Nors įžvelgia disbalansų, bankai tapo pozityvesni dėl NT kainų
Tokią išvadą skelbia Lietuvos bankas, 2024 m. gruodį atlikęs šešių komercinių bankų ir keturių užsienio bankų filialų apklausą.
Vertindami gyvenamąjį NT, daugiau nei pusė (55%) bankų tikisi senos statybos būstų kainų augimo, sieksiančio iki 5%. Tiek pat jų mano, kad naujos statybos būsto kainos turėtų nesikeisti.
22% atsakiusiųjų bankų tikisi naujos statybos būsto kainų augimo iki 10%, tiek pat – kad augimas sieks iki 5%.
Didžioji dalis bankų (67%) vis dar įžvelgia disbalansų gyvenamojo NT rinkoje, bet ši dalis traukiasi jau tris ketvirčius iš eilės, pastebi Lietuvos bankas.
Anot jo, bankai vis dar pastebi būsto kainų disbalansų daugiausia dėl per didelių kainų, įžvelgiama ir paklausos bei pasiūlos disbalansų.
Tuo metu lūkesčiai dėl komercinio NT kainų irgi pagerėjo – dauguma bankų (78%) nesitiki kainų pokyčio, du bankai jau tikisi nedidelio augimo. Tik ketvirtadalis bankų įžvelgia disbalansų komercinio NT rinkoje – mažiausiai nuo 2023 m. antrojo ketvirčio.
Dažniausiai įžvelgiami disbalansai dėl per didelių komercinio NT kainų, kai kurie bankai nurodė paklausos ir finansinio sverto disbalansus.
Apie skolinimo standartus
Bankų skolinimo įmonėms standartai, kurie per pirmus tris 2024 m. ketvirčius nekito, spalį–gruodį šiek tiek sugriežtėjo, ypač statybos sektoriaus įmonėms, pastebi Lietuvos bankas.
Pasak jo, skolinimąsi bankai labiausiai ribojo viešbučių ir restoranų sektoriaus įmonėms, taip pat transporto, NT bei statybos sektorių įmonėms. Penki bankai kaip ribojimo priežastį nurodė bendrą ekonominę situaciją, trys bankai – skolininko finansinę būklę.
Vertinant ateities perspektyvas, bankai visų įmonių finansinės būklės raidą vertina kaip stabilią arba gerėjančią, jie mano, kad 2025 m. pirmąjį ketvirtį konkurencija skolinant įmonėms nesikeis arba didės.
Būsto paskolų bei vartojimo ir kitų paskolų namų ūkiams standartai per ketvirtį reikšmingai nepakito, o būsto paskolų sąlygos šiek tiek švelnėjo. Būsto paskolų standartų švelnėjimo 2025 m. pirmąjį ketvirtį tikisi du bankai.
Du bankai nurodė, kad dėl mažesnių užstato reikalavimų būsto paskolų sąlygos ketvirtąjį ketvirtį šiek tiek švelnėjo, tuo metu kiti bankai nurodė, kad sąlygos nekito. Vartojimo ir kitų paskolų sąlygos nekinta jau dvejus metus.
Bankų vertinimu, būsto paskolų paklausa toliau didėjo, o vartojimo ir kitų paskolų namų ūkiams paklausa po nuoseklaus daugiau nei metus besitęsiančio augimo ketvirtąjį ketvirtį iš esmės nepakito. Būsto paskolų paklausos didėjimą per ketvirtį daugiausia lėmė ir toliau mažėjantis bendras palūkanų normų lygis, teigiamą poveikį turėjo ir gerėjantis vartotojų pasitikėjimas.
Bankai namų ūkių finansinės būklės raidą vertina kaip stabilią arba gerėjančią ir tikisi, kad per artimiausią ketvirtį namų ūkių būsto paskolų paklausa toliau didės panašiu mastu, tačiau nesitiki vartojimo ir kitų paskolų paklausos pokyčių. Daugiau nei pusė bankų (55%) mano, kad konkurencija skolinant namų ūkiams padidės.
2024 m. ketvirtąjį ketvirtį bankų įvardytos svarbiausios rizikos Lietuvos finansų sistemai buvo kibernetinių atakų rizika ir geopolitinė įtampa.
Bankų vertinimu, per pusmetį labiausiai padidėjo Lietuvos eksporto kritimo rizikos svarba, o daugiausia sumažėjo disbalansų Skandinavijos šalyse ir galimo poveikio Lietuvos finansų sistemai rizikos bei komercinio NT kainų korekcijos rizikos svarba.
