M. Rubio neatmeta būsimų veiksmų Venesueloje galimybės, bet tikina – tai ne karas

• M. Rubio: JAV neatmeta būsimų veiksmų Venesueloje galimybės
• N. Maduro atvežtas į kalėjimą Niujorke
• Įpareigojo viceprezidentę laikinai eiti pareigas
• Dėl situacijos Venesueloje pirmadienį rinksis JT Saugumo Taryba
• Į laikinąją valdžią – prieštaringos reakcijos, sako buvusi JK pasiuntinė
• Karibų jūros oro erdvė vėl atidaryta, teigia JAV transporto sekretorius

Baigiame pildyti naujienų juostą

Naujausias žinias pranešime pirmadienio ryte.

JAV senatorius C. Murphy pažėrė kritikos D. Trumpo administracijai

JAV senatorius, demokratas Chris Murphy JAV smūgius Venesueloje ir Venesuelos prezidento N. Maduro suėmimą prilygino kitiems JAV karams skirtinguose pasaulio regionuose.

„Vėl ir vėl matėme, kaip šie karą kurstantys neokonservatoriai, kurių nemažai turi įtakos šiuose Baltuosiuose rūmuose, entuziastingai stumia mus į karą prisidengdami tariamu „labai blogo žmogaus“ pašalinimu, – CNN kalbėjo C. Murphy, greičiausiai turėdamas omenyje ilgalaikius JAV karus Artimuosiuose Rytuose. – O tai galiausiai kainuoja daugelio amerikiečių gyvybes.“

CNN paklaustas apie D. Trumpo administracijos motyvus, C. Murphy teigė: „Jei visa tai iš tiesų yra tik apie naftą, jei tai tik apie gamtinius išteklius, jei tai tik apie tai, kad dar labiau praturtėtų D. Trumpo draugai, nemanau, kad atsirastų bent viena amerikiečių šeima, kuri palaikytų sprendimą siųsti savo sūnų ar dukrą į pavojų tam, kad būtų ginami Volstrito interesai.“

„Tai dar vienas atvejis, kai Amerikos naftos ir finansiniai interesai iškeliami aukščiau tikrųjų Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo interesų“, – pridūrė jis.

Kodėl JAV nesulaikė daugiau N. Maduro režimo narių

Duodamas interviu CBS televizijai JAV valstybės sekretorius M. Rubio buvo paklaustas, kodėl JAV nesulaikė kitų N. Maduro režimo atstovų. Už šalies vidaus reikalų ministro Diosdado Cabello „galvą“ yra siūloma 25 mln. USD, o už gynybos ministro Vladimiro Padrino – 15 mln. USD.

„Tai labai paprasta, – atsakė M. Rubio. – Negalima tiesiog įžengti ir visus surinkti.“

Jis teigė, kad galima tik „įsivaizduoti, koks pasipiktinimas būtų kilęs“, jei JAV būtų ilgiau pasilikusios šalyje, siekdamos sulaikyti daugiau asmenų.

„Mes paėmėme svarbiausią“, – sakė jis.

M. Rubio: „Tai nėra karas prieš Venesuelą“

JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio, kalbant su žurnalistais, buvo paklausta, ar JAV kariauja su Venesuela, praneša BBC.

„Tai nėra karas, – sakė jis. – Mes kariaujame su narkotikų prekybos organizacijomis – tai nėra karas prieš Venesuelą.“

Vis tik M. Rubio „CBS News“ laidoje „Face the Nation“ teigė, kad Jungtinės Valstijos ir toliau darys spaudimą Venesuelai, sulaikydamos naftą gabenančius laivus.

„Šiuo metu galioja tam tikra izoliacija – jei yra sankcionuota naftos siunta, jei yra laivas, kuriam taikomos JAV sankcijos, mes gauname teismo nutartį ir jį konfiskuojame, – sakė M. Rubio. – Tai lieka galioti ir yra labai stiprus svertas, kuris bus naudojamas tol, kol pamatysime pokyčius, kurie – ne tik tarnautų Jungtinių Valstijų nacionaliniams interesams, kurie yra svarbiausi – bet ir vestų prie geresnės ateities Venesuelos žmonėms.“

Klausiamas, ar JAV dabar valdo Venesuelą, M. Rubio teigė, kad JAV „nustato kryptį“, leidžiančią procesams judėti į priekį.

Jis taip pat pridūrė, kad Venesuela „baigia išnaudoti naftos saugojimo pajėgumus“ ir po kelių savaičių turės pradėti pumpuoti naftą, „nebent bus imtasi pokyčių“.

B. Netanyahu: Izraelis remia Jungtinių Valstijų veiksmus Venesueloje

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sekmadienį pareiškė, kad žydų valstybė remia Jungtinių Valstijų „ryžtingus veiksmus“ Venesueloje. 

„Kalbant apie Venesuelą, noriu išreikšti visos vyriausybės paramą ryžtingam Jungtinių Valstijų sprendimui ir ryžtingiems veiksmams, kuriais siekiama atkurti laisvę ir teisingumą šiame pasaulio regione“, – pareiškė Izraelio premjeras. 

B. Netanyahu palaikymą Jungtinių Valstijų veiksmams išreiškė praėjus dienai po to, kai JAV pajėgos per karinę operaciją sučiupo Venesuelos prezidentą N. Maduro. 

M. Rubio: JAV neatmeta būsimų veiksmų Venesueloje galimybės

Jungtinės Valstijos pasirengusios bendradarbiauti su likusiais Venesuelos lyderiais, jei jie priims „teisingą sprendimą“, sekmadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio po JAV operacijos, kai buvo nuverstas šios naftos turtingos valstybės prezidentas N. Maduro.

„Mes vertinsime viską pagal tai, ką jie daro, ir pamatysime, ką jie daro, – televizijos „CBS News“ laidai „Face the Nation“ sakė jis. – Žinau vieną dalyką: jei jie nepriims teisingo sprendimo, Jungtinės Valstijos išlaikys daugybę įtakos svertų.“

M. Rubio teigė, kad Jungtinės Valstijos neatmeta būsimų veiksmų Venesueloje galimybės. Interviu CBS M. Rubio sakė, kad prezidentas Donaldas Trumpas „nemano, jog turėtų viešai atmesti JAV turimas galimybes“ po N. Maduro suėmimo.

Jis pridūrė, kad JAV planuoja valdyti Venesuelą taip, jog naftos pramonės pajamos pasiektų Venesuelos žmones. 

„Tikimės pamatyti pokyčius ne tik tame, kaip naftos sektorius valdomas žmonių labui, bet ir kad būtų sustabdyta narkotikų prekyba, kad nebeliktų šių gaujų problemų“, – sakė M. Rubio.

Jis atsisakė įvardyti, ką JAV palaikytų kaip Venesuelos lyderį, tačiau teigė gerbiantis tiek opozicijos lyderę Marią Coriną Machado, tiek Edmundo Gonzalezą – N. Maduro varžovą 2024 metų rinkimuose.

Paklaustas, kiek JAV karių yra Venesueloje, M. Rubio patvirtino, kad sausumoje JAV pajėgų nėra.

„Mes neturime JAV pajėgų Venesuelos teritorijoje“, – sakė jis, pridurdamas, kad JAV kariai Venesueloje buvo „apie dvi valandas, kai šeštadienį vyko N. Maduro sulaikymo operacija“.

Ispanija pasmerkė „tarptautinės teisės pažeidimą Venesueloje“

Ispanija pasmerkė tai, ką pavadino tarptautinės teisės pažeidimu Venesueloje, laiške savo Socialistų partijos nariams rašė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas, skelbia „The Guardian“.

P. Sanchezo pareiškimai buvo griežtesni nei šeštadienį išsakyti komentarai, kai jis teigė nepripažinsiantis intervencijos. Laiške jis apibūdino tai kaip „tarptautinės teisės pažeidimą Venesueloje – veiksmą, kurį mes griežtai smerkiame“.

Socialistų kraštutinės kairės koalicinė partnerė „Sumar“ ragino vyriausybę pasmerkti JAV smūgius, po kurių buvo sulaikytas Venesuelos prezidentas. Partijos šaltiniai šiuos veiksmus pavadino imperialistiniu piratavimo aktu prieš Jungtinių Tautų valstybę narę.

Ispanijoje gyvena didžiausia Venesuelos migrantų bendruomenė už Lotynų Amerikos ir JAV ribų, tarp jų – ir aukšto rango opozicijos veikėjai, tokie kaip Edmundo Gonzalezas ir Leopoldo Lopezas.

Sekmadienį šimtai kairiųjų pažiūrų protestuotojų mitingavo prie JAV ambasados Madride, reikšdami nepritarimą Vašingtono veiksmams. Tuo pat metu šeštadienį tūkstančiai opozicijos aktyvistų ir kitų žmonių buvo susirinkę Madrido Puerta del Sol aikštėje švęsti N. Maduro sulaikymo.

JAV ataka prieš Venesuelą kelia nerimą ir kitoms šalims

JAV atakos Venesueloje ir prezidento Nicolas Maduro sulaikymas atnaujino baimes dėl galimo Amerikos bandymo perimti Grenlandiją. Užuominų ir net konkrečių grasinimų iš prezidento Donaldo Trumpo ir jo aplinkos sulaukė ir Kolumbija, Kuba bei Meksika.

„NBC News“ paklaustas, ar kitas Amerikos taikinys galėtų būti Kubos vyriausybė, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio atsakė, kad „Kubos vyriausybė yra didžiulė problema“, pridurdamas, kad „jie turi rimtų bėdų.“

„Aš dabar nekalbėsiu apie tai, kokie bus mūsų būsimi žingsniai ir kokia bus mūsų politika šiuo klausimu. Tačiau nemanau, kad kam nors yra paslaptis, jog mes nesame dideli Kubos režimo gerbėjai“, – paaiškino M. Rubio.

Plačiau skaitykite čia. 

Po JAV smūgių Venesueloje – ir džiaugsmas, ir protestai

Venesueliečiai visame pasaulyje švenčia po to, kai JAV vyriausybė sulaikė ir pašalino autoritarinį prezidentą N. Maduro. Pastaraisiais metais milijonai venesueliečių buvo priversti palikti šalį dėl plačiai paplitusių prekių trūkumo ir intensyvių politinių represijų, rašo „The Guardian“.

Išgirdus dramatiškas žinias apie JAV ataką, minios žmonių rinkosi tokiose šalyse kaip Argentina, Čilė ir Kolumbija – jie mojavo vėliavomis, dainavo ir šoko iš džiaugsmo.

Tuo pat metu kiti susirinko pasmerkti JAV vyriausybės smūgius Venesueloje ir išreikšti nepritarimą kariniams veiksmams.

Popiežius Leonas XIV ragina teikti pirmenybę Venesuelos gyventojų gerovei

Popiežius Leonas XIV sekmadienį pareiškė, kad po Venesuelos prezidento N. Maduro sulaikymo pirmenybė turėtų būti teikiama venesueliečių gerovei.

Po Viešpaties Angelo maldos Šv. Petro aikštėje susirinkusiai miniai popiežius pareiškė, kad „mylimos Venesuelos žmonių gerovė turi būti svarbesnė už visus kitus aspektus“, rašo BNS.

Leonas XIV tvirtino, kad tai turi padėti „įveikti smurtą ir žengti teisingumo bei taikos keliu, garantuoti šalies suverenitetą, užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintą teisinę valstybę, gerbti kiekvieno žmogaus ir piliečio teises bei kartu kurti taikią bendradarbiavimo, stabilumo ir darnos ateitį, ypatingą dėmesį skiriant neturtingiausiems, kenčiantiems dėl sunkios ekonominės padėties“.

Demokratų lyderiai: D. Trumpo administracija mus klaidino

Atnaujinta 16.50 val.

Demokratų partijos atstovai JAV Kongrese pareiškė, kad aukšto rango D. Trumpo administracijos pareigūnai per neseniai vykusius informacinius posėdžius juos klaidino dėl planų Venesueloje, tvirtindami, jog neketinama keisti valdžios Karakase.

Niujorko senatorius Chuckas Schumeris, demokratų lyderis Senate, teigė, kad per tris įslaptintus instruktažus jam buvo pasakyta, jog administracija nesiekia režimo pakeitimo ir neplanuoja karinių veiksmų Venesueloje, rašo „The Guardian“. Tikimasi, kad C. Schumeris kitą savaitę sieks balsavimo dėl karo įgaliojimų rezoliucijos, kuri apribotų D. Trumpo galimybes imtis tolesnių karinių veiksmų be aiškaus Kongreso leidimo.

Pagal taisykles prezidentūra turi informuoti Kongresą prieš paskelbiant karą, tačiau šeštadienį surengtoje spaudos konferencijoje JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir prezidentas Donaldas Trumpas gynė sprendimą apie operaciją iš anksto Kongreso neinformuoti.

„Mes susisiekėme su Kongreso nariais iškart po to. Tai nebuvo tokio pobūdžio misija, apie kurią galima iš anksto informuoti Kongresą“, – žurnalistams sakė M. Rubio. „Tokios misijos negalima iš anksto anonsuoti, nes tai keltų grėsmę pačiai operacijai.“

D. Trumpas pridūrė: „Kongresas linkęs nutekinti informaciją. Tai nebūtų buvę gerai.“

Marco Rubio, JAV valstybės sekretorius, ABC televizijos paklaustas, kodėl prieš JAV operaciją Venesueloje nebuvo siekta Kongreso leidimo. M. Rubio teigė, kad tai „nebuvo būtina, nes tai nebuvo invazija“.

Jis apibūdino veiksmus kaip „teisėsaugos operaciją“ ir sakė, kad N. Maduro buvo „sulaikytas vietoje FTB agentų“.

Apie tokio pobūdžio operaciją, pasak jo, Kongreso informuoti negalima, nes „nutekėtų informacija“.

Venesuelai iš E. Musko – interneto ryšys

Elono Musko valdomos „SpaceX“ bendrovės dirbtinių žemės palydovų sistemos projektas „Starlink“ pranešė, kad Venesuelai nemokamai suteiks plačiajuosčio interneto ryšį, rašo „The Guardian“.

„Starlink“ socialiniame tinkle „X“ paskelbė: „Starlink“ teikia nemokamą plačiajuosčio ryšio paslaugą Venesuelos žmonėms iki vasario 3 d., užtikrindama nenutrūkstamą ryšį.“

N. Maduro valdymo laikotarpiu Venesueloje interneto prieiga buvo griežtai kontroliuojama – taikyta cenzūra ir ryšio atjungimai.

Po 2024 metų liepos prezidento rinkimų – kuriuos N. Maduro paskelbė laimėjęs, nepaisant plataus tarptautinio pasmerkimo – buvo blokuojami nepriklausomi naujienų portalai ir komunikacijos platformos, teigia JAV įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Freedom House“.

Pasak jos metinės interneto laisvių ataskaitos, taip pat buvo vykdomi plataus masto savavališki sulaikymai, įskaitant dėl veiklos internete, o valstybė manipuliavo diskusijomis internete vykdydama įtakos operacijas.

JK premjeras kol kas atsisako pasmerkti JAV ataką prieš Venesuelą

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris opozicinių partijų raginamas pasmerkti JAV karinę operaciją Venesueloje. K. Starmeris ne kartą buvo kaltinamas nuolaidžiavimu D. Trumpo administracijai, siekiant išsaugoti gerus santykius su Vašingtonu dėl ekonominių ir saugumo priežasčių, rašo „The Guardian“.

Šį rytą BBC laidoje K. Starmerio buvo paklausta, ar jis ketina pasmerkti JAV ataką Venesuelą.

„Noriu surinkti visus esminius faktus, o šiuo metu mes paprasčiausiai neturime pilno vaizdo – situacija sparčiai keičiasi“, – sakė jis, dar kartą patvirtindamas, kad Jungtinė Karalystė nedalyvavo JAV karinėje operacijoje.

Leiboristų lyderis teigė, kad prieš pateikdamas išsamesnius komentarus turi pasikalbėti su D. Trumpu ir kitais JK sąjungininkais. Jis pabrėžė esąs „visą gyvenimą rėmęs tarptautinę teisę“, tačiau atsisakė pasmerkti JAV veiksmus, nes „nori įsitikinti, jog turi visus faktus“, kuriais galėtų remtis.

Šiaurės Korėja pasmerkė JAV įvykdytą N. Maduro sulaikymą

Šiaurės Korėja sekmadienį pasmerkė Jungtinių Valstijų įvykdytą Venesuelos prezidento Nicolas Maduro sulaikymą ir pavadino jį „rimtu suvereniteto pažeidimu“, pranešė valstybinė žiniasklaida. 

Valstybinė Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA) nurodė, kad Pchenjano užsienio reikalų ministerija „griežtai smerkia Venesueloje įvykdytus JAV hegemonijos siekio veiksmus“.

„Šis incidentas yra dar vienas pavyzdys, dar kartą patvirtinantis nesąžiningą ir brutalų JAV elgesį“, – pridūrė Užsienio reikalų ministerija. 

Spėjama, kad JAV veiksmai Venesueloje kelia nerimą Šiaurės Korėjos vadovybei, kuri jau ilgą laiką kaltina Vašingtoną siekiu ją nuversti. Jungtinės Valstijos atmeta šiuos teiginius, rašo naujienų agentūra BNS.

Pchenjanas dešimtmečius teisina savo branduolines ir raketų programas kaip atgrasymo priemonę nuo tariamų Vašingtono siekių pakeisti šalies valdžią. Pchenjanas taip pat ne kartą yra išreiškęs paramą N. Maduro valdymui.

Žiniasklaida: kas laukia Venesuelos

Dėl Venesuelos ateities šiuo metu vyrauja didelis neapibrėžtumas, nežinia ir rizika.

„Wall Street Journal“ rašo, kad, aukšto rango pareigūno teigimu, D. Trumpo nacionalinio saugumo komanda, įskaitant valstybės sekretorių Marco Rubio, vidaus saugumo patarėją Stepheną Millerį ir gynybos sekretorių Pete’ą Hegsethą, rengia Venesuelos valdymo modelį po N. Maduro nušalinimo.

D. Trumpas sakė, kad tai gali apimti ir „karių dislokavimą vietoje“, JAV kariuomenei esant „pasirengusiai antrajai bangai“, siekiant perimti kontrolę, tačiau pridūrė manantis, jog to greičiausiai neprireiks.

Prezidentas kol kas neatskleidė detalių, kaip atrodytų pereinamojo laikotarpio vyriausybė ir ar JAV finansuotų plataus masto Venesuelos ekonomikos atstatymą. Taip pat lieka neaišku, kas valdys šalį pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.

D. Trumpas suabejojo, ar Maria Corina Machado – pagrindinė Venesuelos opozicijos lyderė ir Nobelio taikos premijos laureatė – turi pakankamą legitimumą vadovauti šaliai.

„Manau, jai būtų labai sunku tapti lydere. Ji neturi nei pakankamo palaikymo šalies viduje, nei pagarbos“, – sakė jis.

Spaudos konferencijoje D. Trumpas taip pat pareiškė galintis bendradarbiauti su Venesuelos viceprezidente D. Rodriguez, kuri šiuo metu yra faktinė šalies vadovė.

Į laikinąją valdžią – prieštaringos reakcijos, sako buvusi JK pasiuntinė

Vanessa Neumann, buvusi Venesuelos opozicijos pasiuntinė Jungtinėje Karalystėje, BBC sakė, kad Venesueloje tvyro daug sumaišties dėl to, ką iš tiesų reiškia terminas „laikinoji vyriausybė“. Pasak jos, reakcijos į D. Trumpo ataką prieš šalį ir vėliau prezidentui N. Maduro pareikštus kaltinimus buvo „labai įvairios“.

V. Neumann teigia, kad vaizdai, kuriuose N. Maduro matomas JAV karo laive pakeliui į Niujorką, kai kuriems venesueliečiams „suteikė daug vilties“. Tačiau ji priduria, kad taip pat juntamas nusivylimas dėl to, jog D. Trumpas „pažemino“ opozicijos lyderę Marią Coriną Machado, pareiškęs, esą ji nėra populiari.

V. Neumann BBC sakė netikinti, kad naujoji laikinoji prezidentė Delcy Rodriguez yra geresnis pasirinkimas. Ji taip pat perspėjo, kad egzistuoja rizika, jog N. Maduro politikos rėmėjai gali ją „išduoti“ ir „užimti jos vietą“, jei ji bendradarbiaus su D. Trumpu.

Jei taip nutiktų, venesueliečių padėtis, pasak pasiuntinės, nė kiek nepagerėtų – „represijos ir kankinimai Venesueloje vis dar yra realybė“, priduria ji.

OPEC+ greičiausiai patvirtins tiekimo pauzę nepaisant neramumų

Pasak delegatų, naftą eksportuojančių valstybių aljansas OPEC+ greičiausiai laikysis planų pirmąjį šių metų ketvirtį stabdyti gavybos didinimą, o politikos krypties nekeis net ir didėjant rizikoms Venesueloje bei kitur, rašo „Bloomberg“.

Pagrindinės narės, vadovaujamos Saudo Arabijos ir Rusijos, sekmadienį surengs mėnesinę nuotolinę konferenciją ir peržiūrės sprendimą – pirmą kartą priimtą lapkritį – sustabdyti tolesnį pasiūlos didinimą pirmąjį ketvirtį, po to, kai pernai buvo sparčiai atgaivinta gavyba.

Praėjusią savaitę anonimiškumo prašę delegatai teigė, kad šis sprendimas nuotolinėje konferencijoje greičiausiai bus formaliai patvirtintas. Sekmadienį jie nurodė, kad sprendimo veikiausiai nepakeis ir netikėtas Venesuelos lyderio N. Maduro nuvertimas.

Šeštadienį su situacija susipažinę šaltiniai teigė, kad po JAV atakų Karakase ir keliuose šalies regionuose Venesuelos naftos infrastruktūra nenukentėjo. Pasak jų, pagrindiniai objektai ir toliau veikia.

Karibų jūros oro erdvė vėl atidaryta, teigia JAV transporto sekretorius

JAV transporto sekretorius Seanas Duffy paskelbė, kad apribojimai, nustatyti Karibų jūros oro erdvėje, bus panaikinti, rašo BBC.

„Aviakompanijos yra informuotos ir greitai atnaujins savo tvarkaraščius“, – rašė jis socialiniuose tinkluose.

Anksčiau šeštadienį JAV apribojo oro erdvę virš Karibų jūros po didelio masto smūgių Venesuelai, dėl kurių buvo atšaukta šimtai skrydžių. „American Airlines“, „Delta“, „Spirit Airlines“ ir „JetBlue Airways“ buvo tarp tų, kurias paveikė Federalinės aviacijos administracijos įsakymai.

Iranas apkaltino JAV „valstybiniu terorizmu“

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi šeštadienio vakarą telefonu kalbėjosi su Venesuelos užsienio reikalų ministru Yvanu Gilu ir prezidento N. Maduro sulaikymą pavadino „aiškiu valstybinio terorizmo pavyzdžiu“, praneša „Wall Street Journal“.

Anksčiau tą pačią dieną Irano užsienio reikalų ministerija paragino Jungtines Tautas įsikišti ir sustabdyti tai, ką ji pavadino neteisėta JAV agresija prieš Venesuelą.

Iranas ir Venesuela jau seniai bendradarbiauja naftos ir karinės pramonės srityse. Antradienį JAV Iždo departamentas pritaikė sankcijas Venesuelos bendrovei, siejamai su milijonų dolerių vertės Irano kovinių bepiločių orlaivių pardavimu Venesuelai.

Dėl situacijos Venesueloje pirmadienį rinksis JT Saugumo Taryba

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba pirmadienį surengs posėdį JAV operacijai, kurios metu buvo suimtas Venesuelos lyderis N. Maduro, aptarti, šeštadienį AFP pranešė Tarybai pirmininkaujantis Somalis.

Diplomatinių šaltinių teigimu, neeilinis posėdis numatytas 10 val. (17 val. Lietuvos laiku). Jis surengtas Venesuelos prašymu, kurį perdavė Kolumbija.

Venesuela šeštadienį paprašė surengti skubų Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį, reaguodama į JAV ataką prieš šalį, sakė Yvanas Gilas Pinto, užsienio reikalų ministras.

„Jokia baili ataka nebus stipresnė už šios tautos stiprybę, kuri nugalės“, – rašė jis „Telegram“ kanale.

Nafta atlieka didelį vaidmenį

D. Trumpas aiškiai parodė siekiantis, kad JAV gautų prieigą prie Venesuelos naftos telkinių, rašo BBC.

Manoma, kad Venesuelos naftos atsargos viršija 300 mlrd. barelių – tai didžiausios atsargos pasaulyje. Didžiąją jų dalį sudaro ypač sunki nafta, kurios gavyba yra brangi ir sudėtinga, tačiau Venesuela vis tiek išlieka penkta didžiausia naftos eksportuotoja pasaulyje.

Net ir augant JAV karinių jūrų pajėgų laivų skaičiui Karibų jūroje, praėjusį mėnesį į Kiniją, Pietų Europą ir JAV vis dar buvo eksportuojama beveik 1 mln. barelių per dieną.

Pastaraisiais metais gavybą smarkiai paveikė politinis nestabilumas. Be to, jau dešimtmečius šalies valstybinę naftos ir gamtinių dujų bendrovę „Petroleos de Venezuela“ kamuoja streikai ir kaltinimai dėl prastų saugos standartų.

JAV kaltina prezidentą N. Maduro, esą jis naftos pajamas naudoja narkotikų prekybai finansuoti. Savo ruožtu N. Maduro kaltina Vašingtoną siekiu perimti Venesuelos naftos atsargų kontrolę.

Plačiau skaitykite čia. 

Atsargos generolas majoras: JAV karinis buvimas prie Venesuelos greičiausiai išliks

Nuo praėjusių metų prie Venesuelos krantų sutelktas JAV karinis buvimas, tikėtina, kol kas išliks kaip vadinamosios „morkos ir lazdos“ strategijos dalis, sekmadienį CNN sakė atsargos generolas majoras Mickas Ryanas iš Australijos kariuomenės.

Pastaraisiais mėnesiais JAV į regioną pasiuntė karo laivus ir naikintuvus, didindamos spaudimą prezidentui N. Maduro. Vašingtonas smogė dešimtims, kaip teigiama, narkotikų kontrabanda užsiimančių laivų, vykdydamas tai, ką pats pavadino kovos su narkotikais kampanija, taip pat blokavo sankcionuotus naftos tanklaivius, plaukiančius į Pietų Amerikos šalį ir iš jos.

Net ir po N. Maduro bei jo žmonos sulaikymo M. Ryanas mano, kad JAV pajėgos greičiausiai neskubės mažinti savo buvimo regione.

„D. Trumpo administracija akivaizdžiai siekia, kad likusi Venesuelos valdžia bendradarbiautų su ja, – sakė jis. – Vienas iš būdų tai užtikrinti – išlaikyti didelį karinį buvimą jūroje ir aiškiai pasakyti: „Klausykite, mes mieliau naudotume morką, bet, jei reikės, turime ir lazdą.“

Buvęs NATO vadas: JAV karių siuntimas į Venesuelą būtų sudėtingas

Galimas priešiškumas Venesueloje galėtų apsunkinti JAV pastangas užtikrinti naftos kontrolę pasitelkiant kariuomenę, CNN sakė atsargos generolas Wesley Clarkas.

„Istoriškai šalims nepatinka, kai didžiosios valstybės ateina vien tam, kad pasisavintų išteklius, net jei prezidentas teigia, jog tai yra amerikietiški ištekliai, į kuriuos Amerika investavo pirmoji, o vėliau jie buvo nusavinti“, – kalbėjo Wesley Clarkas, buvęs aukščiausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas.

„Bus labai sunku tiesiog laikytis naftos šalyje, kuri gali tapti priešiška“, – pridūrė jis.

W. Clarkas teigė, kad karinės operacijos pasekmės kol kas yra „neaiškios“.

Kinija reikalauja paleisti N. Maduro

Kinija sekmadienį pareikalavo nedelsiant paleisti Venesuelos prezidentą N. Maduro po to, kai Vašingtonas surengė smūgius visoje šalyje ir jį sučiupo.

„Kinija ragina JAV užtikrinti prezidento Nicolas Maduro ir jo žmonos asmeninį saugumą, nedelsiant juos paleisti ir nutraukti Venesuelos vyriausybės nuvertimą“, – teigiama Kinijos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime. 

Pareiškime priduriama, kad JAV smūgiai Venesueloje yra „akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas“, rašo BNS.

Buvęs patarėjas Venesuelos klausimais: „Daug neapibrėžtumo“

Evanas Ellisas, buvęs JAV patarėjas Venesuelos politikos klausimais, BBC teigė, kad dėl to, kas laukia Venesuelos vadovybės, tvyro „didelis neapibrėžtumas“.

Pasak jo, D. Trumpo administracija, regis, pereina į „naują priverstinių derybų laikotarpį“ su Venesuela, o ne siekia neatidėliotino perėjimo prie demokratijos.

Laikinąja prezidente paskirta N. Maduro viceprezidentė Delcy Rodriguez, tačiau, kaip sako E. Ellisas, esminis klausimas yra tai, ar D. Trumpas galės su ja bendradarbiauti.

N. Maduro vyriausybės atstovams taip pat gali būti sudėtinga suteikti prezidentui D. Trumpui tai, ko jis nori, įskaitant bendradarbiavimą tokiose srityse kaip nafta. Vis dėlto E. Ellisas priduria, kad, atsižvelgiant į prezidento sulaikymą, N. Maduro sąjungininkams gali atsirasti paskatų bendradarbiauti su JAV ir „ieškoti susitarimų“

N. Maduro atvežtas į kalėjimą Niujorke

N. Maduro šeštadienį buvo atvežtas į Niujorko kalėjimą. Pasak generalinės prokurorės Pem Bondi, jis ir kartu sulaikyta jo žmona stos prieš teismą dėl kaltinimų terorizmu ir narkotikų gabenimu. Buvusi Venesuelos pirmoji pora perkelta į įkalinimo įstaigą Brukline.

Oficiali Baltųjų rūmų paskyra socialiniame tinkle X pasidalino vaizdo įrašu, kuriame N. Maduro yra sulaikytas JAV teritorijoje. Jame matyti surakintas antrankiais suimtas Venesuelos prezidentas, kurį koridoriais lydi Narkotikų kontrolės administracijos (DEA) agentai.

Baltieji rūmai socialiniame tinkle „X“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti antrankiais surakintas ir sandalus avintis N. Maduro, federalinių agentų lydimas Narkotikų kontrolės administracijos (DEA) būstinės Niujorke koridoriais.

„Labanakt, su Naujais metais“, – angliškai sakė 63 metų N. Maduro. 

Įpareigojo viceprezidentę laikinai eiti pareigas

Venesuelos Aukščiausiasis Teismas šeštadienio vakarą įpareigojo viceprezidentę Delcy Rodriguez tapti laikinąja šalies vadove po to, kai JAV pajėgos sučiupo prezidentą Nicolas Maduro.

Aukščiausiasis Teismas nurodė nusprendęs, kad D. Rodriguez „prisiims ir vykdys visas prezidento pareigoms būdingas funkcijas, pareigas ir įgaliojimus, siekiant užtikrinti administracinį tęstinumą ir visapusišką tautos gynybą“.

Tačiau teisėjai nesiryžo paskelbti, kad N. Maduro neteko nuolatinių pareigų, nes toks sprendimas reikštų būtinybę per 30 dienų surengti naujus prezidento rinkimus, rašo BNS.

Apie šeštadienį įvykusius oro antskrydžius ir N. Maduro suėmimą skaitykite čia.