Kūrybiškumo galia versle: būtina tvarumui – sveika komandai

Tvarumas šiandien tampa vienu iš svarbiausių verslo strategijos komponentų, tačiau dar per dažnai jis laikomas tik formalumu – būtinybe dėl gražių ataskaitų ar privalomų teisinių reikalavimų. Norint, kad tvarumas taptų ilgalaike ir efektyvia verslo praktika, reikia keisti ne tik elgesį, bet ir mąstymą. Dr. Ieva Martinaitytė, kūrybiškumo laboratorijos CREATIVITY LAB įkūrėja ir vadovė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė, įsitikinusi, kad raktas į tokį pokytį yra kūrybiškumo skatinimas. Ir jis svarbus visoms organizacijoms ar įmonėms, nepriklausomai nuo sektoriaus ar veiklos srities.

„Kūrybiškumas, bendrąją prasme, yra gebėjimas generuoti naujas ir naudingas idėjas iššūkiams spręsti. Tvarumas šiandien yra iššūkis, nes jis reikalauja keisti mąstymą: nuo atliekų mažinimo iki darbuotojų psichologinės gerovės. Turime iš naujo apibrėžti savo tikslus ir mokytis pelno siekti tvariai“, – sako I. Martinaitytė. Kūrybiškumas itin svarbus socialinio tvarumo tikslams: žmonių gerovei ir emocinei jų būsenai darbe. Verslai, orientuoti tik į produktyvumo didinimą, dažnai susiduria su menku darbuotojų įsitraukimu ir jų perdegimo problemomis. Statistika negailestinga: daugiau nei 60% žmonių pasaulyje jau yra patyrę perdegimą arba yra labai arti jo.

„Būti produktyviu ir siekti rezultato yra žmogaus prigimtis. Bet mums būtina ir kurti. Tai – taip pat prigimtis. Be galimybės kurti, net ir aukščiausi produktyvumo rezultatai galiausiai žmonių tiesiog nebedžiugina. Ir tai yra viena iš labai skaudžių šiandienos verslo problemų. Dabartinis darbo tempas ir pastangos nuolat didinti produktyvumą sukuria paradoksą: turime vis daugiau įrankių ir technologijų, tačiau vis mažiau laiko“, – pažymi kūrybiškumo psichologijos ir elgesio ekspertė.

Su apčiuopiama nauda

Norint suvokti kūrybiškumo svarbą reikia pripažinti, kad kūrybiškumas ir produktyvumas yra nuolatinėje neišsprendžiamoje įtampoje. Būti ir kūrybišku, ir produktyviu vienu metu nepavyksta. Bet kūrybiškumas leidžia pamatyti dalykus kitaip, sugalvoti naujų idėjų, o produktyvumas leidžia tas idėjas paversti rezultatu. Tai yra skirtingos mąstymo ir veikimo būsenos, kurios viena kitą papildo. „Kūrybiškumas dažnai klaidingai suvokiamas tik kaip meninis procesas arba utopiškų, sunkiai įgyvendinamų idėjų generavimas. Reikia aiškiai apibrėžti, kad kūrybiškumui reikia dviejų kriterijų: originalumo ir naudos. Jei idėja tik originali, tai ji ir yra tik originali. Kūrybiškai veikianti komanda bus ta, kuri sugalvos daug naujų idėjų, iš kurių bent viena neš realią naudą verslui“, – pažymi I. Martinaitytė.

Daug atliktų tyrimų įrodo, kad kūrybiškos komandos iš tiesų ir pasiekia geresnių verslo rezultatų. Ir visai nesvarbu, apie kokį verslo sektorių kalbama. Nuo rinkodaros iki buhalterijos – visur aktualu naujų ir naudingų idėjų generavimas, procesų ir paslaugų patobulinimas, kitoks darbas su klientais, geresnis komandos darbas tarpusavyje. Tiesa, kūrybiškumo ugdymas darbe nėra vienos dienos užduotis. Tai ilgalaikis procesas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir praktikos.  Kaip ugdome efektyvios komunikacijos, prezentavimo meno, derybų ar vadovavimo, taip ir kūrybingumo ugdymas yra ilgalaikė praktika, kurios reikia mokytis.

Pasak I. Martinaitytės, vienas iš svarbiausių kūrybiškumo šaltinių yra nuolatinis mokymasis ir tobulėjimas. Komanda, kuri nuolat mokosi ir siekia naujų žinių bei dalinasi jomis tarpusavyje, turės daugiau potencialo generuoti originalias idėjas. Svarbus ir komandos įvairovės klausimas. Komanda, sudaryta iš žmonių, turinčių skirtingas patirtis, išsilavinimą, amžių ir pomėgius, turi didesnį kūrybinį potencialą. Kūrybiškumui būtinas ir atvirumas naujoms patirtims, gebėjimas mokytis iš klaidų, nuolatinis smalsumas. Svarbu ugdyti ir psichologinį saugumą, kur žmonės jaustųsi laisvi siūlyti idėjas, net jei jos iš pirmo žvilgsnio atrodo utopiškos.

Kūrybiško produktyvumo praktikos

Jei sąlygų ar erdvės kūrybiškumui darbe visai nėra, I. Martinaitytė pataria stengtis ieškoti erdvės kurti po darbų. Tai labai svarbu, siekiant emocinės gerovės. O norint ugdyti kūrybiškumą kiekvienam žmogui asmeniškai, ekspertė siūlo keturias kūrybiško produktyvumo praktikas, kurios ne tik leidžia išlaisvinti kūrybiškumą, bet ir padeda susikaupti procesui, kai to labiausiai reikia.

Pirmas patarimas norintiems skatinti kūrybiškumą – judėjimas. Paprasčiau tariant, reikia eiti pasivaikščioti. „Pasakyti lengviau, nei padaryti. Tikiu, kad darbų įkarštyje sunku liepti sau atsistoti nuo darbo stalo ir eiti vaikščioti, bet, patikėkite, tokia fizinė veikla labai išjudina kūną ir smegenis ir leidžia ateiti naujoms mintims“, – sako kūrybiškumo psichologijos ekspertė. Vaikščioti sveika ir vienam, ir su komanda. Pavyzdžiui, jei komanda turi išspręsti problemą, verta kartu išeiti pasivaikščioti, vaikštant apsitarti, generuoti mintis. „Ir tai ne laiko gaišimas ar veltėdžiavimas, o kūrybiškumo skatinimo strategija“, – žinutę vadovams perduoda pašnekovė. Vaikščiojimas – labiausiai visiems prieinamas sportas. Galima rinktis ir kitokią judėjimo šaką, tik svarbu, kad krūvis organizmui būtų komfortiškas. Jei bėgsime maratoną ar kopsime į kalnus, tai padės perkrauti save, pailsėti nuo minčių, bet naujų idėjų vargu ar pavyks sugalvoti. 

Antra sritis – kontaktų įvairovė. Lygiai taip, kaip svarbu, kad komanda būtų įvairi ir sudaryta iš skirtingų darbuotojų, taip ir kūrybiško žmogaus socialinis kontaktų ratas turėtų būti įvairus. „Ilgalaikiai, artimi kontaktai yra labai svarbu, jie turi būti, bet jei įsileisime į savo aplinką ir naujų žmonių, jei bendraujame su  įvairiais asmenimis, peno kūrybiškoms idėjoms atsiranda daugiau“, – pataria I. Martinaitytė.

Menas svarbus kaip sportas

Šiandien jau yra populiaru ir madinga sportuoti, rinkti žingsnius, sekti savo fizinės būklės rodiklius. Tai naudinga mūsų sveikatai ir produktyvumui. O štai kūrybiškumui reikia lavinti meninį raumenį. Taigi dar vieną sritį galėtume įvardinti kaip duoklę menui ir kūrybiškai veiklai. Kiekvienam, nepriklausomai nuo darbo ar profesijos, patariama turėti su darbu nesusijusį kūrybišką pomėgį, kuriame mokomės kažko naujo, kuris įkvepia kurti ir lavina mūsų pojūčius: klausą, regą, jutimą ar skonį.  Tai gali būti keramika, klasikinė muzika ar tapyba, rankdarbiai, sodininkystė.

„Yra ištirta, kad daugiau kūrybiškų pomėgių turintys patentų kūrėjai netgi registruoja didesnės vertės patentus. Ir kiekvienas papildomas pomėgis patento vertę padidina 2%. Taip pat tyrimais pagrįsta, kad jei iš vakaro užsiimsite kūrybiška veikla ar hobiu, kitą dieną darbe pavyks generuoti daugiau naujų ir inovatyvių idėjų”, – pamatuojamą naudą rodo I. Martinaitytė. Kūrybinis pomėgis taip pat leidžia jausti kūrybinį procesą ne darbo aplinkoje. Tai lyg treniruotė, kurioje leidžiame sau klysti, mažiau save kritikuojame, apie rezultatą galvojame be streso. „Pasitreniravus, galite bandyti tą įgūdį neštis į profesinį gyvenimą. Darbe truputį mažiau bijoti, lengviau viską paleisti, leisti sau klysti ir kurti“, – pažymi pašnekovė.

O paskutinė, ketvirta sritis yra meditacija arba bet kokia strategija, leidžianti nuraminti mintis ir susisteminti išsibarsčiusius pavienius idėjų grūdelius į sprendimą. Tai gali būti refleksija, minčių išrašymas, net ir tylus pabuvimas su savimi. „Labai kviečiu atsisėsti, pakvėpuoti, pabūti užsimerkus. Leisti sau nieko nedaryti bent penkias minutes. Sunku? Mokslas sako, kad ši praktika labai svarbi, nes leidžia paleisti minčių chaosą ir įsileisti kūrybiškas mintis. Jei medituojant jaučiate diskomfortą, tai gali būti ženklas, kad to tikrai reikia, kad būtent šitą įgūdį reikia lavinti“, – pažymi kūrybiškumo psichologijos ir elgesio ekspertė.

Straipsnis parengtas pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Gamtos ateities“ įsteigto „Ateities pakuotės“ klubo iniciatyva. „Ateities pakuotės“ klubas šiuo metu vienija 47 Lietuvos įmones ir skatina Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalytis gerosiomis praktikomis šioje srityje ir stiprinti ekologinių iniciatyvų sklaidą Lietuvos versle ir visuomenėje.

Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ – licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų prekinių pakuočių atliekų tvarkymą. Asociacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat – įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.