Kokia bus ketvirtoji pramonės revoliucija?

Publikuota: 2016-01-19
Klausas Schwabas, Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjas ir vykdomasis vadovas. „Sipa“ / „Scanpix“ nuotr.
Klausas Schwabas, Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjas ir vykdomasis vadovas. „Sipa“ / „Scanpix“ nuotr.
Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjas ir vadovas

Iš gausybės pasauliui tenkančių iššūkių tikriausiai sudėtingiausia yra užduotis, kaip suvaldyti amžiaus pradžioje prasidėjusią ketvirtąją pramonės revoliuciją. Naujos technologijos ir išradimai fizinį, skaitmeninį ir biologinį pasaulius sujungia žmoniją iš esmės pakeisiančiais būdais. O kiek šie pokyčiai bus mums naudingi, priklausys nuo to, kaip suvaldysime tame kelyje atsirasiančias grėsmes bei galimybes.

Ketvirtoji pramonės revoliucija vyksta ant trečiosios skaitmeninės revoliucijos pamatų. Pastaroji užtvindė pasaulį kompiuteriais ir automatizavo duomenų kaupimą. Tačiau naujoji pokyčių banga nuo ankstesnių skiriasi keliais svarbiais aspektais. Pirma, inovacijos kuriamos ir gali pasklisti greičiau nei kada nors anksčiau. Antra, mažėjančios ribinės gamybos sąnaudos ir platformų, kurios daugelyje sektorių koncentruoja dalykinę veiklą, iškilimas didina pelno ir apimties sąsają. Trečia, ši revoliucija palies ir prie jos kūrimo prisidės visos šalys, o pokyčių poveikį žmonija pajus daugelyje sričių.

Ketvirtoji pramonės revoliucija suteiks naujų galių tiek atskiriems asmenims, tiek bendruomenėms, sukurs naujų ekonominių, socialinių ir saviugdos galimybių. Tačiau šie pokyčiai taip pat gali kai kurias žmonių grupes nustumti į pakraštį, dar labiau padidinti nelygybę, sukelti naujų saugumo grėsmių ir susilpninti ryšius tarp žmonių.

Kad sugebėtume ketvirtosios pramonės revoliucijos galimybėmis pasinaudoti, o duobių išvengti, turime gerai apgalvoti jos keliamus klausimus. Pasitikrinti, kiek atitinka tikrovę mūsų supratimas apie ekonominę ir visuomenės raidą, vertės kūrimą, privatumo ir nuosavybės, netgi asmens tapatybės sampratas. Turime tiek kiekvienas atskirai, tiek kartu iškelti moralinius ir etinius klausimus, kuriuos mums pateikia naujausi atradimai dirbtinio intelekto ir biotechnologijų srityse – dėl jų galime tikėtis gerokai ilgesnės gyvenimo trukmės, užsakyti vienas ar kitas gimsiančių vaikų savybes ir išplėsti atminties galias. Taip pat turime permąstyti, kaip ateityje bendrausime ir kaip puoselėsime santykius.

Iššūkio rimtumo verčiau nenuvertinti. Ketvirtoji pramonės revoliucija gali taip padidinti žmonių galias, kad imsime judinti net ir tai, ką šiandien laikome žmogaus prigimtimi – o tai gali ateiti greičiau, nei įsivaizduojame.

Pažvelkime ir į tai, kaip mobiliosios technologijos jau pakeitė mūsų gyvenimus ir tarpusavio santykius. Dar, rodos, visai neseniai nešiojamosios technologijos buvo įmantri naujovė. Po to jos vis labiau mums tapo būtinybe. O ateityje, kai jos visiškai užvaldys mūsų gyvenimus, ar neprarasime galimybės stabtelėti, pamąstyti, pasikalbėti apie prasmingus ir esminius dalykus? Kaip technologijos pakeis mus pačius ir santykius su aplinkiniais? Visa tai reikšmingi klausimai, o atsakymų į juos artimiausiais metais veikiausiai ieškosime vis dažniau.

Žinoma, technologija nėra koks nors gaivališkas reiškinys, kurio žmonės negali kontroliuoti. Neprivalome rinktis tik viena iš dviejų: priimti ar atmesti. Iš tiesų technologijų pažangą viena ar kita kryptimi kreipia mūsų kaip piliečių, vartotojų ar investuotojų pasirinkimai. Kuo mūsų sprendimai geriau apgalvoti, kuo atidžiau tikrinamės, kiek teisingi mūsų sprendimai ir socialiniai mus valdantys modeliai, tuo geresnės bus mūsų galimybės pakreipti revoliuciją tokia linkme, kad ji padėtų mums pasiekti bendrų tikslų ir sustiprintų mūsų vertybes.

Norint to pasiekti, mums reikės pasitelkti naujus bendradarbiavimo ir valdymo būdus, kuriuos lydėtų pozityvus visuomenę sujungiantis naratyvas. O tam savo ruožtu būtini trys žingsniai.

Pirma, reikia ir toliau skleisti supratimą, kaip labai tai paveiks mūsų ateitį. Sprendimai nepriimami kokioje nors atskiroje nuo žmonių erdvėje. Reikia pasitelkti geriausias galvas iš viso pasaulio – tiek iš valstybinio, tiek iš privačiojo sektoriaus.

Antra, turime susikurti aiškią viziją, kaip turėtų plėtotis ketvirtoji pramonės revoliucija. Pavyzdžiui, aiškiai sau pasakyti, kad tiek asmeninius, tiek kolektyvinius mūsų sprendimus, įskaitant kapitalo bei finansų rinkose, lems vertybės ir etika. Turime žengti toliau pagarbos bei tolerancijos ir vadovautis rūpesčiu kitais žmonėmis, atjauta. Mūsų poelgiai turėtų būti grindžiami žmonių įgalinimo ir įtraukimo principais.

Trečia, būtina pertvarkyti ekonomines, socialines ir politines sistemas. Akivaizdu, kad mūsų dabartinės valdymo struktūros ir gerovės kūrimo modeliai nebeatitinka dabartinių ir juo labiau neatitiks ateities poreikių. Šiuo metu nebegalime pasitenkinti nedideliais pokyčiais ar smulkiomis reformomis – pribrendome esminiams inovatyviems pokyčiams.

Kaip plėtosis ketvirtoji pramonės revoliucija, priklausys nuo žmonių, kultūros ir vertybių. Naujos technologijos, kad ir kokios galingos atrodytų, yra viso labo žmonių sukurtos, žmonėms skirtos priemonės. To reikia nepamiršti, įsitikinti, kad inovacijos ir technologijos ir toliau būtų kuriamos žmonėms, o ne atvirkščiai. Tada technologijų proveržis paskatins tvarią visuomenės raidą, teikiančią naudos visiems jos nariams.

Kai visa tai padarysime, galėsime žengti netgi toliau. Esu tvirtai įsitikinęs, kad jei pokyčiai bus atsakingai valdomi bei skirti žmonių poreikiams tenkinti, tada technologijos gali paskatinti kultūros suklestėjimą ir padėti mums sukurti pasaulį, kuriame jausimės esą dalis kai ko didesnio nei kiekvienas atskirai – tikros pasaulinės civilizacijos kūrėjais.

Egzistuoja grėsmė, kad ketvirtoji pramonės revoliucija gali atsigręžti prieš tradicinius žmonijos prasmės šaltinius – darbą, bendruomenę, šeimą ar tapatybę. Arba ji gali pakylėti visuomenę į naują kolektyvinės sąmonės ir moralės lygį, kai suprasime, kad tik veikdami kartu pasieksime sėkmę. Rinktis mums.

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2016 m.

www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

M. Pulkauninkas: valstybinė mediena galės būti parduodama 40% pigiau 8

Marius Pulkauninkas, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovas teigia, kad nauja Vyriausybės patvirtinta...

Pramonė
2019.06.25
Pradėti verslą – efektyviausia dieta Premium 1

Kuo daugiau darai, tuo para, atrodo, tampa ilgesnė. Tuo įsitikinę verslininkai – jiems pasakymas „trūksta...

Gazelė
2019.06.25
„Biotechpharma“ ląsteles augins, klonuos ir kurs biofarmacinius preparatus Premium

Investiciniu projektu Vilniaus biofarmacinių preparatų gamintoja „Biotechpharma“ ketina išplėsti veiklą,...

Pramonė
2019.06.25
„Mars Lietuvos“ CEO: nejaučiu, kad dirbu mažoje įmonėlėje Premium

Nors korporacijos diegia unifikuotą valdymo sistemą, ir nedidelio padalinio vadovas gali puoselėti autentišką...

Vadyba
2019.06.25
„Coca-Cola“ ir Kinijos pieno kompanija kartu rems olimpines žaidynes: suma - rekordinė

Tarptautinis olimpinis komitetas pasirašė olimpinių žaidynių rėmimo susitarimą su „Coca-Cola“ ir Kinijos...

Laisvalaikis
2019.06.24
Rusijai ima kliūti Sakartvelo vyno kokybė 10

Rusija pirmadienį pareiškė, kad griežčiau tikrins importuojamo Sakartvelo vyno kokybę, tarp šalių stiprėjant...

Verslo aplinka
2019.06.24
Pramonės produkcija Baltijos šalyse mažiausiai brango Estijoje

Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas per metus padidino kiek kukliau nei Latvijos, bet gerokai...

Pramonė
2019.06.21
„Lietuvos energija“ kitiems metams užsisakė 5 SGD laivus

BNS žiniomis, „Lietuvos energijos“ grupė kitiems dujų metams užsisakė 5 didelius suskystintų gamtinių dujų...

Pramonė
2019.06.21
„Chevron“ išvarymas 2: prieš JAV investicijas stoja pažįstami veidai Premium 25

Antradienį Seimas balsuos dėl Žemės išteklių įstatymo pataisų, kuriomis gali būti uždrausta Lietuvos...

Pramonė
2019.06.21
„Vilniaus baldai“ pasirašė sutartį dėl ilgalaikės 37,8 mln. Eur paskolos 3

AB „Vilniaus baldai“ ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas kartu su Europos rekonstrukcijos ir plėtros...

Pramonė
2019.06.21
Pramonė Lietuvoje šiemet augo 5,6%, iki 9,6 mlrd. Eur 1

Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje per sausį-gegužę šiemet, palyginti su tuo pačiu...

Pramonė
2019.06.21
Kas pakeis plastikines pakuotes? Verslo tribūna

Pasaulyje vis aktyviau diskutuojant ir imantis konkrečių veiksmų aplinkosaugos srityje, su naujais iššūkiais...

Pramonė
2019.06.21
„Galintos ir partnerių“ pamoka: nepasitikėti sertifikuota ekologiška produkcija Premium 5

Grikių ir dribsnių gamintoja UAB „Galinta ir partneriai“ teisme nesugebėjo pateikti pakankamai įrodymų, kad...

Pramonė
2019.06.21
Iš pareigų traukiasi Valstybinių miškų urėdijos vadovas 22

Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas traukiasi iš pareigų, nesulaukęs politinio...

Pramonė
2019.06.20
Tinklų sujungimas su Vakarais bus baigtas iki 2025 m. 1

Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Europos Komisijos vadovai ketvirtadienį Briuselyje patvirtino darbų...

Pramonė
2019.06.20
Maisto teisė: gamintojų laukiantys svarbiausi pokyčiai Premium

Netrukus visos Europos Sąjungos (ES) lygmeniu įsigalios šūsnis teisės aktų, reglamentuojančių maisto produktų...

Pramonė
2019.06.20
Eurostatas: maisto kainos Lietuvoje – vienos mažiausių ES 11

Maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos Lietuvoje praėjusiais metais buvo vienos mažiausių visoje Europos...

Pramonė
2019.06.20
Vienam sektoriui siūloma išimtis: darbuotojų atlygį iš dalies galėtų kompensuoti „Sodra“ Premium 7

Europos Sąjungai įsitraukus į muitų karus ir įvedus kvotas plieno importui, kai kurie Lietuvos metalo...

Vadyba
2019.06.20
Laisvųjų ekonominių zonų Lietuva – trečia po JAV ir Lenkijos  Premium 1

Lietuva pagal specialiųjų ekonominių zonų (SEZ) skaičių yra trečia Vakarų pasaulyje po JAV ir Lenkijos.

Finansai
2019.06.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau