A. Janulaitis: turime visus neįvykusios valstybės požymius

„Mano nuomone, turime visus neįvykusios valstybės požymius. Ką turiu galvoje? Kad Lietuvoje valstybės lygiu įgyvendinamas ne politinis, o ekonominis projektas.“

Prof. Eugenijus Arvydas Janulaitis, Lietuvos biochemikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

„Moraliniu ir apsisprendimo požiūriu filantropija man labiausiai imponuoja tada, kai dalijamasi atplėšiant nuo savęs ir donoras tai jaučia“, – sako moderniosios biotechnologijos pradininkas Lietuvoje prof. dr. Arvydas Janulaitis, biotechnologijų bendrovių „Fermentas“ (dabar „Thermo Fisher Scientific“ padalinys) ir „Biofa“ (dabar „Teva Sicor“) įkūrėjas, nacionalinis mecenatas, Ateities biomedicinos fondo steigėjas.

Pirmasis Lietuvos nacionalinis mecenatas buvo paskelbtas 2018 m. Šiemet paskelbti septyni asmenys, skyrę labdarai po daugiau nei 1 mln. eurų. Vertinant statistiškai, per metus Lietuvoje padaugėja vienu mecenatu. Daug tai ar mažai, klausiu prof. Arvydo Janulaičio, vieno iš septynių, esančių šių metų nacionalinių mecenatų sąraše: per savo įsteigtą Ateities biomedicinos fondą pernai jis skyrė daugiau nei 1 mln. eurų paramą moksliniams tyrimams.

„Jūsų klausime yra du klausimai: kaip atrodo dabar mecenatystės padėtis Lietuvoje ir kokia jos dinamika? Pridėčiau dar vieną – ar reikia, kad valstybė sudarytų mecenatų sąrašus? – tikslina prof. A. Janulaitis. – Atsakant į pirmąjį, reikia žiūrėti istoriškai: mes išgyvenome rusų okupaciją, sovietmetį, kai per visus kanalus buvo teigiama, kad valstybė viskuo rūpinasi, ir nebuvo propaguojama, kad reiktų dalintis. Nebuvo nei labdaros organizacijų ar fondų kultūros. Todėl nereikia stebėtis, kad, palyginti su Vakarų šalimis, kur labdara, filantropija istoriškai yra labai išplitusi, esame toli iki jų. Bet tendencijos geros.