Mauricas: norint daugiau turistų, reikėtų keisti anglišką Lietuvos vardą

Publikuota: 2015-10-30
Žygimantas Mauricas, banko „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Žygimantas Mauricas, banko „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Nuomonė, jog Lietuva nėra turizmo šalis, neatitinka tikrovės, teigia Žygimantas Mauricas, „Nordea“ banko vyr. ekonomistas. Visgi turizmo srityje pagal pluoštą rodiklių atsiliekame nuo kaimynų latvių ir estų. Viena iš priežasčių – ir prastas susisiekimas su Lietuva oro transportu.

„Manoma, kad Lietuva nėra turistinė šalis. Tačiau tai mitas“, - ketvirtadienį Vilniaus Rotušėje vykusiame „IV Lietuvos turizmo forume“ kalbėjo p. Mauricas. Pasak jo, 2013 m. ir 2014 m. statistika rodo, kad užsieniečiai Lietuvoje išleido daugiau pinigų nei lietuviai užsienyje.

„Taigi iš tikro Lietuva yra turizmo šalis. Mes patenkame tarp tų Europos valstybių, kurių turizmo paslaugų balansas yra teigiamas – t.y. į šalį daugiau pinigų atvežama, nei iš jos išvežama. Tarp tokių šalių yra Italija, Ispanija, Portugalija, Graikija. 2014 m. duomenimis, mes patenkame tarp jų, taigi mūsų padėtis gera. Nemažai šalių turi neigiamą balansą, tarp jų, pvz., Šiaurės Europos šalys, Rusija“, – dėstė teigė ekonomistas.

Viena priežasčių, lemiančių teigiamą Lietuvos turizmo balansą, yra tai, jog esame Europoje. Anot p. Maurico, tai konkurencinis pranašumas, nes Europa, kaip regionas, pritraukia žymiai daugiau turistų, mat, nors europiečiai irgi mėgsta keliauti, visgi Senasis žemynas iš turizmo gauna daugiau pajamų nei išleidžia.

Kas kelia nerimą

2013 m. duomenimis, virš 50% visų turizmo paslaugų eksporto pajamų mūsų šalis gauna iš NVS rinkų. Estijai NVS duoda tik 17%, Latvijai – 24% pajamų.

„Gerai, kad su kaimynais iš Rytų gan sėkmingai bendradarbiaujame – tai yra sėkmės istorija. Ne tokia gera žinia, kad tai sudaro daugiau pusę visų mūsų pajamų“, – kalbėjo p. Mauricas. Beje, pajamos iš turizmo eksporto vienam gyventojui Latvijoje ir Lietuvoje labai panašios, Estijoje – dukart didesnės. „Tačiau absoliučia verte vis tiek lenkiame estus ir latvius“, - kalbėjo jis.

Pasak p. Maurico, šiek tiek neramina tai, kad 80% turizmo paslaugų eksporto pajamų gauname iš kaimyninių valstybių. Kai tuo tarpu Estijoje šis dalis mažesnės ir sudaro 68%, o Latvijoje - 46%.

„Atrodytų,– puiku, kaimynai mėgsta pas mus turistauti. Tačiau iš tikro tai signalizuoja, jog Lietuva neišnaudoja potencialo. Esame padarę gerą įdirbį su kaimyninėms šalimis ir galbūt galvojame, kad daugiau nieko nebereikia daryti“, – sako ekonomistas. Pasak jo, tai labai akivaizdu, pasižiūrėjus, kokią dalį turizmo paslaugų eksporto pajamų mes gauname iš skandinavų turistų.

„ 2013 m. skaičiai rodo, kad iš skandinavų negauname beveik nieko – vos 1,7%, kai tuo tarpu Latvijai skandinavai suneša 19,2%, o Estijai 8,3%. Įsivaizduokite – latviai iš skandinavų gauna tiek pat, kiek mes iš baltarusių ar rusų turistų. Tai milžiniškas skirtumas ir jo negalima paaiškinti vien tik kultūriniais ar gamtos išteklių skirtumais. Juk Lietuva ir Latvija labai panašios. Taigi galima daryti išvadą, kad viliodami turistus mes visgi kažką darome prasčiau nei latviai“, – pabrėžia p. Mauricas.

„Terra inaccessible“

Pasak p. Maurico, Lietuva skandinavų turistams vis dar yra „Terra incognita“ (nežinoma žemė). „Tačiau gal tiksliau reikėtų sakyti „Terra inaccesible“ – neprieinama, nepasiekiama žemė, – dėl prasto susisiekimo oro transportu“, – sako jis.

Pvz., keleivių į arba iš Švedijos oro uostų skaičius Lietuvoje yra stabilus, tačiau mažiausias iš Baltijos šalių.

„Jei nesudarome galimybių patogiai tiesioginiu skrydžiu atvykti į Lietuvą, tai ir turime mažus turistų srautus“, – sakė ekonomistas. 2013 m. duomenimis, švedų turistai Lietuvoje paliko maždaug 10 kartų mažiau pinigų nei Latvijoje ar Estijoje.

„Taigi prastas susisiekimas oro transportu yra didelė problema ir didelis iššūkis“, – teigė p. Mauricas. Jo nuomone, Lietuva, lyginant su Latvija ir Estija, išsiskiria oro transporto infrastruktūros neadekvatumu. Ir nors keliai Lietuvoje vis dar geriausia iš trijų šalių, turizmo požiūriu iš kelių naudos nėra labai daug, mat būtent oro transportas yra ta transporto rūšis, kuri leidžia priartinti galutinį turizmo paslaugų vartotoją.

„Kelionės matuojamos ne kilometrais, o valandomis ir eurais. Iš Vilniaus į Barseloną 2800 km lėktuvu nuskirti galima per 3,5 val., o Gruzijos kalnuose 80 km atstumą kelių transportu įveikti trunka daugiau kaip tris valandas, nors atrodytų atstumas labai nedidelis“, – palyginimą pateikia ekonomistas.

Kas bado akis

Anot jo, akis bado ir kitos Lietuvos turizmo infrastruktūros spragos. „Mėgstu keliauti. Latvijoje ir Estijoje nuorodos gatvėse, užrašai viešose vietose pateikiami anglų kalba, arba net dviem kalbomis – ir anglų, ir rusų – netgi Estijoje, kur rusai istoriškai nėra labai mėgiami. Tačiau Lietuvoje beveik visur matome tik lietuviškus užrašus. Užrašų užsienio kalbomis beveik nėra“, – sakė ekonomistas. Jo nuomone, jaukumo jausmo užsienio turistams tai nesuteikia, jie jaučiais papuolę į svetimą aplinką. „Kodėl gi nepadarius paprasto dalyko – neparašius užrašų ir rusų, lenkų, ar kitomis kalbomis“, – stebisi ekonomistas.

Neatranda Lietuvos

Skaičiai rodo, kad Lietuvos vis dar neatranda turistai iš kitų kontinentų.

Pasak p. Maurico, tarp Baltijos šalių Latvija pirmauja pagal turistų iš Azijos pritraukimą, iš JAV daug turistų pritraukia Estija, Latvija irgi atrodo neprastai.

Tačiau Lietuvos turistai iš JAV neatranda, nepaisant to, kad daug lietuvių gyvena JAV. „Ir skirtumai šioje srityje tarp Lietuvos ir Latvijos bei Estijos ženklūs – net ne keli kartai, o kelios dešimtys kartų“, – pabrėžia p. Mauricas. Anot jo, net iš Airijos ar Jungtinės Karalystės, kur lietuvių emigrantų tikrai daug, turistai mieliau važiuoja į Latviją, o ne į Lietuvą.

„Tai irgi iššūkis. Ir man pačiam keliaujant yra tekę susidurti tu tuo, kad Lietuva svetur vis tik yra nežinoma. Galbūt tai susiję ir su mūsų šalies anglišku pavadinimu „Lithuania“, – svarsto ekonomistas. Jo nuomone, galbūt verta apsvarstyti galimybę keisti anglišką mūsų šalies pavadinimą.

„Pavadinimas „Lithuania“ man asmeniškai didelio pasitikėjimo nekelia“, - sako jis.

Pasak ekonomisto, turizmo plėtrą stabdo ir tai, kad neturime šalies „brendo“.

„Lietuvai būtina investuoti į brendą ir labai daug“, - pabrėžia jis

Pasak jo, šiuolaikiniame pasaulyje brendas labai svarbus. „Viskas yra brendas – įmonės brendas, žmogaus brendas, šalies brendas“, – aiškino p. Mauricas.

Šansas pavyti estus

„Taigi Lietuvai vystant turizmą vienas didžiausių iššūkių yra gerinti susisiekimą su kitomis šalimis – ypač oro transportu. Taip pat gerinti tarptautinį Lietuvos žinomumą, nes šiandien dauguma pas mus atvykstančių užsienio turistų yra turistai iš kaimyninių šalių, tuo tarpu tiems patiems skandinavams Lietuva vis dar yra nežinoma žemė“, – reziumuoja p. Mauricas.

Ir priduria, kad daugiau nei 50% Lietuvos ekonominio atsilikimo nuo Estijos lemia būtent turizmo sektorius.

„Jei susitvarkytume turizmą, atliktume daugiau nei pusę darbo, kurį reikia padaryti, norint pavyti Estiją ir imtume lipti estams ant kulnų“, – teigė „Nordea“ ekonomistas.

FOTOGALERIJA Ž. Maurico prezentacija iš IV Lietuvos turizmo forumo (4 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Novaturo“ apyvarta per devynis mėnesius padidėjo 30% 1

Didžiausios Baltijos šalyse kelionių organizatorės AB „Novaturas“ apyvarta 2018 m. sausio - rugsėjo mėnesiais...

Trys didieji vaistinių tinklai baiminasi Konkurencijos tarybos tyrimo įtakos verslui 2

Vienus didžiausių vaistinių tinklų Lietuvoje valdančios bendrovės „Limedika“, „Gintarinė vaistinė“ ir ...

Moteris iš Lazdijų ligoninės reikalauja 150.000 Eur už sterilizaciją be jos žinios

Moteris iš Lazdijų ligoninės reikalauja teisme 150.000 Eur už prieš 15 metų jai atliktą sterilizaciją be jos...

Jei partneriai nesileidžia į kalbas, sėsk į lėktuvą ir lėk pas juos Premium 3

Darbas tarptautinėse bendrovėse yra perspektyvus ir gerai mokamas, tačiau Rasa Jaskelevičiūtė, UAB „Žydinčios...

Prašmatniausi Europos viešbučiai: nakvynės kainos viršija 1.000 Eur

Portalas „luxury-hotels.com“ sudarė brangiausių Senojo žemyno viešbučių reitingą.

Naujas gidas po atsigaunantį Užupį: ką būtina pamatyti

Su šilumos banga atplūdusi bobų vasara – puikus metas pasivaikščioti palei Vilnelę ir pasižvalgyti po patį...

Lankytojams atidarytas Šunskų fazanynas

Marijampolės savivaldybėje, Šunskų miestelyje, ketvirtadienį lankytojams oficialiai atidarytas Šunskų...

Laisvalaikis
2018.10.12
Registrų centras atnaujins duomenų bazę

Registrų centras praneša, kad šį savaitgalį, nuo spalio 12 d. (penktadienio) 20 val. iki spalio 15 d.

Technologijos
2018.10.12
Prezidentė vetavo pataisas dėl atliekų deginimo jėgainių 25

Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui tobulinti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, „kuriomis be jokių...

Iš privačių mokyklų daugiausiai pelno uždirbo Karalienės Mortos mokykla Premium 23

Iš nevalstybinių Lietuvos mokyklų didžiausią iki­mo­kestinį pelną 2017 m. uždirbo UAB Karalienės Mortos...

Tyrimas: skrydžių bendrovėms prastai aptarnauti keleivius apsimoka 4

Turėjote įtarimų, jog prastai aptarnauti keleivius oro bendrovėms iš tikrųjų yra naudinga? Dabar tai įrodyta...

Pabrango pakuočių tvarkymas – ar sureaguos prekių kainos Premium 2

Atliekų vežėjams pabranginus pakuočių atliekų surinkimą, trys Lietuvoje veikiančios pakuočių tvarkymo...

„Benu vaistinė Lietuva“ nubausta už vartotojų klaidinimą 1

Vieną didžiausių Lietuvoje vaistinių tinklų valdanti bendrovė „Benu vaistinė Lietuva“ nubausta už vartotojų...

Pajūrio kavinėse – algos vokeliuose, nesąžininga darbo apskaita, slepiamos pajamos 9

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai, kartu su Klaipėdos...

Įvardijo „galingiausius“ valstybių pasus, lietuviškas – 11-as pasaulyje 12

Naujausiame konsultacijų kompanijos „Henley & Partners“ sudarytame pasų indekse Lietuva užima 11-ą vietą...

Paštas į siuntų terminalų plėtrą 2019 m. investuos 1,5 mln. Eur 5

Valstybės valdoma AB Lietuvos paštas 2019 m. planuoja intensyvią savitarnos siuntų terminalų tinklo plėtrą –...

Lietuvos paštas traukia vadovus iš „Telia Lietuvos“ 13

Nuo šios savaitės pradžios Lietuvos pašto Tinklo padaliniui pradėjo vadovauti Jonas Sadauskas. Tai antras...

„LP Express“ turi naują vadovą 3

Lietuvos pašto siuntų terminalus „LP Express“ valdančiai UAB „Baltic Post“ šią savaitę vadovauti pradėjo...

Vadyba
2018.10.09
Paskirti trys nauji apylinkių teisėjai

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą dėl trijų apylinkių teismų teisėjų skyrimo ir priėmė...

„Knygos.lt“ žengia antrąjį žingsnį į fizinės prekybos erdves

Plėtrą tęsianti internetinė knygų prekybos platforma „Knygos.lt“ Vilniuje atidarė antrąjį knygyną. Į 110 kv.

Laisvalaikis
2018.10.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau