„Urals“ naftos kaina ir Rusijos karinės ambicijos nebedera

Energetikos duomenų bendrovės „Argus“ vertinimu, pirmoje lapkričio pusėje „Urals“ naftos kaina siekė 60,8–61,8 USD už barelį ir buvo šiek tiek mažesnė, nei rusiškos prabos naftos kaina spalį, kai ji siekė 62,5–63 USD.

Tai reiškia 12,5 USD/bbl nuolaidą nuo „Brent“ kainos, palyginti su 12,55 USD/bbl nuolaida spalį Novorosijsko uoste kraunamai naftai. Primorsko uoste nuolaida padidėjo nuo 13,1 USD/bbl iki 13,5 USD/bbl.

Apskritai pirmoje metų pusėje vidutinė „Urals“ kaina, oficialiais Rusijos finansų ministerijos duomenimis, siekė 69,1 USD/bbl. Tačiau „Reuters“ vertinimu, nors „Urals“ naftos kaina išliko virš 60 USD/bbl nuo metų pradžios, jie skaičiuoja, kad piką ji pasiekė rugpjūčio viduryje, kai kainavo daugiau nei 65 USD/bbl.

Šiandieninė situacija nepalyginama ir su maždaug 2 USD/bbl nuolaida, kuri buvo įprasta prieš Rusijos neišprovokuotą įsiveržimą į Ukrainą. Tačiau nuolaida nėra didelė, palyginti su situacija, kurioje rusiška nafta buvo 2022 m. vasarį. 

Tuomet nuolaida buvo išsipūtusi iki 38 USD/bbl, o po ilgo laikotarpio itin gilių nuolaidų Rusijai teko stabdyti kraujavimą. Išsigandusi dėl susitraukusių „Urals“ kainų ir dėl to mažėjančių biudžeto pajamų, 2023 m. pradžioje šalies Finansų ministerija nutarė keisti mokesčių nuo parduotos naftos skaičiavimo metodą.

Nuspręsta, kad mokestinė našta naftos eksportuotojams bus skaičiuojama arba nuo „Urals“ kainos, arba nuo „Brent“ kainos su numatyta nuolaida, priklausomai nuo to, kuris apmokestinimas didesnis.

Numatytoji nuolaida 2024 m. siekė 15 USD/bbl (20 USD/bbl nuo 2023 m. rugsėjo).

Rusiškos naftos kainos nuosmukį atspindi ir legalių tanklaivių sugrįžimas į Rusiją. „S&P Global Platts“ skaičiuoja, kad „Urals“ kainai priartėjus prie G 7 šalių nustatytos kainų kepurės (60 USD/bbl), spalį legali naftos prekyba atšoko į septynis mėnesius nematytas aukštumas.

Jų vertinimu, vidutinė „Urals“ kaina spalį siekė 63,055 USD/bbl, palyginti su 60,826 USD/bbl rugsėjį ir 67,204 USD rugpjūtį.

Silpna perspektyva

Visgi, šiemet Rusijos finansų ministerija periodiškai pasigiria išaugusiomis naftos pajamomis.

Pavyzdžiui, šią vasarą ji skelbė, kad pirmojo metų pusmečio pajamos buvo 41% didesnės, nei ankstesniais metais. 

Tiesa, tokius pokyčius lėmė ne tik palyginamosios bazės efektas, bet ir 25% atpigęs Rusijos rublis.

„Rusijos ekonominiai rodikliai turėtų būti vertinami su atsarga, – teigia Stokholmo ekonomikos mokyklos akademikai, parengę spalį publikuotą Rusijos ekonominės padėties apžvalgą. – Oficialūs skaičiai, tokie kaip BVP augimo ir infliacijos rodikliai, yra manipuliuojami tam, kad palaikytų įvaizdį, kad Rusijos ekonomika yra stabili.“

Jie prideda, kad alternatyvūs ekonomikos sveikatos indikatoriai rodo, kad realybė yra kitokia.

„Kaina, kurią Rusija gali gauti už naftos pardavimą tarptautinėse rinkose ir toliau išlieka svarbiausia kintamąja, lemiančia užsienio prekybos pajamas, darančias tiesioginį poveikį biudžetui, infliacijai, rublio kursui, ūkio augimui ir ekonominės krizės tikimybei“, – teigiama švedų analizėje.

Rusijos biudžetas sudaromas remiantis šalies finansų ministerijos prognozėmis, o jose, sudarytose rugsėjį – 70 USD/bbl vidutinė „Urals“ naftos kaina šiemet. Nors biudžeto formuotojai remiasi šia prognoze planuodami būsimas išlaidas, niekas negarantuoja, kad tokias pajamas šalies biudžetui pavyks surinkti. 

Antroje metų pusėje naftos kainos pasaulinėje rinkoje taip pat nežada nieko pozityvaus. „Goldman Sachs“ skaičiuoja, kad „Brent“ rūšies naftos vidutinė visų šių metų kaina turėtų siekti 80 USD/bbl. SEB bankas ateinantiems metams tikisi 75 USD/bbl.

Tai, įvertinant nuolaidas, nėra pakankamas kainų lygis Kremliui.

Be to, naftos rinkos laukia OPEC+ naftos išgavėjų kartelio sprendimo dėl naftos gavybos. Organizacija nutarė nedidinti gavybos nuo gruodžio ir sprendimą atidėti bent mėnesiui.

Michailas Krutichinas, energetikos analitikas ir vienas „RusEnergy“ įkūrėjų, yra įsitikinęs, kad Saudo Arabijos sprendimas didinti naftos gavybą (atsisakyti iki šiol prisiimtų ribojimų) kelia „milžinišką riziką“ Rusijos biudžetui.

„Dabar turime tiesiog atsisėsti ir laukti – pasiruošti spragėsių atsargas“, – teigė jis leidiniui „Politico“.

Kiek rezervų liko

Drąsūs pareiškimai apie atsparumą sankcijoms gali būti išsakomi tik tol, kol išaugusias valstybės išlaidas pavyksta dengti arba iš mokesčių, kuriuos sumoka žaliavų eksportuotojai, arba iš Rusijos naftos fondo – ilgai kauptų rezervų, kurių apie pusę Vakarų šalys užšaldė Europoje ir kitur.

Savo ruožtu, besiformuojantis realus biudžeto deficitas stebina net ir šalies centrinį banką.

Šis spalio pabaigoje, pranešdamas apie iki 21% padidintą bazinę palūkanų normą, pastebėjo kelis infliaciją labiau, nei tikėtasi, skatinančius veiksnius: darbo jėgos stygių, ilgėjančias ir brangstančias tiekimo grandines.

„Be to, papildomos biudžeto išlaidos buvo paskelbtos šiems metams“, – pridėjo Elvira Nabiulina, šalies centrinio banko vadovė, turėdama omenyje tuo metu paskelbtą 2025 m. Rusijos biudžeto projektą.

Stokholmo ekonomikos mokyklos specialistai pastebi, kad Rusijos ekonomika veikia dvilypės politikos kontekste – centrinio banko pinigų politika yra itin griežta, bet biudžeto išlaidų politika yra skatinanti.

Tai yra, kol centrinis bankas kariauja su infliacija, Rusijos vyriausybė leidžia pinigus savo karui su Ukraina. Tačiau jie to negali daryti be galo.

„Prognozuojamas federalinio biudžeto deficitas 2024 m. – 3,3 trln. RUB – sudaro 64% likusio likvidaus turto rezervų Rusijos nacionaliniame turto fonde (RNTF)“, – komentare „Free Russia Foundation“ rašė Vladimiras Milovas, ekonomistas, buvęs Rusijos ekonomikos viceministras energetikai.

Jis skaičiuoja, kad turto fonde yra likę 5,3 trln. RUB.

„Jei, kaip ankstesniais metais, reikšminga dalis likusių RNTF lėšų bus išleista biudžeto deficitui finansuoti, Rusija pasitiks 2025 m. senkančiais rezervais“, – pabrėžia jis.

Rugsėjį ir centrinis bankas pripažino, kad likvidžios rezervo dalies išeikvojimas 2025 m. yra įmanomas scenarijus.

Stokholmo ekonomikos mokyklos akademikai taip pat sutinka, kad „Rusijos vyriausybės finansiniai rezervai, kurie buvo semiami finansuoti karui, sparčiai senka ir bus išnaudoti per metus“.

Rezervams pasibaigus, centrinis bankas bus spaudžiamas mažinti palūkanų normą ar spausdinti daugiau pinigų, o tai reikštų dar didesnę infliaciją ir susilpnėjusį rublį.

Jų vertinimu, pilnavertė ekonominė krizė trumpuoju laikotarpiu šaliai negresia, tačiau nyki vidutinio ir ilgojo laikotarpio perspektyva didina tikimybę, kad ji Rusiją ištiks artimiausiais metais.