Ateities valgiaraštis: žiedinių kopūstų pica, kanapių milteliai kokteiliui, duona su vabzdžiais

Publikuota: 2019-09-22
Po ilgų bandymų paaiškėjo, kad lengvai įsisavinami, ekologiški ir natūralūs baltymai gali būti išgaunami iš pluoštinių kanapių sėklų. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Po ilgų bandymų paaiškėjo, kad lengvai įsisavinami, ekologiški ir natūralūs baltymai gali būti išgaunami iš pluoštinių kanapių sėklų. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Šiandien toks kasdienių pirkinių sąrašas gali atrodyti dar kiek egzotiškai, tačiau po kelerių metų jau gerokai priartės prie realybės: ekologija, rūpinimasis sveikata ir gyvenimo tempas gali smarkiai pakoreguoti mūsų įprastą valgiaraštį.

„Pamanėme: jei tai tinka irpatinka mums, turėtų patikti ir kitiems pirkėjams“, – pateikia dar vieną argumentą Viktorija Puzerytė, Kauno mokslo ir technologijų parke veikiančio startuolio „Biomica“ komandos narė, pasakodama apie priežastis, paskatinusias pasiūlyti vartotojams naują produktą –kanapių baltymų ir natūralių vaisių gėrimo miltelius, kuriuos užpylus vandeniu ar pienu gaunamas tirštas kokteilis, galintis numalšinti alkį ar išgelbėti žvalgantis „ko nors skanaus“.

„Drauge su mokslininkais ieškojome baltymų, kurie būtų lengvai įsisavinami, ekologiški, natūralūs, o produktas su jais – patogus vartoti. Po ilgų bandymų nusprendėme, kad geriausiai tam tiktų iš pluoštinių kanapių sėklų išgaunami baltymai“, – pasakoja V. Puzerytė.

Pasak pašnekovės, gėrimas tik iš kanapių sėklų nebuvo skanus, tad teko jį pagardinti. Taip naujojo produkto sudėtyje atsirado ekologiškų vaisių miltelių. Skonis pasidarė priimtinas ir išrankiam pirkėjui, naujas gaminys jau ruošiamas rinkai.

Šio startuolio istoriją straipsnio pradžiai pasirinkau neatsitiktinai – ji atspindi net kelias pastarųjų metų tendencijas, kurlink krypsta maisto gamintojų mintys ir darbai: siekį rasti alternatyvių baltymų šaltinį, gyvenimo ritmo padiktuotą vartotojų patogumo poreikį– galimybę dažniau užkandžiauti per trumpas pertraukas tarp darbų, sporto klubo ir kitų reikalų,užuot tris kartus per dieną sėdus prie tvarkingai padengto pusryčių, pietų ir vakarienės stalo.Apie kitas tendencijas – toliau.

Susirūpinimas dėl ekologijos skatina rinktis mėsą iš žirnių ir pieną iš riešutų

„Gaminant produktus vis svarbesnis tampa tvarumo kriterijus, taikomas ir patiems maisto gaminiams, ir jų pakuotėms, – visais etapais tenka galvoti apie kuo mažesnį poveikį aplinkai. Anksčiau ekologiški produktai buvo nišiniai, o dabar jie yra atskira kategorija. Kurti naujusproduktus skatina ir vis populiarėjantis vegetarizmas, veganizmas“, – besikeičiančias maisto gamybos tendencijas komentuoja Paulius Guzevičius, „Vikondos“ įmonių grupės inovacijų direktorius.

Tiesa, visi kalbinti pašnekovai vienu balsu sutarė: rinktis ekologiškus, natūralius, inovatyvius produktus kol kas gali sau leisti pasiturintieji ar itin tokia mityba besirūpinantieji. Atidžiai skaičiuojantys piniginėje likusius centus ir galvojantys tik apie tai, kaip numalšinti alkį, tikrai nesuka sau galvos dėl to, kad gyvulininkystė pagamina daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei visos pasaulio transporto priemonės kartu paėmus.

Tačiau nusprendusių atsisakyti mėsos gretos gausėja, ir maisto produktų gamintojai jau galvoja, ką jiems pasiūlyti vietoj rūkytos dešros ar vytinto kumpio.

„Alternatyvūs proteinai, augalų pagrindu pagamintas maistas (angl. plant based food) – tai tie iššūkiai, į kuriuos koncentruoja dėmesį ir didieji maisto gamintojai, ir mažos įmonės“, –grįžtame prie pokalbio su P. Guzevičiumi.

Tvarios gamybos reikalaujančiųjų gretos nuolat auga, o gyvulininkystės į jos rėmus įsprausti tikrai nepavyks, tad bendrovės ieško technologijų, kaip gaminti mėsą iš žirnių, sojų ar kitų augalinių žaliavų. Įmonės „Impossible Foods“ interneto puslapyje demonstruojami burgeriai ir dešrelės vaizdu tikrai pradžiugintų mėsos gerbėjus, o paragavę jų vargu ar besuprastų, kad mėsos šiuose gaminiuose nė kvapo. Alternatyvių proteinų kūrėjai gręžiasi ir į vabzdžius kaip į ekologišką ir perspektyvią žaliavą maisto pramonei. Praėjusiais metais Suomijos bendrovė „Fazer“ šalies gyventojams pasiūlė duonos su vabzdžiais.

Ieškoma alternatyvų ne tik mėsai, bet ir pieno produktams. Jau ir Lietuvos prekybos centruosegalima nusipirkti avižų, migdolų, kokosų pieno ar grietinėlės. Tiesa, Europos Sąjungos reglamentai draudžia pienu, grietinėle ar sviestu vadinti ne gyvulinės kilmės maisto produktus, tad gamintojai dabar turi pasitelkti fantaziją ir sugalvoti,ką rašyti ant pakuočių. Kol kas paprasčiausias sprendimas – tiesiog „gėrimas“.

nuotrauka::1

Dar viena tendencija – funkcinis maistas, tai yra įprasti produktai, papildyti probiotikais, prebiotikais ar mineralais ir galintys patenkinti norinčių sveikiau maitintis poreikius. Tokie produktai, tiesą sakant, nėra naujiena. Kai kurie jų jau žinomi porą dešimtmečių, o be šio pavadinimo – nuo dar senesnių laikų. Pavyzdžiui, lietuvių mėgstamirauginti kopūstaidrąsiai gali rikiuotis funkcinio maisto lentynoje.

Maisto inovacijų prognozuotojai atkreipia dėmesį ir į visuomenės norą žinoti, iš kur atkeliavo jų perkami produktai, į vadinamąjį maisto atsekamumą (angl. fromfield to fork), tad kai kurie gamintojai jau pateikia nuorodą į visą produkto kilmės grandinę, kad kavos pupelių pakuotę pasiėmęs vartotojas būtų ramus, jog dėl puodelio jo mėgstamos kavos prakaito neliejo vaikai.

Perspektyvos siejamos su jaunąja karta

Sveiki, natūralūs ir geresni jums (angl. better for you) – tai žodžiai ir frazės, pastaraisiais metais dominuojantys maisto pramonėje. Bet klausimas – kaip greitaišios tendencijos virs plataus vartojimo maisto produktais?

Bloomberg.com paskelbtais „Nielsen“ ir „Plant Based Foods Association“ pateiktais duomenimis, 2018 m.augalų pagrindu sukurtos mėsos pardavimai pasiekė 670 mln. JAV dolerių ir, palyginti su 2017 m., ūgtelėjo 24 procentais. Apskritai augalų pagrindu sukurtų produktų parduota už 3,3 mlrd. JAV dolerių, skaičiuojamas 20 proc. augimas.

Inovatyvių maisto produktų kūrėjus padrąsinti turėtų „New Hope Network“ pateikti duomenys apie kartų vartojimo ir pirkimo įpročių skirtumą. Net62 proc. Y (tūkstantmečio) kartos atstovų teigė esantys pasiruošę daugiau mokėti už produktus, jei jie pagaminti tausojant aplinką, 65 proc. prisipažino besirinkdami maisto produktus galvojantys apie jų poveikį sveikatai. Tarp X kartos atstovų šie skaičiai siekė 47 ir 54 proc., tarp kūdikių bumo – 30 ir 46 procentus.

Bet taip yra JAV. O kaip atrodo padėtis Lietuvoje?

„Tvarumas nėra trumpalaikė mada, tad manau, kad ši tendencija tik populiarės ir dabar dar nišiniai produktai – inovatyvūs, ekologiški, sukurti augalų pagrindu – taps plataus, kasdienio vartojimo prekėmis. Šias prognozes dar labiau patvirtina į rinką vis tvirčiau žengianti jaunesnė karta, kuriai ekologija, tvari plėtra yra svarbios vertybės“, – optimistiškai į ateitį žvelgia P. Guzevičius.

Viena grupės įmonių, reaguodama į jaunosios kartos susižavėjimą socialiniais tinklais, netgi pasiūlė „instagraminius“ ledus – spalvotus, todėl labai tinkamus fotografuoti ir dalytis šiomis nuotraukomis.

„Šiandien vartotojai ieško maisto produktų, turinčių pridėtinę vertę, todėl gamintojams tenka rasti naujų būdų, kaip tą vertę sukurti“, –dalijasi pastebėjimais Indrė Švelnytė, „Fazer Bakery Baltic“ rinkodaros ir komunikacijos direktorė Baltijos šalims.

Vartotojų pasirinkimo kriterijai: skonis, šviežumas, sveikatingumas arba kaina

Grupė „Puratos“ kas trejus metus atlieka vieną didžiausių pasaulyje maisto vartotojų tyrimų „Taste Tomorrow“,apimantį duonos, konditerijos ir šokolado gaminių pirkėjus.Pasauliniamešių metų tyrime dalyvavo 17 tūkst. vartotojųiš 40-ies šalių.Papildomai šių metų birželį Lietuvoje ir Estijoje „Taste Tomorrow“,bendradarbiaudamas su RAIT rinkos tyrimų bendrove, apklausė dar virš800 respondentų.

Paklausti, pagal kokius kriterijus renkasi duonos, konditerijos gaminius, lietuviai tikino, kad jiems svarbiausia šviežumas, skonis ir kaina. Kalbant apie duoną, ketvirtoje vietoje buvo natūralumas, penktoje – sveikata,klausiant apie konditerijos ir šokolado gaminius, sveikata atsidūrė šeštoje vietoje.

nuotrauka::2

Pasaulinio tyrimo rezultatai labai panašūs kaip ir lietuvių, o štai kitiems europiečiams renkantis minėtus produktus svarbiausia buvo skonis, šviežumas, trečioje vietoje – sveikata.

Beje, veganiški, vegetariški produktai mūsų šalyje kol kas nėra labai populiarūs: jų niekada nepirko 58 proc. apklaustųjų, kasdien jų įsigyja 2 procentai. O štai ekologija mums išties svarbu – kas trečias lietuvis ateityje planuoja pirkti daugiau tokio maisto.

Koks maistas bus ateityje, pavyzdžiui, 2030-aisiais? Minėtos apklausos respondentai mano, kad jis bus mokslininkų pagerintas, bet labiau dirbtinis,patogesnis vartoti (tai yra skirtas išsinešti), daug dažniau perkamas internetu, inovatyvus (nauji skoniai, tekstūra). Spėjama, kad jis gali būti mažiau natūralus (tokia 50 proc. respondentų nuomonė), daug abejonių kelia jo sveikatingumas – 22 proc. mano, kad jis bus sveikesnis, 37 proc. įsitikinę priešingai.

„Peršasi išvada, kad esame pasirengę naujovėms, laukiame jų, bet ir truputį bijomės. Maisto kokybė mums asocijuojasi su natūralumu, šviežumu, tad šiek tiek neramu, kad ateityje tokių gaminių bus vis mažiau. Nuo turtingesnių Europos kaimynų mus vis dar skiria kaina – nors ir norime sveikesnių, ekologiškų produktų, atėję į prekybos centrą vis dar gerai pagalvojame apie savo piniginės turinį“, – sako tyrimą Lietuvoje inicijavusios bendrovės „Puratos Lithuania“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims Stela Sinkevičienė.

Kiti europiečiai kur kas labiau renkasi maistą etiškai ir atsižvelgia į maisto gamybos, paskirstymoirparuošimo poveikį žmonėms, aplinkai bei gyvūnams. Net 65 proc. Europos vartotojų sutinka su teiginiu: „Esu tai, ką valgau, todėl atidžiai renkuosi maistą.“

Nors deklaruojame rūpestį dėl aplinkosir savo sveikatos, kol kas mes dar ne visada esame pasirengę už tai ir susimokėti.

Ieškome inovacijų, bet nepamirštame ir tradicijų

Lietuvių požiūrį į maistą turbūt geriausiai galėtų iliustruoti duonos gaminių vartojimo tendencijos. Tradicinis, labiausiai perkamas produktas tarsi lakmuso popierėlis fiksuoja tautiečių skonio pokyčius.

„Tradicinė ruginė duona išlaiko savo pozicijas, bet jos dalis rinkoje kiek mažėja, ją užima duona su priedais: grūdais, džiovintais vaisiais, daržovėmis, sėklomis, papildytanaudingomis skaidulomis. Visa Europa žavisi Viduržemio jūros produktais, tad ir duonos receptūroje atsiranda įvairių prieskonių,džiovintų pomidorų ar pasaulyje supermaistu vadinamų ispaninio šalavijo sėklų“,– pasakoja Snieguolė Šoblinskienė, bendrovės „Vilniaus duona“ produktų vystymo vadovė Baltijos šalims.

Pasak pašnekovės, naujais sveikesniais gaminiais pirmiausia susidomi dvi pirkėjų grupės – vadinamieji sveikuoliai ir 20–30 metų žmonės, kurių pajamos didesnės ir kurie gali sau leisti rinktis produktus ne pagal kainą. Rinka segmentuojasi pagal gebėjimą įpirkti ir rūpinimąsi sveikata.

Keičiasi ne tik duonos receptai, bet ir pakuotės – jos vis mažėja. Praėjo tie laikai, kai visa šeima susėsdavo prie bendro stalo ir tėvas raikydavo didžiulį kepalą juodos duonos. Dabar jei dar ir pasiseka susėsti visiems drauge, dažniausiai kiekvienas renkasi savo mėgstamą duoną iš mažospakuotės.

„Apie 15 proc. viso mūsų asortimento sudaro nauji gaminiai: su grūdais, daržovėmis, sėklomis, – vardija I. Švelnytė, pasakodama apie „Fazer Bakery Baltic“ gaminius ir patvirtindama lietuvių norą išbandyti naujų skonių. –Duonos kategorijoje nevyksta kardinalių ir revoliucingų pokyčių,o gamybos procese inovacijos yra ribotos. Tačiau sensaciją galime sukurti panaudodami neįprastus ingredientus, pavyzdžiui,minėtus vabzdžius arba mūsų pirkėjams įprastus produktus: kefyrą, įvairias sėklas ir daržoves: avokadus, pomidorus, pastarnokus, burokėlius ir kitus. Būtent visiems puikiai pažįstamų maisto produktų įtraukimas į tradiciniais laikomų duonos produktų gamybą leidžia šiai kategorijai atgimti iš naujo ir patraukti pirkėjų dėmesį.“

nuotrauka::3

Domėjimasis ekologija, rūpinimasis sveikata, įtemptas gyvenimo ritmas jau gerokai pakoregavo ir, žinoma, ateityje dar labiau koreguos mūsų mitybos tradicijas. Kol kas, nepaisant visų naujų tendencijų, noro išbandyti naujus skonius ar sveikatos problemų nulemtos būtinybės rinktis duoną be glitimo, didžiąją dalį suvartojamos duonos sudaro įprasta tradicinė. Panaši padėtis ir su kitais maisto produktais: naujoves įsileidžiame pamažu, gerai pagalvodami ir apskaičiuodami, bet atveriame joms duris.

„Mano nuomone, nors šiandien pasaulinės tvarumo ir sveikatai palankesnės mitybos tendencijos būdingos daugiausia Vakarų pasauliui arba pasiturintiems gyventojams besivystančiose šalyse, ateityje situacija keisis. Ir ne tik todėl, kad ekonomika augs ir daugės žmonių, galinčių įpirkti tokius produktus, bet ir dėl daug proziškesnių, sunkiai išvengiamų priežasčių. Pavyzdžiui, dėl klimato kaitos mažėjant maisto reikės kurti alternatyvias, mažiau taršias ir našesnes technologijas, gyvulininkystę palengva išstums alternatyvūs augaliniai baltymai. Į darbo rinką ateinant Z kartai ir klimato kaitai vis labiau veikiant mūsų gyvenimą, didės dėmesys tvarumui. Visuomenei senstant funkcinis maistas įgaus dar daugiau svarbos, personalizuota mityba tobulės ir padės visuomenei gyventi visavertiškesnį gyvenimą. Maisto gamintojai ir mokslo bendruomenė dar artimiau bendradarbiaus siekdami išspręsti išvardytus klausimus“, – situaciją apibendrina Mindaugas Snarskis, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“,vienijančios Lietuvos ir užsienio kapitalo įmones, kurios gamina maisto produktus ir jais prekiauja, valdybos pirmininkas.

Pavadinime paminėtą pirkinių sąrašą gal dar reikės papildyti atjauninančiu jogurtu ir didkepsniais be mėsos. Skanaus!

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Starship“: naujas kosmoso lenktynių etapas Premium 2

Paprastai pastaruoju metu daugiausia naujienų apie kosmosą pateikdavo Elonas Muskas ir jo įkurta bendrovė...

Verslo klasė
2019.10.13
Lenkija: J. Kaczyńskis atėjo ilgam Premium 2

Spalio 13 d. lenkai rinks naują Seimą. Visos apklausos rodo, kad pakartotinai balsuos už dabartinę valdžią.

Verslo klasė
2019.10.12
Silvana nejuokauja

Švedišku „Oskaru“ apdovanotoje dokumentikoje apie ją pačią Silvana Imam grįžta į vaikystės namus Plungėje.

Verslo klasė
2019.10.08
Skaičiai: Z karta renkasi nišinius kvepalus Premium

Prabangos prekių, tokių kaip kvepalai, paklausa stabiliai auga. Personalizuotų kvepalų poreikis ir noras...

Verslo klasė
2019.10.06
Knygos: prarastosios Lietuvos knygų gelbėtojai Vilniaus gete Premium

Lietuvos žydų kultūrą geriausiai apibūdina Atlantidos metafora: civilizacinė didybė, kuri vieną dieną buvo...

Verslo klasė
2019.10.06
D. Katkus: A-U lietuviškas rapsodas Premium

Muzikos kasdiena, kuri yra kaip kapiliarai žmogaus kūne, padeda įvardyti kultūrą kaip dvasinio gyvenimo...

Verslo klasė
2019.10.05
P. Jurkevičius: juoda ir truputį dviprasmiška tos profesijos lengvybė Premium 1

Ji laukė manęs prabangaus viešbučio lounge terasoje. Išvakarėse paskambino senas draugas ir paprašė susitikti...

Verslo klasė
2019.09.29
Moteris karė – problema ir sprendimas Premium 8

Karo galbūt nenori niekas, tačiau visi vertina saugumą. Įdomu, kokią įtaką pastarajam turi kita pusė šalies...

Verslo klasė
2019.09.29
Kaip duoti erdvės vaiko intuicijai?  Premium 1

Akvilė stovi ant juodų grindų. Į ją nukreipti visų žvilgsniai. Akimirkai mūsų akys susitinka. Paauglė...

Verslo klasė
2019.09.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau