FNTT: Lietuvos kriptovaliutų rinkoje sukasi šimtai milijonų

Tai rodo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), kuri pradėjo įdėmiau stebėti su kriptovaliutomis susijusį sektorių, duomenys, kuriuos FNTT atstovai ketvirtadienį pristatė žiniasklaidos atstovams.

Piniginės operacijos apima tiek kriptovaliutų pirkimą ar pardavimą, tiek ir jų keitimą į kitas kriptovaliutas.

FNTT duomenimis, klientų, nuo 2017 m. vykdžiusių didesnės nei 80.000 Eur vertės pinigines operacijas su kriptovaliutomis, turi bankai SEB, „Swedbank“, „Luminor“, „Danske Bank“, „Citadele“, taip pat UAB „Pervesk“ (susijusi su valiutų keitykla „SpectroCoin“ ir kriptovaliutų banku „Bankera“) ir UAB „Mister tango“ (susijusi su kriptovaliutų keitykla „Bitmarket“).

Bendra šių įstaigų klientų operacijų su kriptovaliutomis apyvarta 2017-2018 m. sudarė 660,7 mln. Eur.

Aktyviausiai su investuotojais į kriptovaliutas Lietuvoje dirba įmonės „Mister tango“ ir „Pervesk“, kurių klientų apyvarta minimu laikotarpiu sudarė atitinkamai 380 mln. ir 255 mln. Eur.

SEB klientai kriptovaliutų pirko, pardavė ar keitė už 13,5 mln. Eur, „Swedbank“ – 6,5 mln. Eur, „Luminor“ – 5 mln. Eur, „Citadele“ – 0,5 mln. Eur, o „Danske Bank“ – 0,05 mln. Eur.

FNTT teigia, kad per Lietuvos finansų įstaigas daugiausiai operacijų su kriptovaliutomis atlieka Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys (71% visos apyvartos). Toliau rikiuojasi asmenys iš kitų Europos šalių (20%), Azijos (7,8%).

Perspėja apie grėsmę

FNTT atstovai teigia, kad FNTT, kaip institucija, palaiko finansines inovacijas ir valdžios institucijų siekį Lietuvą paversti regioniniu finansų technologijų (fintech) centru, tačiau esą reikia turėti omenyje, kad kriptovaliutos dėl savo užtikrinamo anonimiškumo, galimybės per kelias sekundes atlikti pervedimą tarp skirtingų šalių ir decentralizuotos sistemos gali tapti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo įrankiu.

„Remiantis „Europol“ atliktu kriptovaliutos panaudojimo teroristų finansavimo tikslams rizikos vertinimu, teroristinės organizacijos jau naudoja kriptovaliutą tarptautiniams lėšų pervedimams, prekių ir paslaugų įsigijimui internetu“, – sako FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas.

Pasak jo, lygiai taip pat kriptovaliutos gali būti panaudotos pinigų plovimo, neskaidrių lėšų legalizavimo tikslais.

„Net ir kriptovaliutas perkant ar parduodant už grynus pinigus, sandoris dažnai organizuojamas taip, kad jame pirkėjas ir pardavėjas tiesiogiai nedalyvauja, viskas vykdoma per tarpininkus ir kurjerius“, – sako p. Petrauskas.

FNTT duomenimis, vien užbiržinės prekybos kriptovaliutomis platformoje „Localbitcoins.com“ 2018 m. prekybą kriptovaliutomis Lietuvoje vykdė 10 asmenų, bendras parduotos virtualios valiutos kiekis viršija 1.884 bitkoinų, jų vertė – 11,3 mln. Eur.

FNTT skaičiuoja, kad Lietuvoje yra apie 60-70 kriptovaliutų keitimu užsiimančių asmenų, iš kurių 10-ies apyvarta vien šiemet viršijo 1 mln. Eur.

Nori sureglamentuoti

FNTT atstovai teigia žinantys, kad Lietuvos startuoliai yra tarp pirmaujančių pasaulyje pagal per viešus kriptovaliutų siūlymus (angl. initial coin offering, ICO) pritrauktų lėšų  sumą.

„Todėl matome poreikį reglamentuoti ICO leidėjų, virtualių keityklų ir virtualių kriptovaliutų piniginių paslaugų teikėjų veiklą. Finansų ministerijai teikiame savo pasiūlymus dėl atitinkamų įstatymų papildymo. Tikslas yra visa tai susireglamentuoti iki 2020 m.“, – sako p. Petrauskas.

Pasak jo, jei startuoliai ir jų kūrėjai nenori su kriptovaliutomis susijusias operacijas vykdyti pagal oficialias taisykles, tada kyla klausimas, ar apskritai tokių verslų reikia.

Anot p. Petrausko, kartais kuriamas įvaizdis, kad su finansinėmis technologijomis ir kriptovaliutomis dirbantys startuoliai pritraukia dideles investicijas ir sukuria daug naujų darbo vietų, tačiau faktai rodo, kad bent jau per ICO pritrauktos lėšos nusėda saujelės žmonių rankose. FNTT pastebi tendenciją, kad per ICO pritrauktas kriptovaliutas startuolių steigėjai skuba iš karto išsikeisti į įprastas valiutas.

FNTT neseniai pradėjo tyrimą, įtardama kriptovaliutų kasimo verslo pradininką Lietuvoje Paulių Aršauską ir jo įmonę „Ramigna“, veikiančią su prekės ženklu „Kriptovaliutos.org“, šešėline veikla.

Be to, po Lietuvos banko kartu su FNTT atlikto tyrimo centrinis bankas nubaudė kriptovaliutų keityklos „Spectro Coin“ ir kriptovaliutų banko „Bankera“ vieną iš įkūrėjų Vytautą Karalevičių ir jo vadovaujamą įmonę. UAB „Pervesk“ 0,7 mln. Eur, o jos vadovui p. Karalevičiui – 0,5 mln. Eur baudas už tai, kad bendrovė netinkamai vertino klientų rizikingumą ir taip pažeidė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą. Be to, Lietuvos bankas įpareigojo bendrovę iki metų pabaigos ištaisyti visus trūkumus ir apribojo teisę teikti paslaugas rizikingiems klientams.

FOTOGALERIJA FNTT duomenys apie Lietuvos kriptovaliutų rinką (6 nuotr.)

Rašyti komentarą