Naujas sutelktinio finansavimo reglamentavimas suteikia dar daugiau saugiklių ir galimybių
„Pokyčiuose mes, kaip lyderiaujanti platforma, matom daug galimybių“, – neabejoja M. Lenčickaitė.
Pernai sutelktinis finansavimas pradėjo dirbti su naujomis licencijomis, kurias reikėjo išsiimti dėl įsigaliojusio vieningo, europinio šio sektoriaus reglamentavimo. Tai – reikšmingas pokytis rinkoje ar tik formalumai?
Ir taip, ir ne. Reikšminga, nes teko gauti naujas licencijas, tai ne visiems buvo lengva, yra kas ir negavo. Iš kitos pusės – Lietuvos banko reglamentavimas buvo vienas griežčiausių Europoje, iš esmės naujasis, europinis, buvo kurtas lietuviškų taisyklių pagrindu. Tačiau yra keli svarbūs pokyčiai, kuriuos, manau, iš teigiamos pusės įvertins investuotojai. Mes šį pokytį vertiname daugiau kaip galimybę nei iššūkį.
Galėtumėte išskirti 3 svarbiausius pasikeitimus?
Vienas iš bene svarbesnių pokyčių investuotojams – tai atsiradęs apsisprendimo laikotarpis, galimybė per 4 dienas persigalvoti ir atšaukti investiciją. Žmones tai saugos nuo impulsyvaus investavimo, o mums tai – naujas uždavinys, nes rinkos lyderiais tapome gebėdami greitai įdarbinti žmonių investicijas. Nors kiekviena diena neįdarbintoms santaupoms yra nenaudinga, dabar reiks investuotą sumą kelias dienas palaikyti neįdarbintas.
Tačiau sutelktinis finansavimas yra inovatyvus verslas, greitai randantis sprendimus, todėl prognozuočiau, kad nereiks ir pusmečio sprendimams, kaip užtikrinti greitesnį procesą. Arba įprasime prie 4 dienomis pailgėjusio finansavimo termino, nes būtent tai labiausiai ir paveikia pinigų sutelkimo terminą finansavimo laukiančiam projektui.
Dar vienas naujas saugiklis – tai rizikos toleravimo skaičiuoklė, ją jau senokai galima išmėginti „Profitus“ svetainėje. Atraktyvus dalykas, tačiau kiekvienas investuotojas gali patestuoti save, pasižiūrėti, kokia investicijų rizika jam priimtina. Kita vertus, mes šiemet pastebime tokią tendenciją, kad investuotojai vis labiau skaido santaupas. Bendra investicijų suma didėja, tačiau ji padalinama per daugiau projektų, rinkdamiesi ir rizikingesnius, ir mažiau rizikingus.
Taip pat labai svarbu suvienodinta statistika. Pagaliau, lyginant skirtingas platformas skirtingose šalyse, bus galimybė lyginti obuolius su obuoliais, nes iki šių metų reikėjo ne tik aukšto finansinio raštingumo, bet ir patirties norint teisingai suprasti labai skirtingai pateikiamą statistiką.
Ar yra sąlygų, kurias jūs įvertinote nebūtinai teigiamai?
Yra punktas, dėl kurio nustebome, sakykime taip. Tai draudimas pačioms platformoms investuoti į jų finansuojamą projektą. Mes ir visa mūsų rinka Lietuvoje tai laikėme kaip papildomu projekto pasitikėjimo ženklu, jeigu į jį investuoja pati platforma. Deja, naujas reglamentavimas tai vadina interesų konfliktu, todėl šios praktikos tenka atsisakyti.
Ar visiems rinkos dalyviams pokyčiai yra pozityvūs?
Kaip kam. Vertinant dar vieną naujovę, paslaugų teikimą vadinamuoju cross-border principu, kai kurioms mažiau patyrusioms platformoms tai gali sukelti sunkumų. Nors tai yra ir galimybė platformoms plėsti veiklą geografiškai, iššūkiu tampa procedūrų adaptavimas kitoje valstybėje, taip pat naujų partnerių pasirinkimas, prieigos prie vietinių duomenų bazių, reikalingos surinkti informacijai apie projektus bei projektų savininkus. Kita vertus, kiekvienas verslas, einantis į kitas šalis, patiria panašių sunkumų.
Tačiau naujoje tvarkoje matote vis tik daugiau naudos.
Taip, esu įsitikinusi, kad dėl to laimės visi, nes veikla tapo vienodai griežtai reguliuojama bei prižiūrima. Mums, kaip lietuviško kapitalo platformai, veiklą pradėjusiai ir užaugusiai iki lyderio Lietuvoje, prie vienos griežčiausių priežiūrų tai yra gera žinia.
Toks lietuviškas reguliavimas leido suprasti, kad griežtai prižiūrima rinka turi daugiau galimybių nei iššūkių. Tai, kad TOP 10 Europos SFP sąrašuose atsiranda ir lietuviškos platformos („Profitus“ patenka į trejetuką), taip pat lietuviškų licencijų, leidžiančių veikti visoje Europoje, skaičius, rodo, kad tvirtas pamatas rinkoje yra itin svarbus.
Investuotojams naujas reglamentas užtikrina paprastesnį platformos pasirinkimą, suvienodinta tvarka tarp Europoje veikiančių platformų leidžia paprasčiau jas palyginti, na ir labiausiai mane, kaip skaičių mylėtoją, džiugina suvienodinta tvarka dėl nemokumo rodiklių paskelbimo.
Jau anksčiau minėtas apsisprendimo laikotarpis bei informacinis dokumentas – labai stipriai keičiantis investuotojo galimybes susipažinti su paskolos, į kurią investuojama, informacija bei priimti informuotą sprendimą.
Taip pat manau, kad tai pasitarnaus ir žmonių finansinio raštingumo augimui, mes tam skiriame labai daug dėmesio, nes esame įsitikinę – kuo didesnis finansinis raštingumas, tuo geriau gyvena visa visuomenė.
