20 mln. Eur investicijai Nidoje koją kiša nelegalūs kioskai

Sovietmečiu Žuvininkystės ūkiui priklausę pastatai savininką turi seniai, tačiau jam, kaip kokiai Eglei žalčių karalienei, kad galėtų aplankyti krante likusius saviškius, Žilvinas vis užduoda kokį sunkiai įveikiamą darbą.

2006 m. minėtus pastatus įsigijusiam verslininkui Gintautui Bertašiui, Lietuvos garbės konsului Šveicarijos Tičino kantone, investicijų pritraukimo bei valdymo bendrovės „Agus Group“ direktoriui, tarsi pavyko išsikepti duonos, turint tik rėtį. Tačiau geležinės kurpės dar nenudėvėtos: kelią investiciniam projektui, kurio vertė, planuojama, sieks 20 mln. Eur (be žemės įsigijimo) vis užtveria kokios nors kliūtys. Tarkime, Nidos centre, tiesiai prieš savivaldybės langus, daugiau nei dešimtmetį neteisėtai stovintys suvenyrų prekybos kioskai.

Prologas

Ponas Bertašius projektą „Marina Nida“ – nedidelį 4+ žvaigždučių viešbutį su konferencijų salėmis ir SPA centru ilgus metus derino su Kultūros paveldo departamentu (KPD) prie Kultūros ministerijos, Valstybės saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) prie Aplinkos ministerijos. Padėtis į gera, anot jo, pasikeitė 2011-aisiais, kai Neringos meru buvo išrinktas Antanas Vinkus, dabartinis premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas sveikatos klausimais – jis susodino už vieno stalo VSTT, KPD, Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento prie Aplinkos ministerijos vadovus, kad jie pagaliau pradėtų kalbėtis tarpusavyje.

Pasak verslininko, bendra kalba galiausiai buvo rasta ir su kitomis prižiūrinčiomis institucijomis, tačiau, p. Vinkui išvykus iš Neringos, reikalai vėl pradėjo strigti.

„Esminis klausimas yra toks – ar patiems neringiškiams reikia to, ką jis judino?“ – pernai vasarą, prieš metus, retoriškai klausė p. Bertašius.

Vežimas pajudėjo

Panašu, dabar reikalai pajudėjo. Rugpjūčio 4 d., antradienį, buvo pasirašyta infrastruktūros įrengimo sutartis tarp Neringos savivaldybės ir „Marina Nida“.

Pasak p. Bertašiaus, per pastaruosius kelerius metus tai yra pirmas pozityvus žingsnis projekto įgyvendinimo link, tačiau verslininkas jį vertina atsargiai.

„Ir savivaldybėje pasakiau: jeigu projektavimas įvyks iki kito pavasario, galėsiu pasakyti: taip, savivaldybė yra mūsų sąjungininkė. Bet jeigu tai truks trejus ar ketverius metus, o norint, biurokratiškai tai galima puikiai sumanipuliuoti, sakysiu, kad savivaldybė daro viską, kad tos investicijos neateitų“, – kalba verslininkas. Jis prisimena vieną bičiulį iš Izraelio sakius: sutartis įvyksta ne tada, kai ji pasirašoma, bet tada, kai į sąskaitą ateina pinigai. Čia padėtis, anot pašnekovo, panaši – pasirašyta sutartis yra tik keli procentai to, kas turėtų įvykti.

Pagrindo abejonėms jam suteikia 10 metų užšaldytas investicinis projektas.

„Ar gali po 10-ies metų vienos sutarties pasirašymas absoliučiai pakeisti investuotojo nuomonę? Jis gali pasakyti: taip, šiandien įvyko pozityvus dalykas. Projekto ateitis priklausys nuo tolesnių veiksmų, toks būtų mano komentaras“, – sako p. Bertašius. Anot jo, kad pagaliau būtų padėtas pirmasis pamato akmuo, Neringos savivaldybė turėtų tiesiog netrukdyti, dar geriau – būti išvien su investuotoju derinant projektą.

„Statyboms pradėti reikalingas statybų leidimas, o tai reiškia visą projektavimo ir tvirtinimo procedūrą, kuri, jei viskas einasi sklandžiai, trunka apie metus“, – skaičiuoja p. Bertašius.

Neringos meras Darius Jasaitis žiūri optimistiškiau: „Sutartis pasirašyta, sklypas įregistruotas, šią savaitę prašysime sąlygų projektavimui, pradedame rengti techninį projektą ir t. t. Manau, kad dokumentai turėtų būti sutvarkyti iki šių metų pabaigos, nes darbo jau labai daug įdėta“. Anot jo, su investuotojais sutarta, kad vykdant projektą gali iškilti nuo savivaldybės nepriklausančių aplinkybių, force majeure, tačiau dėl to, kas priklauso nuo miesto, bus judama į priekį. Ir ne eite, o bėgte.

„Ką vadinu force majeure Neringoje? – perklausia meras. – Visi šioje teritorijoje yra labai jautrūs, ir niekada negali būti tikras, kad kažkam kažkas gali pasirodyti ne taip, negali prognozuoti, kas ką apskųs. Tokiu atveju, kaip ir visais kitais, savivaldybė tampa nebepajėgi kontroliuoti situaciją.“ Jo teigimu, kalbant apie teritorijų planavimą Neringoje, yra tiek vienas kitam prieštaraujančių teisės aktų, kad negali žinoti, kas ir kada bandys įrodyti to teisės akto, kuris neleidžia kažko daryti, viršenybę prieš kitus teisės aktus, kurie leidžia daryti.“

Nidos centre – nelegali prekyvietė

Ponas Bertašius svarsto, kad force majeure gali būti Nidos autobusų stoties pašonėje išsirikiavę suvenyrų prekybos kioskai. Kioskai kaip kioskai – mediniai, spalvoti, stilizuoti, tačiau, sako VŽ šaltinis, – be jokių sutarčių su Nacionaline žemės tarnyba dėl žemės nuomos, neturėdami leidimo nei laikiniems, nei nuolatiniams statiniams, jie stovi ilgiau nei 10 metų.

Dar daugiau – vienas iš nelegalių prekybininkų, Kęstutis Adomaitis, esą įgijo nuosavybės teisę į prekybinį kioską dėl senaties termino ir siekia įregistruoti daiktines teises nekilnojamojo turto registre. Teismo posėdis Klaipėdos apylinkės teisme skelbiamas rugsėjo 1 d.

Gal ir nebūtų tie kioskai užkliuvę, bet bėda, kad būtent per teritoriją, kur jie stovi, pagal dabartinį planą – nuo savivaldybės pusės – turėtų būti įrengtas pagrindinis privažiavimas prie planuojamo p. Bertašiaus viešbučio.

Verslininkas paaiškina, jog privažiavimas iš savivaldybės pusės nebuvo jo kaprizas – sklypas turi keturias kraštines ir teoriškai privažiuoti prie jame esančių statinių būtų galima iš bet kurios pusės.

„Kai projektas buvo derinamas, ir savivaldybė, ir kitos institucijos teigė, kad formuojant miesto erdves, šitaip pasielgti būtų protingiausia, todėl visuose reglamentuojančiuose dokumentuos – ar bendrajame plane, ar Nidos centrinės dalies koncepcijoje, buvo numatytas įvažiavimas nuo savivaldybės pusės“, – aiškina p. Bertašius. Jis stebisi, kodėl savivaldybė, žinodama apie neįteisintus statinius, iš pradžių investuotojo net neinformavo, priešingai, tylėjo, tarsi siekdama jį įvelti į sunkiai išpainiojamą situaciją, sukiršinti su kioskų prekeiviais.

„Kodėl ? Sunku atsakyti, gal Nidoje viskas per daug persipynę įvairiais interesais. Matyt, yra patogiau viską suvelti, o po to mokėti baudas valstybės sąskaita. Toks jausmas, kad Lietuvos respublikos įstatymai ten neveikia. Veikia Autonominės Neringos respublikos įstatymai. Įdomiausias dalykas, kad savivaldybė šioje situacijoje negina viešojo intereso“, – svarsto p. Bertašius.

Čia jums ne Šveicarija

Ilgus metus Šveicarijoje gyvenantis ir dirbantis verslininkas stebisi, kaip čia atsitinka, kad jo bendrovė 10 metų negali įgyvendinti projekto, moka žemės nuomos mokesčius, nors visus tuos 10 metų jokios veiklos nevykdo, o kiti greta tuos pačius 10 metų prekiauja nelegaliai stovinčiuose kioskuose. Anot pašnekovo, jam mažai rūpėjo, koks yra šių žmonių statusas ir konfliktuoti su jais jis visiškai nenori. Bet dabar vienas jų toje teritorijoje bando įsiteisinti nuosavybę ir taip sukelti dirbtiną problemą. Verslininkas sako turįs pagrindo manyti, kad neteisėtais veiksmais kioskininkai siekia iš bendrovės „Marina Nida“ išgauti pinigų.

„Ne mes turėtume tą problemą spręsti, o savivaldybė, kurios žemėje tie kioskai stovi. Jeigu mus įvels į konfliktą su šitais prekybininkais, kol ginčysimės, barsimės, mūsų projektas vėl stoja kokiems dvejiems–trejiems metams. Ir, žinoma, nė vienas investuotojas neįdės į jį nei kapeikos. Drįstu manyti, kad prie šitų kioskų šildosi tam tikra grupė žmonių, ir visiems taip yra gerai“, – kalba p. Bertašius.

Jis skaičiuoja, jog UAB „Marina Nida“ nuo 2006 m. valstybei sumokėjo 73.902 Eur žemės nuomos mokesčių.

„Jų būtų sumokėta žymiai, žymiai daugiau, jei viešbtis jau stovėtų“, – šypteli p. Bertašius. Anot verslininko, tokio investicinio projekto įgyvendinimas Šveicarijoje nuo objekto įsigijimo iki pridavimo ekspoatacijai truktų apie 5 metus, o bet kuri savivaldybė dėtų maksimalias pastangas, kad investicijos ateitų.

Inspekcija rašo laiškus

Nelegalius statinius turėtų sužiūrėti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Kęstutis Garbaliauskas, vyriausiasis šios tarnybos specialistas, VŽ patvirtino, kad jam iš tiesų yra paskirta ši bylą ir jis atlieka tyrimą.

Ar kioskai Nidos centre turi statybos leidimus, jis negalįs pasakyti.

„Vyksta tyrimas, ar statiniai pastatyti savavališkai, ar jie turi teisinę registraciją, ar iš viso tai yra statiniai, nes daugelis jų neturi pamatų. Tarpinių rezultatų aš negaliu komentuoti“, – VŽ sakė p. Garbaliauskas. Anot jo, data, kada tyrimas bus baigtas, priklausys nuo papildomos informacijos, be to, reikia apklausti žmones, kurie prekiauja tuose kioskuose.

„Mes jiems parašom kvietimus, kviečiam atvykti. Būna, kad neatvyksta, tada rašom pakartotinai. Šiuo atveju, sukonkretinti laiko negaliu. Kelis metus tyrimas nesitęs, bet mėnesį ar daugiau gali“, – aiškina p. Garbaliauskas.

Konflikto zonoje

Ponas Jasaitis, paklaustas, kaip atsitiko, kad leidimų statybai neturintys kioskai lyg niekur nieko stovi Nidos centre, sako ir pats to nesuprantantis.

„Ir aš šito nesuprantu, ir ko gero, esu pirmas meras, kuris pradėjo juos judinti. Mes nenorim įsivelti į bylinėjimąsi. Bylinėtis, kad ir dėl nelegalaus objekto nugriovimo, užima nemažą laiko tarpą. Prisiminkim, kiek laiko Palanga judino savo nelegalias prekyvietes. Artimiausiu metu žmonės bus įpareigoti tuos kioskus nusikelti. O kiek laiko užims nukėlimo procedūra, nė vienas negalim prognozuoti. Nėra tokio teisės akto, leidžiančio savivaldybei nukelti neteisėtai stovintį kilnojamąjį kioską, tam reikia praeiti visą procedūrą, ir tai yra vienas iš galimų force majeure“, – sako p. Jasaitis. Meras priduria manąs, kad Nidos žmonės susipratę, su jais šnekėta, ir jie pažadėjo rudenį, sezonui pasibaigus, „susipakuoti“.

Kitas dalykas, tikslina pašnekovas, kai kurie jų žemės mokestį moka pagal faktą, t. y., patys susimoka tiek, kiek mokėjo senais laikais. Be to, jie moka kitus privalomus mokesčius, turi patentus, sukuria darbo vietas.

Paklaustas, kodėl tie kiti „kai kurie“ žemės nuomos mokesčių nemoka, p. Jasaitis šypteli: „Istorija šioje vietoje nutyli“.

„Iš kioskininkų mokesčio savivaldybė ir negali reikalauti – neturi tokios teisės. Ji turi inicijuoti kioskų nukėlimą, jokios kitos kalbos negali būti“, – kalba meras.

Ar vieno iš kioskininkų siekis teisme bylinėtis dėl nuosavybės įteisinimo gali realiai pakišti koją milijoninėm investicijom, p. Jasaitis nesiima prognozuoti: „Kokį sprendimą priims teismas, negalime pasakyti. Mes, savivaldybė, aišku, stovėsime kitoje pusėje, sieksime, kad teismas to (nuosavybės įteisinimo, – VŽ) nepriimtų, nes gali sustoti didžiulės investicijos“.

Anot jo, investuotojai žino, kad du iš devynių toje teritorijoje esančių kioskų yra įteisinti, su jais derasi patys ir patys ras sprendimo būdą. Kita vertus, priduria meras, negalim sakyti, kad tie kioskai yra visiškai neteisėti – tie žmonės turi didžiules papkes popierių, rodančių, kad visos institucijos jiems kažkada leido statyti, daryti. Daugiau nei 6 metus jie dirbo visiškai legaliai – su žemės nuomos sutartimis. Paskiau, kai įstatymas pasikeitė, savivaldybė sutarčių neatnaujino.

„Bet vėlgi, – Neringos savivaldybė maža, visi vienas kitą pažįsta, ir nebuvo griežtai nukirsta, kad jie paimtų ir išsikeltų“, – sako p. Jasaitis.

Sunkūs gimdymai

Patyręs, žinomas architektas Algimantas Kančas, projektavęs „Marina Nida“ kompleksą, vertina, kad šis projektas gimsta labai sunkiai. „Atvirų priešininkų neturim, visi lyg ir supranta, lyg ir nori, kad tas projektas atsirastų, bet tie gimdymai tokie sunkūs“.

Jis sutinka, taip, tai yra Neringa, nacionalinis parkas, todėl reikia derinti begales dalykų, tai užima begales laiko.

„Tačiau mūsų viskas padaryta – viskas atitinka bendrąjį Nidos planą, koncepciją. Ir visi, sutinka, kad tie sandėliai tokie baisūs, žino, kad čia baisu, kažkoks pūlinys, bet per tiek metų mums niekaip nepavyksta jo išgydyti. Aišku, reikalai pajudėjo į priekį, bet juda per lėtai“, – kalba p. Kančas.

UAB „Marina Nida“ istorija

• 2005 m. pasirašyta preliminari sutartis dėl Žuvininkystės ūkio statinių įsigijimo, galutinis sandoris įvyko 2006 m.

• 2008 m. parengtas pirminis „Marina Nida“ pirminis projektas, kai tų pačių metų vasarį su UAB „Forma“ buvo teritorijos planavimo darbų sutartis.

• Iki 2011 m. jokių esminių pokyčių neįvyko, teritorijos detalusis planas nebuvo tvirtinamas, viešbučio statymo koncepcijai nebuvo pritarta.

• 2011 m. Neringos meru išrinktas Antanas Vinkus pradėjo judinti Neringos investicijų problemą.

• 2011 m. „Marina Nida“ pradėjo dirbti su architektu Algimantu Kanču rengiant viešbučio koncepciją.

• 2011 m. liepos 12 d. įvyko išvažiuojamasis LR vyriausybės posėdis. Jame buvo nuspręstas ir „Marina Nida“ likimas – statyti.

• 2011 m. iki spalį įvyko eilė posėdžių VSTT , kuriuose dalyvavo KPD ir Kraštovaizdžio departamentų vadovai, Neringos meras.

• 2012 m. spalio 12 d. jungtiniame posėdyje nutarta: „Iš esmės pritarti siūlomiems žemės sklypo adresu Naglių g.18, Neringa užstatymo rodikliams…“

• 2012 09 12 Savivaldybės taryba patvirtinto Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrąjį planą, į kurį patenka ir UAB „Marina Nida“.

• 2014 03 „Marina Nida“ projektas, dalyvaujant jo autoriui architektui Algimantui Kančui, pristatytas MIPIM parodoje Kanuose.

• 2014 06 09 UAB „Urbanistika“, rengusi Nidos centrinės dalies detaliojo plano koncepcijai, įteikė ją Neringos merui Dariui Jasaičiui.

• 2014 07 24 Neringos savivaldybės taryba pritarė Nidos centrinės dalies detaliojo plano koncepcijai.

• 2015 03 24 Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu suformuotas 0,8255 ha žemės sklypas komercinės paskirties objektams statyti.

• 2015 08 04 pasirašyta sutartis su Neringos savivaldybe dėl infrastruktūros prieš viešbutį įrengimo.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 6 d.