Ne visi investicinio draudimo teikėjai išsižada sukčiavimo prieš klientus
Lietuvos bankas pranešė, kad dvi draudimo įmonės – „Compensa Life Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialas ir „Mandatum Life Insurance“ Lietuvos filialas – iš kai kurių fondų valdytojų vis dar susigrąžina valdymo mokesčius, bet jų, kaip priklausytų, negrąžina savo klientams.
Tiesa, Lietuvos bankas pažymi, kad šios dvi įmonės „deda pastangas, kad tokia situacija ateityje pasikeistų“.
Perspėjo prieš metus
Lietuvos bankas primena, kad dar pernai, išanalizavęs investicinio gyvybės draudimo praktiką, nustatė, kad draudimo įmonės, investuodamos klientų lėšas per fondus, iš jų valdymo įmonių susigrąžina valdymo mokesčius ar gauna jų nuolaidas, bet negrąžina jų klientams, o panaudoja savo reikmėms.
2019 m. viduryje Lietuvos bankas paskelbė poziciją, kad tokia praktika sudaro sąlygas interesų konfliktui, kuriuo pažeidžiami draudimo įmonių klientų interesai, yra netinkama ir rekomendavo tokią praktiką taikančioms įmonėms persitvarkyti iki metų pabaigos.
Lietuvos bankas konstatuoja, kad dauguma Lietuvoje veikiančių ir investicinio gyvybės draudimo paslaugas teikiančių draudimo įmonių atsižvelgė į jo poziciją dėl valdymo mokesčių susigrąžinimo. Dėl to investicinio gyvybės draudimo klientai esą jau gauna didesnę naudą ir gali sukaupti daugiau lėšų.
„Draudimo įmonės, siekdamos užtikrinti jų praktikos atitiktį šiai pozicijai, ėmėsi skirtingų veiksmų: vienos – gautas valdymo mokesčių nuolaidas paskirstė ir ateityje paskirstys klientams, kitos – perkėlė investicinio gyvybės draudimo lėšas į fondus, skirtus instituciniams investuotojams, ar į naujus fondus, kurių valdymo ar kiti panašaus pobūdžio mokesčiai yra gerokai mažesni. Šių veiksmų pasekmės identiškos – investicinio gyvybės draudimo klientai gali sukaupti daugiau kapitalo“, – teigia Lietuvos bankas.
Kiti gudravimai
Pastarasis investicinio gyvybės draudimo teikėjų gudravimas sudaro tik nedidelę dalį šiame sektoriuje esančių problemų.
VŽ rašė, kad nesenas Lietuvos banko tyrimas, kurio metu buvo ištirta 8-ių draudimo įmonių investicinio gyvybės draudimo investavimo krypčių valdymo praktika, parodė ne vieną šių įmonių veiklos trūkumą ar gudravimą klientų atžvilgiu.
Pavyzdžiui, įmonės, rinkdamosi, kur investuoti, pirmenybę teikia tam tikriems partneriams arba tos pačios įmonių grupės įmonėms, vengia keisti investavimo kryptis, kurių rezultatai blogi.
Taip pat investicinio gyvybės draudimo teikėjai linkę ignoruoti pasyvios strategijos biržoje prekiaujamus fondus (angl. exchange traded funds, ETF), kurių valdymo mokesčiai paprastai yra mažesni nei aktyviai valdomų fondų.
Įmonės gudrauja ir su investicinių rezultatų skelbimu. Pavyzdžiui, kai kurios bendrovės, skelbdamos ilgesnio nei vienų metų laikotarpio investavimo krypčių rezultatus, nurodo tik absoliučią viso pasirinkto laikotarpio (5 m.), o ne metų grąžą.
VERSLO TRIBŪNA
UAB „Preses nams“ išpirko visas ankstesnės Rygoje vystomo projekto „Preses nama kvartāls“ emisijos obligacijas, pagal kurias investuotojams buvo mokamos 10 % metinės palūkanos.
Viena iš didžiausių NT plėtros bendrovių Lietuvoje „KAITA Group“ pritraukė 4 mln. Eur investiciją iš energetikos, farmacijos, nekilnojamojo turto investicijų srityse veikiančios „Areus“ įmonių grupės. Pritrauktos lėšos bus skirtos sostinės Viršuliškėse plėtojamam dviejų 18 ir 17 aukštų daugiabučių projektui „Newton“.
Šiuo metu Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinka išgyvena spartų atsigavimą – numatoma, kad šie metai bus baigti pardavus apie 5000 naujų butų. Tai ženklus šuolis, palyginti su ankstesniais metais, ir ženklas, kad rinka grįžta prie normalios apimties.
„46 % alternatyvių investicijų!“ – skelbia „J. P. Morgan“ ataskaita apie ultraturtinguosius. Ką pirmiausia pagalvojote? „Gal ir man reikia privataus kapitalo fondo?“ Bet kita jūsų mintis turėtų būti: „Palaukite, kodėl man apskritai rūpi, ką daro žmonės, turintys atskirą biurą pinigams valdyti?“
VŽ taip pat rašė, kad patys draudikai dėl prievaizdo jiems žeriamų priekaištų neširsta – tikina, kad jiems išsakytos pastabos pravers tobulinant veiklą.
