G. Kunauskaitė. Bulgarijos narystė euro zonoje – ne valiutos praradimas, o įtakos įgijimas

Bulgarijos ekonomika jau dabar yra glaudžiai susieta su euro zona. Šalis faktiškai atsisakė savarankiškos pinigų politikos dar 1997 m., įtvirtinusi fiksuotąjį nacionalinės valiutos (levo) kursą Vokietijos markės, o vėliau euro atžvilgiu. Tai de facto reiškė Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos importą. 

Šis režimas taip pat lemia, kad Bulgarija jau dabar naudojasi dalimi euro teikiamų privalumų. Fiksuotasis nacionalinės valiutos kursas apriboja su valiutų kursų svyravimu susijusią finansinio stabilumo riziką. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į aukštą Bulgarijos ekonomikos euroizacijos lygį: apie 75% valstybės skolos ir reikšminga privačiojo sektoriaus skolos dalis yra išreikšta eurais. Galiausiai, Bulgarija yra ir Bendro priežiūros mechanizmo narė – jos didžiausius bankus tiesiogiai prižiūri ECB. Todėl kyla klausimas, kokios papildomos ekonominės naudos narystė galėtų suteikti dvidešimt pirmajai euro zonos valstybei?