Lietuvos pramonės lyderiai: sektoriaus apžvalga
Kviečiame susipažinti su bendrovių finansiniais rezultatais, jose mokamais vidutiniais atlyginimais, darbuotojų kaita, jas palyginti įvairiais pjūviais ir išrinkti, jūsų nuomone, geriausią pramonės sektoriaus įmonę specialiame balsuoti skirtame puslapyje „SEKTORIAUS LYDERIAI“.
Nors Lietuvos eksportuotojams išorinė aplinka pastaraisiais metais nebuvo palanki, pavyko perorientuoti eksporto srautus į stabilesnes šalis, tokias kaip Vokietija, Latvija, JAV, Lenkija, Jungtinė Karalystė, Švedija ir pan.
Apdirbamoji gamyba, nors ir paveikta neigiamų išorinės aplinkos veiksnių, pernai paaugino šalies BVP apie 0,5 procentinio punkto.
Gamyboje 2015 m. investicijos augo 15,3%.
TOP 1000 bendrovių sąraše pramonės įmonės sudaro 27%.
Įmonės atrinktos remiantis 5 esminiais kriterijais:
• pardavimo pajamos 2015 m.,
• pardavimo pajamų pokytis 2015 m., palyginti su 2014 m.,
• ikimokestinis pelnas 2015 m.,
• ikimokestinio pelno pokytis 2015 m., palyginti su 2014 m.,
• pelningumas 2015 m.
Pagal savo veiklos rezultatus dalis jų pateko į kelis TOP 5 sąrašus, tad bendram balsavimui pateikiama TOP 17 pramonės įmonių.
Redakcijos akiratyje yra Lietuvos įmonės, kurios iki 2016 m. gegužės 30 d. yra pateikusios savo finansines ataskaitas Registrų centrui.
Kaip rodo įmonių rezultatai, praėjusieji metai pramonei buvo geresni už auksiniais vadintus 2008-uosius. Pavyzdžiui, 2008 m. įmonių pardavimo pajamos siekė 63,6 mlrd. Eur, o 2015 m. viršijo 68,5 mlrd. Eur. Įmonių ikimokestinis pelnas 2008 m. buvo 20 mlrd. Eur, 2015 m. pasiekė 42 mlrd. Eur.
Kas lėmė augimą
Daugelis įmonių praėjusius metus vadina geriausiais savo istorijoje.
„Orlen Lietuva“, paskelbdama uždirbusi 237 mln. USD pelno, nurodė, kad „tai patys geriausi metai nuo 2006 m., kai bendrovę įsigijo PKN Orlen“ grupė“.
„Akcinė bendrovė „Orlen Lietuva“ pasiekė gerų rezultatų dėl neįtikėtinai palankios makroekonominės aplinkos“, – aiškina Ireneuszas Fąfara, „Orlen Lietuvos“ generalinis direktorius.
UAB „Neo Group“ praėjusius metus taip pat vertina kaip vienus geriausių per visą įmonės istoriją. Pernai bendrovė pagamino apie 310.000 t produkcijos, arba apie 3% daugiau, nei gamino geriausiais savo metais. Ikimokestinio pelno pokytis 2015 m., palyginti su 2014 m., – 3.085%.
Paulius Ambrazaitis, „Neo Group“ generalinis direktorius, sako, kad geresnius rezultatus lėmė pernai apie 5% išaugusi PET granulių paklausa Europoje. O naujos gamyklos Belgijoje, Anglijoje prisidėjo prie to, kad būtų išstumtas Azijos importas. Be to, Azijos gamintojams buvo nepalankus stiprus dolerio kursas.
„Visos šios aplinkybės Europos gamintojams pernai leido itin gerai išnaudoti savo gamybinius pajėgumus, sakyčiau, kad pagal jų išnaudojimą 2015 m. plastiko industrijai buvo itin geri“, – džiaugiasi p. Ambrazaitis.
Marius Balvočius, vėjo jėgainių ruošinius ir jachtų detales gaminančios UAB „Diab“ direktorius, pajamų ir pelno augimą taip pat sieja su palankiomis tendencijomis rinkoje – pasaulyje vis daugiau investuojama į atsinaujinančią energetiką, atsigavo laivų ir transporto pramonės sektoriai. Todėl ir įmonės pajamos per pastaruosius dvejus metus maždaug padvigubėjo.
„Mes atitinkame šios dienos poreikį – gaminti tvirtą ir lengvą medžiagą. Ir kur reikia šių savybių – mūsų medžiagos ir mūsų produkcija tinka“, – pabrėžia įmonės vadovas.
Jekaterina Rojaka, banko DNB vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims, atkreipia dėmesį, kad pramonė ir šiemet demonstruoja spartų augimą: gausios investicijos, aktyvi modernizacija, judėjimas prie aukštesnių ir modernesnių technologijų kloja pamatus tolesnei plėtrai ir tvariam ūkio augimui.
„Stambiausios įmonės vis daugiau dėmesio kreipia į naujas technologijas ir įdarbina kapitalą net aktyviau nei darbuotojus. Visos pramonės įmonės yra tarp vienų aktyviausių darbo vietų kūrėjų, ir šiemet sektoriui prognozuojama antra vieta pagal plėtros dinamiškumą po paslaugų sferos“, – pabrėžia analitikė.
VERSLO TRIBŪNA
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
„UHB Agro“, priklausanti sparčiai augančiai UHB įmonių grupei, žengia dar vieną svarbų žingsnį tvarumo ir inovacijų link – pradeda NPK trąšų, praturtintų mikrobiologiniais priedais, gamybą. Tai strateginis sprendimas, paremtas rinkos tendencijomis, augančiu efektyvesnių, aplinkai draugiškų žemės ūkio technologijų poreikiu ir tvirta partneryste su pažangiausiais šio sektoriaus žaidėjais.
Rugsėjo 25 d. Vilniuje, Visorių informacinių technologijų parke (VITP), šeštus metus iš eilės vyks fotonikos konferencija „Baltic Photonics 2025“, į vieną vietą suburianti aukštųjų technologijų (angl. deep tech) kūrėjus, tyrėjus, Lietuvos ir Europos valdžios ekspertus bei verslo lyderius. Konferencijoje aptariamos sąsajos ir bendradarbiavimo galimybės tarp fotonikos pramonės ir kitų sektorių. Šiemet organizatoriai kvies pažvelgti į kosmoso ir gynybos sritis – ekspertai iš garsių Lietuvos ir Europos organizacijų diskutuos, kaip lazerinės technologijos gali prisidėti prie šių sričių proveržio ir kaip šį augimą gali išnaudoti Lietuva.
Pieno produktų grupė „Norfos“ parduotuvėse yra viena iš gausiausių tarp maisto prekių. Ją lenkia tik mėsos produktų grupė. Tokio pirkėjų palankumo „Norfoje“ parduodamas pienas ir jo gaminiai sulaukia dėl vertinamos kokybės, asortimento įvairovės ir ypač konkurencingos kainos. Ją didžia dalimi lemia tai, kad didelė dalis šiame prekybos tinkle parduodamų pieno produktų gaminama „Norfos“ įmonių grupei priklausančios UAB „Rivona“ valdomoje Alytaus pieninėje.
Atrinktos pramonės lyderės įsikūrusios įvairiuose šalies regionuose nuo Mažeikių iki Vilniaus, o pagal veiklą atstovauja beveik visoms pagrindinėms pramonės šakoms.
infogr.am::d1812ed7-bd32-434d-9cd5-1ba371c5f315
