

Visi investuotojai ieško vertės. Skirtumas tik vienas: kada įmonė uždirbs pinigus. „Vertės“ investuotojai nori, kad įmonė uždirbtų dabar – taip saugiau ir aiškiau. „Augimo“ investuotojai tikisi, kad įmonė gali uždirbti daug daugiau ateityje. Problema: žmonės paprastai per optimistiškai mato ateitį ir užmiršta, kad rytojaus pinigai yra mažiau verti nei šiandieniniai. Rezultatas – jie permokama už „augimo“ pažadus. Warren Buffett tai taikliai apibendrino taip: „Augimas visada yra vertės sudėtinė dalis – kartais jis teigiamai prisideda prie vertės, kartais neigiamai.“ 

IŠVADOS

Finansinės rinkos 2026-aisiais, kaip ir visada, mums duos progą būti godžiais arba sumaniais. Godus investuotojas mato tik galimybes, sumanus – ir galimybes, ir rizikas.

Technologijų gigantai su rekordiniais vertinimais, dirbtinio intelekto revoliucijos pažadai, rinkos koncentracija kelių JAV įmonių rankose – visa tai gali būti besitęsianti nauja era arba sena istorija su naujais veikėjais. Tiesą, deja, sužinosime tik retrospektyviai.

Bet štai ką žinome tikrai: šie 26 principai veikė per 2000-ųjų burbulą, per 2008-ųjų krizę, per 2020-ųjų pandemiją – jie veiks ir 2026-aisiais. Ne todėl, kad yra madingi, o todėl, kad pagrįsti tuo, kas niekada nesikeičia: žmogiškąja prigimtimi, matematika ir laiku. 2026-ieji tikrai bus kitokie nei 2025-ieji, bet fundamentalūs investavimo principai išliks tie patys.

Dar kartą palieku jus su Mark Twain citata: „Istorija nesikartoja, bet rimuojasi.“ 

„Agathum“ komanda linki visiems Lietuvos investuotojams 2026-aisiais daugiau išminties, kantrybės, disciplinos ir ilgalaikio mąstymo – tai yra tikrų rezultatų pagrindas! 

Apie AB „Agathum“

AB „Agathum“ veikla nuo 2012 metų apima nekilnojamojo turto objektų pirkimą, pardavimą, valdymą ir nuomą, taip pat diversifikuoto viešų vertybinių popierių portfelio valdymą.

Šiuo metu bendrovė valdo 22 mln. eurų turtą: apie 18 mln. eurų nekilnojamojo turto portfelį ir apie 4 mln. eurų vertybinių popierių portfelį.

AB „Agathum“ yra išleidusi viešą 2 mln. eurų obligacijų emisiją, kuri listinguojama Nasdaq Baltijos biržoje.

Interesų konfliktai / Visiškas skaidrumas

„Agathum“ turi pozicijas šiose straipsnyje minėtose bendrovėse: long pozicijos – „Alphabet“, „Meta“, „Invalda INVL“, „Berkshire Hathaway“; short pozicija – „Nvidia“. Mes galime pirkti arba parduoti šias akcijas bet kuriuo metu be išankstinio pranešimo.