Ateities valgiaraštis: žiedinių kopūstų pica, kanapių milteliai kokteiliui, duona su vabzdžiais

Publikuota: 2019-09-22
Po ilgų bandymų paaiškėjo, kad lengvai įsisavinami, ekologiški ir natūralūs baltymai gali būti išgaunami iš pluoštinių kanapių sėklų. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Po ilgų bandymų paaiškėjo, kad lengvai įsisavinami, ekologiški ir natūralūs baltymai gali būti išgaunami iš pluoštinių kanapių sėklų. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Šiandien toks kasdienių pirkinių sąrašas gali atrodyti dar kiek egzotiškai, tačiau po kelerių metų jau gerokai priartės prie realybės: ekologija, rūpinimasis sveikata ir gyvenimo tempas gali smarkiai pakoreguoti mūsų įprastą valgiaraštį.

„Pamanėme: jei tai tinka irpatinka mums, turėtų patikti ir kitiems pirkėjams“, – pateikia dar vieną argumentą Viktorija Puzerytė, Kauno mokslo ir technologijų parke veikiančio startuolio „Biomica“ komandos narė, pasakodama apie priežastis, paskatinusias pasiūlyti vartotojams naują produktą –kanapių baltymų ir natūralių vaisių gėrimo miltelius, kuriuos užpylus vandeniu ar pienu gaunamas tirštas kokteilis, galintis numalšinti alkį ar išgelbėti žvalgantis „ko nors skanaus“.

„Drauge su mokslininkais ieškojome baltymų, kurie būtų lengvai įsisavinami, ekologiški, natūralūs, o produktas su jais – patogus vartoti. Po ilgų bandymų nusprendėme, kad geriausiai tam tiktų iš pluoštinių kanapių sėklų išgaunami baltymai“, – pasakoja V. Puzerytė.

Pasak pašnekovės, gėrimas tik iš kanapių sėklų nebuvo skanus, tad teko jį pagardinti. Taip naujojo produkto sudėtyje atsirado ekologiškų vaisių miltelių. Skonis pasidarė priimtinas ir išrankiam pirkėjui, naujas gaminys jau ruošiamas rinkai.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Šio startuolio istoriją straipsnio pradžiai pasirinkau neatsitiktinai – ji atspindi net kelias pastarųjų metų tendencijas, kurlink krypsta maisto gamintojų mintys ir darbai: siekį rasti alternatyvių baltymų šaltinį, gyvenimo ritmo padiktuotą vartotojų patogumo poreikį– galimybę dažniau užkandžiauti per trumpas pertraukas tarp darbų, sporto klubo ir kitų reikalų,užuot tris kartus per dieną sėdus prie tvarkingai padengto pusryčių, pietų ir vakarienės stalo.Apie kitas tendencijas – toliau.

Susirūpinimas dėl ekologijos skatina rinktis mėsą iš žirnių ir pieną iš riešutų

„Gaminant produktus vis svarbesnis tampa tvarumo kriterijus, taikomas ir patiems maisto gaminiams, ir jų pakuotėms, – visais etapais tenka galvoti apie kuo mažesnį poveikį aplinkai. Anksčiau ekologiški produktai buvo nišiniai, o dabar jie yra atskira kategorija. Kurti naujusproduktus skatina ir vis populiarėjantis vegetarizmas, veganizmas“, – besikeičiančias maisto gamybos tendencijas komentuoja Paulius Guzevičius, „Vikondos“ įmonių grupės inovacijų direktorius.

Tiesa, visi kalbinti pašnekovai vienu balsu sutarė: rinktis ekologiškus, natūralius, inovatyvius produktus kol kas gali sau leisti pasiturintieji ar itin tokia mityba besirūpinantieji. Atidžiai skaičiuojantys piniginėje likusius centus ir galvojantys tik apie tai, kaip numalšinti alkį, tikrai nesuka sau galvos dėl to, kad gyvulininkystė pagamina daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei visos pasaulio transporto priemonės kartu paėmus.

Tačiau nusprendusių atsisakyti mėsos gretos gausėja, ir maisto produktų gamintojai jau galvoja, ką jiems pasiūlyti vietoj rūkytos dešros ar vytinto kumpio.

„Alternatyvūs proteinai, augalų pagrindu pagamintas maistas (angl. plant based food) – tai tie iššūkiai, į kuriuos koncentruoja dėmesį ir didieji maisto gamintojai, ir mažos įmonės“, –grįžtame prie pokalbio su P. Guzevičiumi.

Tvarios gamybos reikalaujančiųjų gretos nuolat auga, o gyvulininkystės į jos rėmus įsprausti tikrai nepavyks, tad bendrovės ieško technologijų, kaip gaminti mėsą iš žirnių, sojų ar kitų augalinių žaliavų. Įmonės „Impossible Foods“ interneto puslapyje demonstruojami burgeriai ir dešrelės vaizdu tikrai pradžiugintų mėsos gerbėjus, o paragavę jų vargu ar besuprastų, kad mėsos šiuose gaminiuose nė kvapo. Alternatyvių proteinų kūrėjai gręžiasi ir į vabzdžius kaip į ekologišką ir perspektyvią žaliavą maisto pramonei. Praėjusiais metais Suomijos bendrovė „Fazer“ šalies gyventojams pasiūlė duonos su vabzdžiais.

Ieškoma alternatyvų ne tik mėsai, bet ir pieno produktams. Jau ir Lietuvos prekybos centruosegalima nusipirkti avižų, migdolų, kokosų pieno ar grietinėlės. Tiesa, Europos Sąjungos reglamentai draudžia pienu, grietinėle ar sviestu vadinti ne gyvulinės kilmės maisto produktus, tad gamintojai dabar turi pasitelkti fantaziją ir sugalvoti,ką rašyti ant pakuočių. Kol kas paprasčiausias sprendimas – tiesiog „gėrimas“.

nuotrauka::1

Dar viena tendencija – funkcinis maistas, tai yra įprasti produktai, papildyti probiotikais, prebiotikais ar mineralais ir galintys patenkinti norinčių sveikiau maitintis poreikius. Tokie produktai, tiesą sakant, nėra naujiena. Kai kurie jų jau žinomi porą dešimtmečių, o be šio pavadinimo – nuo dar senesnių laikų. Pavyzdžiui, lietuvių mėgstamirauginti kopūstaidrąsiai gali rikiuotis funkcinio maisto lentynoje.

Maisto inovacijų prognozuotojai atkreipia dėmesį ir į visuomenės norą žinoti, iš kur atkeliavo jų perkami produktai, į vadinamąjį maisto atsekamumą (angl. fromfield to fork), tad kai kurie gamintojai jau pateikia nuorodą į visą produkto kilmės grandinę, kad kavos pupelių pakuotę pasiėmęs vartotojas būtų ramus, jog dėl puodelio jo mėgstamos kavos prakaito neliejo vaikai.

Perspektyvos siejamos su jaunąja karta

Sveiki, natūralūs ir geresni jums (angl. better for you) – tai žodžiai ir frazės, pastaraisiais metais dominuojantys maisto pramonėje. Bet klausimas – kaip greitaišios tendencijos virs plataus vartojimo maisto produktais?

Bloomberg.com paskelbtais „Nielsen“ ir „Plant Based Foods Association“ pateiktais duomenimis, 2018 m.augalų pagrindu sukurtos mėsos pardavimai pasiekė 670 mln. JAV dolerių ir, palyginti su 2017 m., ūgtelėjo 24 procentais. Apskritai augalų pagrindu sukurtų produktų parduota už 3,3 mlrd. JAV dolerių, skaičiuojamas 20 proc. augimas.

Inovatyvių maisto produktų kūrėjus padrąsinti turėtų „New Hope Network“ pateikti duomenys apie kartų vartojimo ir pirkimo įpročių skirtumą. Net62 proc. Y (tūkstantmečio) kartos atstovų teigė esantys pasiruošę daugiau mokėti už produktus, jei jie pagaminti tausojant aplinką, 65 proc. prisipažino besirinkdami maisto produktus galvojantys apie jų poveikį sveikatai. Tarp X kartos atstovų šie skaičiai siekė 47 ir 54 proc., tarp kūdikių bumo – 30 ir 46 procentus.

Bet taip yra JAV. O kaip atrodo padėtis Lietuvoje?

„Tvarumas nėra trumpalaikė mada, tad manau, kad ši tendencija tik populiarės ir dabar dar nišiniai produktai – inovatyvūs, ekologiški, sukurti augalų pagrindu – taps plataus, kasdienio vartojimo prekėmis. Šias prognozes dar labiau patvirtina į rinką vis tvirčiau žengianti jaunesnė karta, kuriai ekologija, tvari plėtra yra svarbios vertybės“, – optimistiškai į ateitį žvelgia P. Guzevičius.

Viena grupės įmonių, reaguodama į jaunosios kartos susižavėjimą socialiniais tinklais, netgi pasiūlė „instagraminius“ ledus – spalvotus, todėl labai tinkamus fotografuoti ir dalytis šiomis nuotraukomis.

„Šiandien vartotojai ieško maisto produktų, turinčių pridėtinę vertę, todėl gamintojams tenka rasti naujų būdų, kaip tą vertę sukurti“, –dalijasi pastebėjimais Indrė Švelnytė, „Fazer Bakery Baltic“ rinkodaros ir komunikacijos direktorė Baltijos šalims.

Vartotojų pasirinkimo kriterijai: skonis, šviežumas, sveikatingumas arba kaina

Grupė „Puratos“ kas trejus metus atlieka vieną didžiausių pasaulyje maisto vartotojų tyrimų „Taste Tomorrow“,apimantį duonos, konditerijos ir šokolado gaminių pirkėjus.Pasauliniamešių metų tyrime dalyvavo 17 tūkst. vartotojųiš 40-ies šalių.Papildomai šių metų birželį Lietuvoje ir Estijoje „Taste Tomorrow“,bendradarbiaudamas su RAIT rinkos tyrimų bendrove, apklausė dar virš800 respondentų.

Paklausti, pagal kokius kriterijus renkasi duonos, konditerijos gaminius, lietuviai tikino, kad jiems svarbiausia šviežumas, skonis ir kaina. Kalbant apie duoną, ketvirtoje vietoje buvo natūralumas, penktoje – sveikata,klausiant apie konditerijos ir šokolado gaminius, sveikata atsidūrė šeštoje vietoje.

nuotrauka::2

Pasaulinio tyrimo rezultatai labai panašūs kaip ir lietuvių, o štai kitiems europiečiams renkantis minėtus produktus svarbiausia buvo skonis, šviežumas, trečioje vietoje – sveikata.

Beje, veganiški, vegetariški produktai mūsų šalyje kol kas nėra labai populiarūs: jų niekada nepirko 58 proc. apklaustųjų, kasdien jų įsigyja 2 procentai. O štai ekologija mums išties svarbu – kas trečias lietuvis ateityje planuoja pirkti daugiau tokio maisto.

Koks maistas bus ateityje, pavyzdžiui, 2030-aisiais? Minėtos apklausos respondentai mano, kad jis bus mokslininkų pagerintas, bet labiau dirbtinis,patogesnis vartoti (tai yra skirtas išsinešti), daug dažniau perkamas internetu, inovatyvus (nauji skoniai, tekstūra). Spėjama, kad jis gali būti mažiau natūralus (tokia 50 proc. respondentų nuomonė), daug abejonių kelia jo sveikatingumas – 22 proc. mano, kad jis bus sveikesnis, 37 proc. įsitikinę priešingai.

„Peršasi išvada, kad esame pasirengę naujovėms, laukiame jų, bet ir truputį bijomės. Maisto kokybė mums asocijuojasi su natūralumu, šviežumu, tad šiek tiek neramu, kad ateityje tokių gaminių bus vis mažiau. Nuo turtingesnių Europos kaimynų mus vis dar skiria kaina – nors ir norime sveikesnių, ekologiškų produktų, atėję į prekybos centrą vis dar gerai pagalvojame apie savo piniginės turinį“, – sako tyrimą Lietuvoje inicijavusios bendrovės „Puratos Lithuania“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims Stela Sinkevičienė.

Kiti europiečiai kur kas labiau renkasi maistą etiškai ir atsižvelgia į maisto gamybos, paskirstymoirparuošimo poveikį žmonėms, aplinkai bei gyvūnams. Net 65 proc. Europos vartotojų sutinka su teiginiu: „Esu tai, ką valgau, todėl atidžiai renkuosi maistą.“

Nors deklaruojame rūpestį dėl aplinkosir savo sveikatos, kol kas mes dar ne visada esame pasirengę už tai ir susimokėti.

Ieškome inovacijų, bet nepamirštame ir tradicijų

Lietuvių požiūrį į maistą turbūt geriausiai galėtų iliustruoti duonos gaminių vartojimo tendencijos. Tradicinis, labiausiai perkamas produktas tarsi lakmuso popierėlis fiksuoja tautiečių skonio pokyčius.

„Tradicinė ruginė duona išlaiko savo pozicijas, bet jos dalis rinkoje kiek mažėja, ją užima duona su priedais: grūdais, džiovintais vaisiais, daržovėmis, sėklomis, papildytanaudingomis skaidulomis. Visa Europa žavisi Viduržemio jūros produktais, tad ir duonos receptūroje atsiranda įvairių prieskonių,džiovintų pomidorų ar pasaulyje supermaistu vadinamų ispaninio šalavijo sėklų“,– pasakoja Snieguolė Šoblinskienė, bendrovės „Vilniaus duona“ produktų vystymo vadovė Baltijos šalims.

Pasak pašnekovės, naujais sveikesniais gaminiais pirmiausia susidomi dvi pirkėjų grupės – vadinamieji sveikuoliai ir 20–30 metų žmonės, kurių pajamos didesnės ir kurie gali sau leisti rinktis produktus ne pagal kainą. Rinka segmentuojasi pagal gebėjimą įpirkti ir rūpinimąsi sveikata.

Keičiasi ne tik duonos receptai, bet ir pakuotės – jos vis mažėja. Praėjo tie laikai, kai visa šeima susėsdavo prie bendro stalo ir tėvas raikydavo didžiulį kepalą juodos duonos. Dabar jei dar ir pasiseka susėsti visiems drauge, dažniausiai kiekvienas renkasi savo mėgstamą duoną iš mažospakuotės.

„Apie 15 proc. viso mūsų asortimento sudaro nauji gaminiai: su grūdais, daržovėmis, sėklomis, – vardija I. Švelnytė, pasakodama apie „Fazer Bakery Baltic“ gaminius ir patvirtindama lietuvių norą išbandyti naujų skonių. –Duonos kategorijoje nevyksta kardinalių ir revoliucingų pokyčių,o gamybos procese inovacijos yra ribotos. Tačiau sensaciją galime sukurti panaudodami neįprastus ingredientus, pavyzdžiui,minėtus vabzdžius arba mūsų pirkėjams įprastus produktus: kefyrą, įvairias sėklas ir daržoves: avokadus, pomidorus, pastarnokus, burokėlius ir kitus. Būtent visiems puikiai pažįstamų maisto produktų įtraukimas į tradiciniais laikomų duonos produktų gamybą leidžia šiai kategorijai atgimti iš naujo ir patraukti pirkėjų dėmesį.“

nuotrauka::3

Domėjimasis ekologija, rūpinimasis sveikata, įtemptas gyvenimo ritmas jau gerokai pakoregavo ir, žinoma, ateityje dar labiau koreguos mūsų mitybos tradicijas. Kol kas, nepaisant visų naujų tendencijų, noro išbandyti naujus skonius ar sveikatos problemų nulemtos būtinybės rinktis duoną be glitimo, didžiąją dalį suvartojamos duonos sudaro įprasta tradicinė. Panaši padėtis ir su kitais maisto produktais: naujoves įsileidžiame pamažu, gerai pagalvodami ir apskaičiuodami, bet atveriame joms duris.

„Mano nuomone, nors šiandien pasaulinės tvarumo ir sveikatai palankesnės mitybos tendencijos būdingos daugiausia Vakarų pasauliui arba pasiturintiems gyventojams besivystančiose šalyse, ateityje situacija keisis. Ir ne tik todėl, kad ekonomika augs ir daugės žmonių, galinčių įpirkti tokius produktus, bet ir dėl daug proziškesnių, sunkiai išvengiamų priežasčių. Pavyzdžiui, dėl klimato kaitos mažėjant maisto reikės kurti alternatyvias, mažiau taršias ir našesnes technologijas, gyvulininkystę palengva išstums alternatyvūs augaliniai baltymai. Į darbo rinką ateinant Z kartai ir klimato kaitai vis labiau veikiant mūsų gyvenimą, didės dėmesys tvarumui. Visuomenei senstant funkcinis maistas įgaus dar daugiau svarbos, personalizuota mityba tobulės ir padės visuomenei gyventi visavertiškesnį gyvenimą. Maisto gamintojai ir mokslo bendruomenė dar artimiau bendradarbiaus siekdami išspręsti išvardytus klausimus“, – situaciją apibendrina Mindaugas Snarskis, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“,vienijančios Lietuvos ir užsienio kapitalo įmones, kurios gamina maisto produktus ir jais prekiauja, valdybos pirmininkas.

Pavadinime paminėtą pirkinių sąrašą gal dar reikės papildyti atjauninančiu jogurtu ir didkepsniais be mėsos. Skanaus!

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

„Avivos“ vadovė A. Blanc: einant aukštesnes pareigas, atsiranda atsakomybė pasisakyti dėl svarbių dalykų Premium

Britų draudimo bendrovės vadovė – apie kovą su seksizmu per visuotinį metinį susirinkimą, vaikystę...

Laisvalaikis
2022.06.25
Filantropas, mąstantis ne iki lubų, o iki dangaus Premium

Su Klemencu Agentu, verslininku ir mecenatu, susitarėme pasikalbėti vos Rusijai klastingai užpuolus Ukrainą.

Verslo klasė
2022.06.24
„Nordcurrent“ rinkodaros vadovas S. Stūrys: žaidimų industrija jau varžosi su pramonės gigantais Premium

Didžiausia Lietuvoje žaidimų kūrimo ir leidybos įmonė „Nordcurrent“ šiemet planuoja 110 mln. eurų apyvartą.

Inovacijos
2022.06.22
A. Petrošius: rekomendavome verslui nekalbėti Premium

Aidas Petrošius, žiniasklaidos stebėsenos ir komunikacijos tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ verslo plėtros...

Rinkodara
2022.06.17
D. Radzevičius: žiniasklaida nemoka daryti verslo Premium 5

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius VŽ podkaste negaili kritikos žiniasklaidos...

Rinkodara
2022.06.15
Strateginė Xi Jinpingo klaida Premium

Kinijos oficiozas „Global Times“ skundėsi, kad Vakarai ne tik spaudžia Rusiją sankcijomis, dislokuoja vis...

Verslo aplinka
2022.06.12
Karas pagreitino verslo transformaciją  Premium

Sena malda „Apsaugok, Dieve, nuo maro, karo ir bado“ šiandien įgauna naują prasmę. 2020 m. prasidėjusi...

Finansai
2022.06.11
E. Leontjeva: stoka – lyg šokio partneris, kurį reikia pažinti Premium

Lietuvos laisvosios rinkos institutas išleido studiją „Valdžia prieš stoką: kaip tai keičia žmogų?“. Apie...

Verslo aplinka
2022.06.06
Neturėsime pinigų, jei apie juos nieko nesuprasime  Premium 1

Apie finansinį raštingumą Lietuvoje iki šiol buvo kalbama labai mažai. Pinigų arba turi, arba – ne. Apie tai,...

Verslo klasė
2022.06.04
Piniginė nauda skaldo pasaulio požiūrį į Rusiją Premium

Daugumos Vakarų šalių piliečiai yra linkę nutraukti ekonominius ryšius su Rusija dėl karo Ukrainoje, o Azijos...

Verslo aplinka
2022.06.02
Kunigas J. Sasnauskas: nėra gera gyventi neapykantoj Premium

Julius Sasnauskas, kunigas, rašytojas, sovietiniais metais kalėjęs už savo pažiūras ir „antitarybinę“ veiklą,...

Laisvalaikis
2022.06.01
Lietuvos vizija. Madagaskare ar debesyse? Premium

Organizacijos, užsiimančios didžiosiomis tendencijomis, teigia, kad spartėjantys technologiniai pokyčiai yra...

Laisvalaikis
2022.05.29
Suvalkų koridorius energetikoje Premium 12

Kalio jodidas – populiarumo aukštumas pasiekęs preparatas. Ir atomas, nuklotas rusų okupantų sukeltų...

Pramonė
2022.05.29
Elektromobilius – masėms! Premium 8

Europos automobilių parko jau šį dešimtmetį laukia neišvengiama elektrifikacija, kurią skatins fosilinius...

Automobiliai
2022.05.28
Skaičiai: užteršti ir švariausi Europos miestai Premium

Smulkiųjų kietųjų dalelių kiekis Europoje per pastarąjį dešimtmetį mažėjo, tačiau vis dar viršija...

Verslo klasė
2022.05.22
Eutanazijos vartai. Kaip suplanuoti mirties datą Premium

Kelionių maršrutuose netikėta kryptis – paskutinė gyvenimo stotelė. Žmonės, įpratę viską planuoti ir iki...

Laisvalaikis
2022.05.22
„VW Taigo“: kaip detalės keičia paveikslą Premium

Ne itin reikšmingais pokyčiais nuo „VW T-Cross“ besiskiriantis krosoveris sukuria visiškai naujo automobilio...

Automobiliai
2022.05.21
Putino bunkerio iliuzijos Premium 1

Kai leidai atimti savo laisves, esi apsuptas nemokšiškumo, buko banditizmo, skurdo, beširdiškumo ir...

Verslo aplinka
2022.05.21
Teisininkė: daugelis sutarčių dėl didėjančių kainų nebus įvykdytos. Reikia tartis Premium

Donata Lapėnienė, advokatų profesinės bendrijos „VIALEX Baltic“ partnerė, prognozuoja, jog dėl padidėjusių...

Verslo aplinka
2022.05.19
Stiklinė senjorams. Mecenatystės istorijos Premium

Kol Lietuvos visuomenėje veiklos iki galo neperėmė jau Nepriklausomybės metais gimusi ir užaugusi karta, vis...

Verslo klasė
2022.05.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku