Mauricas: norint daugiau turistų, reikėtų keisti anglišką Lietuvos vardą

Publikuota: 2015-10-30
Žygimantas Mauricas, banko „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Žygimantas Mauricas, banko „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Nuomonė, jog Lietuva nėra turizmo šalis, neatitinka tikrovės, teigia Žygimantas Mauricas, „Nordea“ banko vyr. ekonomistas. Visgi turizmo srityje pagal pluoštą rodiklių atsiliekame nuo kaimynų latvių ir estų. Viena iš priežasčių – ir prastas susisiekimas su Lietuva oro transportu.

„Manoma, kad Lietuva nėra turistinė šalis. Tačiau tai mitas“, - ketvirtadienį Vilniaus Rotušėje vykusiame „IV Lietuvos turizmo forume“ kalbėjo p. Mauricas. Pasak jo, 2013 m. ir 2014 m. statistika rodo, kad užsieniečiai Lietuvoje išleido daugiau pinigų nei lietuviai užsienyje.

„Taigi iš tikro Lietuva yra turizmo šalis. Mes patenkame tarp tų Europos valstybių, kurių turizmo paslaugų balansas yra teigiamas – t.y. į šalį daugiau pinigų atvežama, nei iš jos išvežama. Tarp tokių šalių yra Italija, Ispanija, Portugalija, Graikija. 2014 m. duomenimis, mes patenkame tarp jų, taigi mūsų padėtis gera. Nemažai šalių turi neigiamą balansą, tarp jų, pvz., Šiaurės Europos šalys, Rusija“, – dėstė teigė ekonomistas.

Viena priežasčių, lemiančių teigiamą Lietuvos turizmo balansą, yra tai, jog esame Europoje. Anot p. Maurico, tai konkurencinis pranašumas, nes Europa, kaip regionas, pritraukia žymiai daugiau turistų, mat, nors europiečiai irgi mėgsta keliauti, visgi Senasis žemynas iš turizmo gauna daugiau pajamų nei išleidžia.

Kas kelia nerimą

2013 m. duomenimis, virš 50% visų turizmo paslaugų eksporto pajamų mūsų šalis gauna iš NVS rinkų. Estijai NVS duoda tik 17%, Latvijai – 24% pajamų.

„Gerai, kad su kaimynais iš Rytų gan sėkmingai bendradarbiaujame – tai yra sėkmės istorija. Ne tokia gera žinia, kad tai sudaro daugiau pusę visų mūsų pajamų“, – kalbėjo p. Mauricas. Beje, pajamos iš turizmo eksporto vienam gyventojui Latvijoje ir Lietuvoje labai panašios, Estijoje – dukart didesnės. „Tačiau absoliučia verte vis tiek lenkiame estus ir latvius“, - kalbėjo jis.

Pasak p. Maurico, šiek tiek neramina tai, kad 80% turizmo paslaugų eksporto pajamų gauname iš kaimyninių valstybių. Kai tuo tarpu Estijoje šis dalis mažesnės ir sudaro 68%, o Latvijoje - 46%.

„Atrodytų,– puiku, kaimynai mėgsta pas mus turistauti. Tačiau iš tikro tai signalizuoja, jog Lietuva neišnaudoja potencialo. Esame padarę gerą įdirbį su kaimyninėms šalimis ir galbūt galvojame, kad daugiau nieko nebereikia daryti“, – sako ekonomistas. Pasak jo, tai labai akivaizdu, pasižiūrėjus, kokią dalį turizmo paslaugų eksporto pajamų mes gauname iš skandinavų turistų.

„ 2013 m. skaičiai rodo, kad iš skandinavų negauname beveik nieko – vos 1,7%, kai tuo tarpu Latvijai skandinavai suneša 19,2%, o Estijai 8,3%. Įsivaizduokite – latviai iš skandinavų gauna tiek pat, kiek mes iš baltarusių ar rusų turistų. Tai milžiniškas skirtumas ir jo negalima paaiškinti vien tik kultūriniais ar gamtos išteklių skirtumais. Juk Lietuva ir Latvija labai panašios. Taigi galima daryti išvadą, kad viliodami turistus mes visgi kažką darome prasčiau nei latviai“, – pabrėžia p. Mauricas.

„Terra inaccessible“

Pasak p. Maurico, Lietuva skandinavų turistams vis dar yra „Terra incognita“ (nežinoma žemė). „Tačiau gal tiksliau reikėtų sakyti „Terra inaccesible“ – neprieinama, nepasiekiama žemė, – dėl prasto susisiekimo oro transportu“, – sako jis.

Pvz., keleivių į arba iš Švedijos oro uostų skaičius Lietuvoje yra stabilus, tačiau mažiausias iš Baltijos šalių.

„Jei nesudarome galimybių patogiai tiesioginiu skrydžiu atvykti į Lietuvą, tai ir turime mažus turistų srautus“, – sakė ekonomistas. 2013 m. duomenimis, švedų turistai Lietuvoje paliko maždaug 10 kartų mažiau pinigų nei Latvijoje ar Estijoje.

„Taigi prastas susisiekimas oro transportu yra didelė problema ir didelis iššūkis“, – teigė p. Mauricas. Jo nuomone, Lietuva, lyginant su Latvija ir Estija, išsiskiria oro transporto infrastruktūros neadekvatumu. Ir nors keliai Lietuvoje vis dar geriausia iš trijų šalių, turizmo požiūriu iš kelių naudos nėra labai daug, mat būtent oro transportas yra ta transporto rūšis, kuri leidžia priartinti galutinį turizmo paslaugų vartotoją.

„Kelionės matuojamos ne kilometrais, o valandomis ir eurais. Iš Vilniaus į Barseloną 2800 km lėktuvu nuskirti galima per 3,5 val., o Gruzijos kalnuose 80 km atstumą kelių transportu įveikti trunka daugiau kaip tris valandas, nors atrodytų atstumas labai nedidelis“, – palyginimą pateikia ekonomistas.

Kas bado akis

Anot jo, akis bado ir kitos Lietuvos turizmo infrastruktūros spragos. „Mėgstu keliauti. Latvijoje ir Estijoje nuorodos gatvėse, užrašai viešose vietose pateikiami anglų kalba, arba net dviem kalbomis – ir anglų, ir rusų – netgi Estijoje, kur rusai istoriškai nėra labai mėgiami. Tačiau Lietuvoje beveik visur matome tik lietuviškus užrašus. Užrašų užsienio kalbomis beveik nėra“, – sakė ekonomistas. Jo nuomone, jaukumo jausmo užsienio turistams tai nesuteikia, jie jaučiais papuolę į svetimą aplinką. „Kodėl gi nepadarius paprasto dalyko – neparašius užrašų ir rusų, lenkų, ar kitomis kalbomis“, – stebisi ekonomistas.

Neatranda Lietuvos

Skaičiai rodo, kad Lietuvos vis dar neatranda turistai iš kitų kontinentų.

Pasak p. Maurico, tarp Baltijos šalių Latvija pirmauja pagal turistų iš Azijos pritraukimą, iš JAV daug turistų pritraukia Estija, Latvija irgi atrodo neprastai.

Tačiau Lietuvos turistai iš JAV neatranda, nepaisant to, kad daug lietuvių gyvena JAV. „Ir skirtumai šioje srityje tarp Lietuvos ir Latvijos bei Estijos ženklūs – net ne keli kartai, o kelios dešimtys kartų“, – pabrėžia p. Mauricas. Anot jo, net iš Airijos ar Jungtinės Karalystės, kur lietuvių emigrantų tikrai daug, turistai mieliau važiuoja į Latviją, o ne į Lietuvą.

„Tai irgi iššūkis. Ir man pačiam keliaujant yra tekę susidurti tu tuo, kad Lietuva svetur vis tik yra nežinoma. Galbūt tai susiję ir su mūsų šalies anglišku pavadinimu „Lithuania“, – svarsto ekonomistas. Jo nuomone, galbūt verta apsvarstyti galimybę keisti anglišką mūsų šalies pavadinimą.

„Pavadinimas „Lithuania“ man asmeniškai didelio pasitikėjimo nekelia“, - sako jis.

Pasak ekonomisto, turizmo plėtrą stabdo ir tai, kad neturime šalies „brendo“.

„Lietuvai būtina investuoti į brendą ir labai daug“, - pabrėžia jis

Pasak jo, šiuolaikiniame pasaulyje brendas labai svarbus. „Viskas yra brendas – įmonės brendas, žmogaus brendas, šalies brendas“, – aiškino p. Mauricas.

Šansas pavyti estus

„Taigi Lietuvai vystant turizmą vienas didžiausių iššūkių yra gerinti susisiekimą su kitomis šalimis – ypač oro transportu. Taip pat gerinti tarptautinį Lietuvos žinomumą, nes šiandien dauguma pas mus atvykstančių užsienio turistų yra turistai iš kaimyninių šalių, tuo tarpu tiems patiems skandinavams Lietuva vis dar yra nežinoma žemė“, – reziumuoja p. Mauricas.

Ir priduria, kad daugiau nei 50% Lietuvos ekonominio atsilikimo nuo Estijos lemia būtent turizmo sektorius.

„Jei susitvarkytume turizmą, atliktume daugiau nei pusę darbo, kurį reikia padaryti, norint pavyti Estiją ir imtume lipti estams ant kulnų“, – teigė „Nordea“ ekonomistas.

FOTOGALERIJA Ž. Maurico prezentacija iš IV Lietuvos turizmo forumo (4 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Ellex Valiunas“ atnaujino vadovų komandą 20

Penkių partnerių ir dalies teisininkų komandos pasitraukimą išgyvenanti viena didžiausių Lietuvos advokatų...

Mažėja biurokratijos pavojingų atliekų tvarkytojams

Praėjusios savaitės pabaigoje aplinkos ministras patvirtino naujos redakcijos Pavojingųjų atliekų tvarkymo...

Stato laivus neturėdami jokių gamyklų Premium

Laivų statybos įmonė „CB Baltic“ veikia neturėdama nuosavos gamybinės bazės, specialistų dirbti Lietuvoje...

Pramonė
2018.12.10
Įsigaliojo GPAIS planas B: vartotojai gali teikti dokumentus popieriuje

Praėjusią savaitę įsigaliojo taip vadinamas GPAIS planas B – tvarka, aprašanti, kaip atliekų tvarkytojams...

Sukūrė platformą, kur smulkiesiems gauti sprendimą užtrunka dvi dienas Premium

„Kaip „užkurti“ naujo prekės ženklo e. parduotuvę?“, „Kaip atgauti pinigus iš skolininkų?“ – keli iš...

Turkijoje šiemet atostogavo 190.000 Lietuvos gyventojų 7

Turkijos kultūros ir turizmo ministerijos paskelbta naujausia turizmo statistika rodo, kad Lietuvos turistų...

Algos didžiausiose odontologijos įmonėse – skirtumai matuojami kartais 12

“Sodros“ duomenys leidžia palyginti, kuriose iš dvidešimties didžiausių pagal 2017 m. pajamas Lietuvos...

„Tele2“ už 0,25 mln. Eur atnaujino saloną „Akropolyje“ 8

Šeštadienį mobiliojo ryšio operatorė „Tele2“ atidarė atnaujintą 120 kv. m ploto prekybos saloną Vilniaus...

„Stiklių“ restorane – revoliucija

Gera žinia tiems, kurie nekantrauja išbandyti, kuo nustebins vilniškio „Relais & Ch?teaux Stikliai Hotel“...

Laisvalaikis
2018.12.07
Birštonas rengia naują strategiją – kvies verslo įmones atvykti „darbostogų“ Premium 3

Itin spartų turistų srautų augimą fiksuojantis Birštonas rengia naują kurorto koncepciją, kurios tikslas –...

Smegenų mankštą pavertė verslu: pasiūlymų plėtrai vos atsigina Premium

Vaikai nori mokytis, bet tik įdomiai – tai patvirtina pagal franšizę dirbanti „Menar“ akademija, kurią...

Buvę „Ellex Valiuno“ partneriai steigia naują advokatų kontorą „Walless“ 36

Buvę vienos didžiausių Lietuvoje advokatų kontorų „Ellex Valiunas“ partneriai kartu su kitais partneriais...

Vyriausybė pritarė žalos be kaltės atlyginimo modeliui 5

Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomiems įstatymų pakeitimams, kuriuos...

Finansai
2018.12.05
Odontologų verslas – erdvės branginti paslaugas vis mažiau Premium 11

Odontologijos paslaugų rinkai 2019 m., kaip ir 2018-ieji, žada būti augimo metai. Tačiau konkurencija arši,...

„Barclays“ pasitraukimas užgožė žinią apie įsigijimo sandorį Premium 20

„Barclays“ pasitraukimas nėra suprastėjusios verslo aplinkos Lietuvoje rodiklis, nors gerinant šią sritį dar...

Rinkos
2018.12.04
S. Skvernelis apie „Barclays“ pasitraukimą: tuščia vieta nebūna 24

Premjeras nesureikšmina Jungtinės Karalystės banko „Barclays“ sprendimo trauktis iš Lietuvos. Saulius...

Finansai
2018.12.04
„Novaturas“ pasirašė ilgalaikę sutartį su „GetJet Airlines“ 17

Kelionių organizavimo AB „Novaturas“ pasirašė ilgalaikę sutartį su oro vežėju „GetJet Airlines“.

„Barclays“ darbuotojams Vilniuje pristato verslo planus

Jungtinės Karalystės (JK) banko „Barclays“ antradienį Vilniaus padalinio darbuotojus teigia informuosiantis...

Finansai
2018.12.04
„Foodout.lt“ bankrutuoja, kaltinami buvę vadovai Premium 9

UAB „Foodout.lt“ bankrutuoja. Tai VŽ patvirtino Marius Neviera, dabartinis įmonės direktorius, jos vairą...

Technologijos
2018.12.04
Lietuvos virėjai iš pasaulio čempionato parsivežė bronzą 1

Liuksemburge vykusiame pasaulio kulinarijos čempionate „Culinary World Cup 2018“ Lietuvos nacionalinė šefų...

Laisvalaikis
2018.12.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau