VP grupės krizė: šešėlį metęs „Spindulys“ veikia iki šiol
Bene skandalingiausia 2002 m. istorija dėl 76,2 mln. Lt (22 mln. Eur) PVM grąžinimo anuomet baigėsi „VP Market“ laimėjimu, tačiau neigiamą atspalvį ši istorija turi ir šešėlį ant visos grupės meta iki šiol. Klausimai apie šią istoriją mažų mažiausiai erzindavo VP grupės akcininkus, tačiau antradienį po susitikimo su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininku, p. Numavičiaus advokatė Olga Petroševičienė „Verslo žinioms“ sakė šio klausimo laukusi.
VŽ primena, kad 2004 m., rimstant viešam pasipiktinimui dėl didelės įmonės pasinaudota neįgaliesiems skirta lengvata, vietoj neįgaliųjų organizacijos „Spindulys“ buvo įsisteigtas labdaros ir paramos fondas „Vilties spindulys“, kuris ir toliau valdė sugrąžintą mokesčių sumą. Šis fondas veikia iki šių dienų, o ir jo akcininkais vis dar yra didžiausias „Vilniaus prekybos“ grupės akcininkas p. Numavičius bei pati „Vilniaus prekyba“.
Fondas šiuo metu valdo bendrovę „Vestodija“, kuriai, portalo rekvizitai.lt duomenimis, vadovauja kitas VP grupės akcininkas Mindaugas Bagdonavičius. O „Vestodijos“ žinioje – įmonės „AEP Capital B.V“ ir „GVP Invest“.
Tik paramai
VP grupės atstovai patvirtina, kad šis labdaros fondas iki šiol veikia.
„Reikia labai aiškiai suprasti, kad šios lėšos (susigrąžintas PVM – VŽ) nepateko akcininkams į kišenę – nei „Vilniaus prekybai“, nei „Maximai“, nei kažkokiai kitai konkrečiai bendrovei. Tai yra labdaros ir paramos fonde atgulę pinigai. Nuo dalies šių pinigų yra sumokėtas pelno mokestis. Tikslių skaičių dabar nepamenu, bet tai bus daugiau nei 11 mln. Lt (3,2 mln. Eur). Tikslius skaičius tikrai įmanoma surasti“, – VŽ sakė p. Petroševičienė.
Vėliau grupė patikslino, kad pelno mokesčiui sumokėti buvo skirta 11,4 mln. Lt.
Dar viena dalis lėšų, daugiau nei 16,5 mln. Lt (4,7 mln. Eur), pasak p. Petroševičienės, jau skirta paramai. Didžioji dalis – olimpiečiams.
Likusi dalis, apie 46–48 mln. Lt (13,3-13,9 mln. Eur), advokatės teigimu, vis dar yra fonde ir tai, pagal įstatymą, yra neliečiamas kapitalas, kuris dalininkams jokia forma atitekti negali.
„Kol kas planuojama, kad nuo šios neliečiamos kapitalo dalies prieaugio ir toliau bus investuojama į paramą ir labdarą. Absoliučiai tik į paramą, tai yra į socialiai atsakingus projektus“, – sako p. Petroševičienė.
Ji pabrėžia, kad šis fondas nėra skirtas p. Numavičiaus pasipelnymui ar pralobimui, grupė šių pinigų išsiimti ar jais disponuoti savo tikslais esą negali.
„Tenka tik apgailestauti, kad moraliai toks praeities šleifas, pavadinkim taip, nemaloniai persekioja tose vietose, kur nesinorėtų, kad taip būtų“, – sako advokatė, tačiau primena, kad tuometinis PVM susigrąžinimas buvo legalus veiksmas.
Žiūri įtariai
Mindaugas Marcinkevičius, į viešą kovą kilęs mažasis VP grupės akcininkas, atsiųstame komentare sako, kad į VP grupės partnerių planus kelti „Vilties spindulį“ naujam gyvenimui žiūri įtariai. Esą „Spindulys“ buvo sukurtas išimtinai PVM susigrąžinimo mechanizmui ir niekados nebuvo skirtas tapti visuomenei naudinga organizacija.
„Spindulys“ niekad nebuvo labdaros ar, tuo labiau, neįgaliųjų organizacija. Juokinga, kad kai mokesčių inspekcijos keliose šalyse imasi tirti įmonės veiklą, puolama imituoti labdarą bei gerus ketinimus. „Spindulio“ dabartinė struktūra nė kiek neprimena labdaros organizacijos, tačiau valdo didelės vertės nekilnojamąjį turtą bei turi holdingą Olandijoje. Jei Nerijus iš tiesų nori grąžinti skolą, kurią dėl šios istorijos patyrė visuomenė, „Spindulys“ turėtų viešai parduoti visą savo valdomą turtą, o už jį gautas lėšas skaidriai ir atvirai skirti labdaringai veiklai Lietuvoje. Kitu atveju tai bus tiesiog ryšių su visuomene triukas, skirtas bent kiek pagerinti ypač prastą grupės reputaciją“, – rašo p. Marcinkevičius.
Valstybė atidavė
Teisę susigrąžinti 76,2 mln. Lt PVM tuometinė „VP Market“ gavo 2002 m. pasinaudojusi lengvatomis, taikomomis neįgaliųjų organizacijų valdomoms įmonėms (vėliau šią įstatymų skylę Seimas užlopė). 2002 m. birželio pabaigoje „VP Market“ 600 mln. Lt (173,8 mln. Eur) turto įsigijo iš bendrovės „Optimali investicija“, kurios visos akcijos priklausė visuomeninei neįgaliųjų organizacijai „Spindulys“ ir, pasinaudojusi PVM įstatymo išimtimi, įgijo teisę nemokėti PVM.
VŽ tais metais rašė, kad „Spindulys“ buvo įsteigtas vos prieš du mėnesius iki minėto sandorio, o jo buveinė buvo registruota name, kuriame gyveno tuometinis „VP Market“ generalinis direktorius Žilvinas Marcinkevičius.
Vis dėlto galutinis Finansų ministerijos sprendimas tuomet buvo palankus bendrovei – PVM suma buvo grąžinta, tiksliau, užskaityta.
Atsiprašė
Penktadienį VP grupės atstovų išleistoje „Baltojoje knygoje“, kurioje pateikiamos kai kurios VP grupės istorijos detalės ir sprendimų paaiškinimai, šis atvejis iš pradžių nebuvo analizuojamas. Bendrovė žada knygą papildyti šia istorija. Tuo pačiu, trečiadienį grupė išplatino ir pranešimą, kuriuo viešai atsiprašo.
„Labdaros fondo „Spindulys“ PVM susigrąžinimo istorija – vienas skaudžiausių įmonių grupės puslapių. Taip elgtis mums nederėjo, todėl tiek aš, tiek ir „Vilniaus prekyba“ norime atsiprašyti Lietuvos, jos visuomenės, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir neįgaliųjų organizacijų“, – pranešime cituojamas didžiausias „Vilniaus prekybos“ ir susijusių įmonių investuotojas Nerijus Numavičius.
Pasak jo, anuometinį sprendimą atlikti teisėtą, nors moraliai ir abejotiną žingsnį iš šiandienos perspektyvos galima vertinti tiktai neigiamai.