Tyrimas dėl galimai pasisavintų „BaltCap“ lėšų: Estijos kompanijai – įtarimai, „Olympic Casino“ – 8,4 mln. Eur bauda

Tokią informaciją Darius Karčinskas, už tyrimą atsakingas Europos deleguotasis prokuroras, paskelbė ketvirtadienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) surengtoje spaudos konferencijoje.

Tuo metu Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) skyrė 8,4 mln. Eur baudą „Olympic Casino Group Baltija“, už Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos bei Azartinių lošimų įstatymų pažeidimus. Iš viso nustatyti penki pažeidimai. 

Didelis dėmesys ikiteisminiame tyrime skiriamas ne vien nusikalstamu būdu gauto turto pasisavinimui, bet ir nusikalstamu būdu įgyto turto susigrąžinimo procesui, – kalbėjo D. Karčinskas.

„Mes gavome duomenų, kad Š. Stepukonis lošė Estijos lošimų bendrovėje, kuri neturėjo licencijos Lietuvoje. Dėl to, siekdami susigrąžinti lėšas, pradėjome dar vieną tyrimą dėl neteisėtos komercinės veiklos Estijos bendrovės („OB Holding“ – VŽ) atžvilgiu, ikiteisminiame tyrime yra priimti atitinkami procesiniai sprendimai“, – sakė prokuroras.

Anot jo, viso Š. Stepukonis iš „BaltCap“ fondo įmonių galėjo pasisavinti  daugiau kaip 42 mln. Eur. Ikiteisminiame tyrime nustatyta, kad 5 mln. Eur buvo pralošta Lietuvos lošimo bendrovėje „Olympic Casino Group Baltija“, daugiau kaip 6 mln. Eur „nesėkmingai investuoti“ Vengrijoje veikiančioje JAV vertybinių popierių prekybos platformoje „Interactive Brokers Central Europe“ (dabar – Airijos „Interactive Brokers Ireland“).

Likusi dalis – daugiau kaip 31 mln. Eur – pralošta „OB Holding“.

Anksčiau prokuroras teigė, kad Š. Stepukonis galėjo neteisėtai pasisavinti mažiausiai 27 mln. Eur.

Kas susiję su Lietuvos bendrove, mes galime teigti, kad lošimų bendrovei atstovaujantys asmenys turėjo ir galėjo suprasti, kad Š. Stepukonis lošė lėšomis, kurių jis negalėjo teisėtai įgyti iš teisėtų šaltinių. Todėl, lošimų bendrovės atžvilgiu, taikomas laikinas teisės apribojimas jos sąskaitoms. Siekiant užtikrinti būtent ikiteisminiame tyrime galimą turto konfiskavimą, – spaudos konferencijoje sakė D. Karčinskas.

Į VŽ klausimą, kokiai sumai ir kokioms įmonėms pritaikytas areštas, prokuroras atsakė, kad apribojimai taikomi bendrovėms „Olympic Casino Group Baltija“ ir „OB Holding“, tačiau sumos nenurodė.

Pasak prokuroro D. Karčinsko, taip pat pradėti tyrimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, taip pat įtariama, kad Š. Stepukonis teikė Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) neteisingą informaciją apie savo pajamas ir turtą, norėdamas išvengti mokesčių.

„Kalba eina apie deklaracijas dėl gautų pajamų ir turto. Konkrečių sumų minėti nenorėčiau, nes ikiteisminis tyrimas dar atliekamas“, – teigė D. Karčinskas.

Prokuroras pažymėjo, kad kitiems asmenims, be Š. Stepukonio, dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo įtarimai nėra pareikšti.

Jis pridūrė, kad atliekant tyrimą bendradarbiauta su Estija, Vokietija, Liuksemburgu, Lenkija ir Vengrija.

„Mes šiandien tiriame veikas Lietuvoje, bet informaciją perduosime ir Estijos tarnyboms“, – VŽ atsakė prokuroras.

Šiuo metu tyrimas atliekamas siekiant išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimu, neteisėtu vertimusi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, mokesčių vengimu teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą, apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu bei nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu.

Skyrė baudą

Virginijus Daukšys, LPT direktorius, konferencijoje patvirtino, kad „Olympic Casino Group Baltija“ pažeidė Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos ir Azartinių lošimų įstatymus, iš viso nustatyti 5 pažeidimai. Už pažeidimus LPT bendrovei skyrė 8,4 mln. Eur baudą.

Įstatymas įpareigoja lošimų organizatorius įsitikinti, ar klientų lėšos nėra gautos iš nusikalstamos veiklos arba dalyvaujant tokioje veikloje. Taip pat privaloma tikrinti lėšų kilmę. LPT nustatė, kad įmonės taikytos priemonės buvo nekokybiškos ir nepakankamos, o Š. Stepukonio atliekamų operacijų stebėsena buvo formali.

„Bendrovės taikytos priemonės, buvo nekokybiškos ir nepakankamos, priežiūra buvo formali, ji nesiėmė veiksmų analizuoti ir pranešti FNTT (pažeidimų – VŽ), nepaisant akivaizdžių požymių, kurie turėjo sukelti įtarimus. Pastangos buvo nukreiptos priešinga kryptimi, skatinti Š. Stepukonį lošti, – sakė V. Daukšys. – Jis lošė ilgas sesijas su trumpomis pertraukomis, praloštos sumos didėjo. Ypač bendrovė turėjo matyti, (kad lošimas yra probleminis – VŽ) ir dėl to, kad lošiančiajam buvo priskirtas asmeninis vadybininkas, kuris matė operacijas.“

Jis pasakojo, kad „Olympic Casino“ skatino Š. Stepukonį lošti dar daugiau, jam buvo parengtas individualus skatinimo planas.

„Jam buvo skirta iš įmonės 1,3 mln. Eur, kurie buvo skirti pralošimams. Jis jų negalėjo išsigryninti, išsiimti, tik pralošti. Iki 2021 m. vidurio jis pralošė 6,4 mln. Eur Lietuvoje. Po to buvo uždraustas lošėjų skatinimas Lietuvoje, bet prieš pat įsigaliojant draudimui, jo lošimai buvo perkelti į Estiją, kur galima teikti skatinimus ir dovanas. Taip bendrovei pavyko išlaikyti paskatinimus lošėjui ir išvengti galimos LPT priežiūros“, – kalbėjo V. Daukšys.

Anot jo, Š. Stepukonis Lietuvos bendrovėje lošė nuo 2016 m. gruodžio iki 2021 m. birželio. 

„Eiliniam lošėjui iš Lietuvos pabandžius nueiti ir užsiregistruoti estiškoje „Olympic Casino“ svetainėje, jis būtų nukreipiamas į lietuvišką svetainę. Tačiau Š. Stepukonio atveju nukreipimas nebuvo vykdomas. Šios aplinkybės yra ikiteisminio tyrimo dalis“, – pranešime teigia LPT. 

Ingrida Žaldarienė, LPT kontrolės skyriaus vedėja, sakė, kad Š. Stepukonis lošė tik internetu, „Olympic Casino Group Baltija“ svetainėje olybet.lt.

Atliekant tyrimą, bendradarbiavimas su įmone buvo sudėtingas, jautėsi bandymas vilkinti procesus, į kiekvieną LPT raštą buvo teikiami ne pilni ir netikslūs atsakymai, todėl reikėjo teikti po 5–6 užklausas, – sakė ji.

Nustatyta, kad Š. Stepukonis pralošė 6,4 mln. Eur „Olympic Casino“ Lietuvoje. Pagal šią sumą buvo skirta bauda, be to, buvo atsižvelgta į sunkinančią aplinkybę – bendrovė nebendradarbiavo su tarnyba patikrinimo metu, rašo BNS.

„Olympic Casino“ paskelbė, kad teismui skųs Lošimų priežiūros tarnybos nutarimą. LPT įsakyme pateiktos teisės aktų interpretacijos nėra niekaip susijusios nei su 2016–2021 m. galiojusiu, nei su dabar galiojančiu reguliavimu. 

Bendrovė nekomentuoja ikiteisminio tyrimo eigos, priimtų sprendimų, siekdama nepakenkti ikiteisminiam tyrimui. Bendrovė bendradarbiauja su visomis atsakingomis institucijomis. 

VŽ dėl komentaro, kreipėsi ir į „OB Holding 1“ atstovus, gavus jų atsakymą, publikaciją papildysime.

LPT taip pat praneša peržiūrėjusi savo procedūras, pakoregavusi vidaus tvarką, leidžiančią dažniau tikrinti bendrovių veiklą. Be to, Finansų ministerija atliko LPT veiklos auditą. Jo metu esminių veiklos trūkumų nenustatyta, bet LPT atsižvelgė į rekomendacijas ir daugiau išteklių skyrė pinigų plovimo prevencijos funkcijoms.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Rolandas Kiškis, FNTT direktorius, sakė, kad aktyvioji tyrimo dalis – rinkti duomenis – baigta, dabar analizuojama, kas surinkta. Jis patikino, kad šis tyrimas yra vienas prioritetinių tarnybai. Pasak jo, pareigūnai išanalizavo „turbūt šimtus terabaitų“ duomenų, dešimtis bankų sąskaitų, atliko aštuonių įmonių ūkinės ir finansinės veiklos analizę.

„Kartu su partneriais, LPT ir STT, rengiame analitinį vertinimą apie visas rizikas lošimų sektoriuje. Pristatysime“, – sakė R. Kiškis.

Šiuo metu Š. Stepukoniui pritaikytos kardomosios priemonės: jam nurodyta dėvėti apykoję ir uždrausta bendrauti su tam tikrais asmenimis. Nuo 2023 m. lapkričio, kai Š. Stepukonis buvo atleistas iš užimamų pareigų, VŽ gauti jo komentaro nepavyksta.

D. Karčinskas sakė, kad kreiptasi į teismą dėl kardomosios priemonės pratęsimo dar 3 mėn. Anot jo, „optimistiniais terminais“ byla teismą galėtų pasiekti metų pabaigoje.

Tikę keisti popieriai

VŽ primena, kad pagal investicijų valdytojos 2024 m. vasarį paskelbto fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ audito rezultatus iš jo įmonių galėjo būti pasisavinta 40,4 mln. Eur, o didžioji dalis veiksmų, kuriais lėšos galėjo būti išvestos, atlikti 2021–2023 m. Tačiau Estijos Registrų centrui pateiktoje 2023 m. fondo finansinėje ataskaitoje įvardijamas tikslesnis laikotarpis: nuo 2018 m. kovo iki 2023 m. spalio. VŽ primena, kad fondas įkurtas 2017 m., o jo dydis viršijo 100 mln. Eur.

Dabar fondas oficialiai patvirtina, kad pažeidimai palietė 8 fondo portfelio kompanijas: Lenkijos „EN Efficiency PL“, „Izim“ ir Lietuvos „Žvirgždaičių energiją“, „Urban Revitalisation“, „Moeltą“, „Nullus“, „Knowledge Investment“ ir „Forest Investment“. 

Kaip rašoma ataskaitoje ir kaip jau anksčiau skelbė VŽ, labiausiai paveiktos buvo Nacionalinio stadiono koncesijos struktūroje esanti „Urban Revitalisation“ bei Šiaulių policijos komisariato viešosios ir privačios partnerystės (PPP) projektą turėjusi įgyvendinti „Moelta“.

VŽ rašė, kad Š. Stepukonis iš „BaltCap“ įmonių į savo asmenines sąskaitas pervedamus pinigus finansinėms įstaigoms, lošimų organizatoriams bei institucijoms grindė suklastotais dokumentais. Tačiau ikiteisminį tyrimą dar 2022 m. atlikusiems pareigūnams jie tiko. Visgi VŽ surinkti duomenys rodo, kad pateikta sutartis, kuria jis bandė pateisinti iki kone 25 mln. Eur pavedimus sau, buvo dėl sandorio, kuris pagal Lietuvos teisės aktus paprasčiausiai negalėjo įvykti. Visą istoriją skaitykite čia.

VŽ primena, kad 2022 m. kovo pabaigoje į Š. Stepukonio finansinių technologijų įmonės „Paysera“ sąskaitą buvo įvykdytas mokėjimas iš Lenkijos įmonės, mokėjimo suma – 3,9 mln. Eur. Po„Payseros“ pranešimo teisėsauga buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, tačiau 2022 m. rugpjūčio pradžioje atsakingas prokuroras, įvertinęs aplinkybes, nusprendė šį tyrimą nutraukti. 

2024 m. tyrimas buvo atnaujintas, o vėliau sujungtas su pirmuoju, kur Š. Stepukonis pripažintas įtariamuoju dėl turto pasisavinimo. 

Todėl FNTT ir Generalinė prokuratūra, atlikusios tarnybinius patikrinimus dėl 2022 m. atlikto ir nutraukto ikiteisminio tyrimo dėl lėšų kilmės, darbuotojams skyrė įspėjimų, papeikimų, o dalis jų tarnybą paliko.

TAIP PAT SKAITYKITE:

• (Ne)tikras milijonierius ir daugybė užmerktų akių (I)
• (Ne)tikras milijonierius ir daugybė užmerktų akių (II)
• „Payseros“ vadovas: stabdėme labai daug Š. Stepukonio pavedimų, dėl to jis su mumis ir kalbėjosi, ir pyko
• Buvęs „Olympic“ vadovas: estiškas „Olybet“ Lietuvos lošėjams turėjo būti nepasiekiamas
• Nukraujavusio „BaltCap“ fondo projektų likimas: vieniems rado investuotojų, kitus pasilaikys
• „BaltCap“ su investuotojais sutarė dėl „esminių prarastų lėšų atgavimo plano sąlygų“

Civiliniai ieškiniai

Kaip skelbta, fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ įmonės „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“, „Moelta“ ir „EN Efficiency Pl“ yra padavusios kelis ieškinius dėl galimai Š. Stepukonio pasisavintų lėšų.

Vilniaus apygardos teisme yra ieškinys Š. Stepukoniui, Estijos kompanijai „OB Holding 1“, valdančiai puslapį „Olybet.ee“, ir jos antrinei įmonei Lietuvoje „Olympic Casino Group Baltija“. VŽ rašė, kad fondas teisme bando prisiteisti 16,6 mln. Eur, bet reikalavimai gali padidėti iki 29,5 mln. Eur. 

Taip pat „BaltCap“ yra padavusi ieškinį, kuriame prašo iš Š. Stepukonio bei Vengrijoje veikiančios JAV vertybinių popierių prekybos platformos „Interactive Brokers Central Europe“ priteisti 5,485 mln. Eur žalos atlyginimą.

Galiausiai „BaltCap Infrastructure Fund“ priklausančios bendrovės Vilniaus apygardos teisme pateikė dar vieną ieškinį, kuriuo iš VMI siekia atgauti esą be pagrindo įgytą turtą. Kitaip tariant, įmonės iš mokesčių administratoriaus nori atgauti Š. Stepukonio vardu nuskaičiuotus 1,98 mln. Eur vertės mokesčius.

Visi šie procesai yra nevieši.