„Bankeros“ vadovui Karalevičiui ir jo vadovaujamai įmonei – 1,2 mln. Eur baudų

Lietuvos banko valdyba skyrė UAB „Pervesk“ 0,7 mln. Eur, o jos vadovui p. Karalevičiui – 0,5 mln. Eur baudas už tai, kad bendrovė netinkamai vertino klientų rizikingumą ir taip pažeidė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą. Be to, Lietuvos bankas įpareigojo bendrovę iki metų pabaigos ištaisyti visus trūkumus ir apribojo teisę teikti paslaugas rizikingiems klientams.

VŽ žiniomis, UAB „Pervesk“ susijusi su kriptovaliutų keitykla „Spectro Coin“, kurios pagrindu kuriamas kriptovaliutų bankas „Bankera“.

Šių metų balandžio–gegužės mėn. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos specialistai atliko neplaninį UAB „Pervesk“ patikrinimą, kurio metu vertino, kaip bendrovė laikosi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei kitų riziką ribojančių reikalavimų. Patikrinime dalyvavo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovai.

„Toks Lietuvos banko sprendimas mums buvo netikėtas. Šiuo metu jį analizuojame, todėl komentarus pateiksime vėliau“, – VŽ komentuoja p. Karalevičius.

„Esame nustebę, kad gavome botagu vietoj pagalbos sprendžiant jaunos įmonės problemas. Baudos dydį vertiname kaip neadekvačiai didelį. Šiuo metu intensyviai dirbame tobulindami klientų rizikos vertinimą, siekiame tapti ir netrukus tapsime geriausiai klientų riziką valdančia bendrove mūsų industrijoje“, – komentare VŽ teigia Darius Kulikauskas, „Pervesk“ teisininkas.

Nesiaiškino lėšų kilmės

Tyrimo metu paaiškėjo, kad bendrovė aplaidžiai vertino klientų riziką: neturėjo tinkamų ir jų veiklai adekvačių rizikos valdymo vidaus taisyklių ir kitų dokumentų, dauguma atvejų surinkta klientų pažinimo informacija buvo neišsami ir neatskleisdavo operacijų pobūdžio, ne visais atvejais buvo nustatomi galutiniai naudos gavėjai. Bendrovė ne iki galo išsiaiškindavo klientų, kurių dauguma atlikdavo operacijas su virtualiuoju turtu, lėšų ir turto kilmę, o jos atliekami vidaus tyrimai daugeliu atvejų buvo paviršutiniški ir formalūs.

Peržiūrėję pasirinktų klientų pažinimo informaciją ir atlikę jų mokėjimo operacijų analizę, Priežiūros tarnybos specialistai nustatė, kad dalis bendrovės klientų sudarė sudėtingus ar neįprastai didelius neaiškaus tikslo ir lėšų kilmės sandorius. Tačiau UAB „Pervesk“ ne visada reikalavo mokėjimo operacijų pagrindimo, nenutraukdavo dalykinių santykių su klientais, jeigu iš jų pačių ar jiems tarpininkaujančių įmonių negaudavo reikiamos informacijos.

Kliento rizika turi būti vertinama remiantis daugeliu kriterijų (pvz., atsižvelgiant į geografinio regiono riziką, paslaugų ir produktų rizikingumą, vertinant juridinio asmens nuosavybės ir valdymo struktūrą, sandorių ir apyvartų apimtis, kt.), tuo tarpu UAB „Pervesk“ dažniausiai klientus priskirdavo rizikos grupei, kuri nebuvo adekvati jų keliamai rizikai. Nustatydama ir tikrindama klientų ir naudos gavėjų tapatybę, bendrovė ne visada surinkdavo visus tapatybei nustatyti reikalingus duomenis ir dokumentus, šiurkščių trūkumų rasta ir nustatant klientų tapatybę nuotoliniu būdu, sandorių stebėsenos procedūrose.

Lietuvos banko valdyba baudas skyrė vadovaudamasi nuo 2017 m. liepos vidurio įsigaliojusiu Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, kuris numato galimybę už šios srities pažeidimus skirti tokio dydžio baudas: iki 10% bendrujų metinių pajamų arba iki 5,1 mln. Eur įmonei ir iki 5,1 mln. Eur jos vadovui.

Be skirtų piniginių baudų, bendrovei iki atskiro leidimo uždrausta teikti paslaugas didelės rizikos klientams, ji įpareigota per 10 dienų parengti ir pateikti Lietuvos bankui planą, kaip ištaisys inspektavimo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus ir veiklos trūkumus. Visus juos UAB „Pervesk“ turės pašalinti iki šių metų pabaigos. Už kitus riziką ribojančių reikalavimų pažeidimus bendrovei skirtas įspėjimas.

Įtempti santykiai

Lietuvos banko ir p. Karalevičiaus verslų santykiai jau kurį laiką buvo įtempti.

„Bankera“ yra įgyvendinusi didžiausią (vertė viršijo 150 mln. USD) Lietuvos istorijoje ir vieną didžiausių pasaulyje viešą kriptovaliutų siūlymą (angl. initial coin offering, ICO). 

Šių metų vasarį Lietuvos žiniasklaidos priemonės Lietuvos bankas buvo išsiuntinėjęs perspėjimą nereklamuoti „Bankeros“ ICO, nes šios įmonės platinami kriptovaliutų žetonai turi vertybinių popierių požymių.

„Bankera“ investuotojams į savo leidžiamus žetonus reguliariai perveda dalį kriptovaliutų keityklos „SpectroCoin“ (jos pagrindu ir kuriamas kriptovaliutų bankas „Bankera“) uždirbamų komisinių mokesčių – panašiu principu dividendus savo akcininkams moka biržose kotiruojamos įmonės.

„Bankeros“ patarėjų taryboje dirbo buvęs SEB ir Šiaulių bankų vadovas Audrius Žiugžda, kuris į VŽ klausimą, ar už „Bankerą“ atsako savo vardu, atsakė, kad „tikrai pasvėrė riziką ir puikiai suprato, kuo rizikuoja“.

Neoficialiais duomenimis, „Bankera“ domėjosi galimybėmis gauti Lietuvos banko licenciją, tačiau tam nebuvo pritarta, nes vykdydama ICO „Bankera“ nerinko detalių duomenų apie investuotojų tapatybę.

Negavę licencijos Lietuvoje, „Bankeros“ steigėjai (Vytautas Karalevičius, Mantas Mockevičius ir Justas Dobiliauskas) iš verslininko Viliaus Kavaliausko šių metų pradžioje įsigijo Vanuatu veikiantį banką „Pacific Private Bank“.

Bendrovė „Pervesk“ pernai gavo 1 mln. Eur pajamų, o pelnas sudarė beveik visas pajamas – 0,949 mln. Eur. Įmonėje dirba 12 žmonių, 100% bendrovės akcijų valdo UAB „Obolis“.

Pono Karalevičiaus vadovaujama įmonė „Spectro Finance“, taip pat susijusi su kriptovaliutų keitykla „Spectro Coin“, praeitų metų finansinės ataskaitos Registrų centrui nepateikė. Įmonėje dirba 36 žmonės.