Dirbtinis Mikės Pūkuotuko intelektas: DI organizacijų valdyme šiandien ir rytoj

Per greičiau nei 5 metus mokymus rengiančios organizacijos ras naują nišą – DI sistemų mokymą (o gal netgi ugdymą?). AFP nuotr.

Suskamba telefonas, skambina draugas. Atsiliepiu, niekas nekalba, perskambinu. Bičiulis dievagojasi man neskambinęs, jo nuomone, tai padarė jo telefono dirbtinis intelektas: „Jis šitame telefone praktiškai nevaldomas, daro, ką nori.“

Dirbtinio intelekto (angl. artificial intelligence, DI) tyrimai prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo, kai net keli tyrimų centrai ėmė vystyti intelektualių mašinų koncepciją. Gana plačiai pripažįstama, kad šios krypties pradininkas – britų matematikas Alanas Turingas, perskaitęs viešą paskaitą apie DI dar 1947-aisiais. Jis buvo ir vienas pirmųjų, suvokusių, kad didžiausios DI kūrimo galimybės – kompiuterių programavimo, o ne mašinų konstravimo srityje. Mūsų dienomis į DI klausimus gilinasi tokios institucijos kaip Stanfordo universitetas, Masačusetso technologijos institutas, „Boston Consulting Group“, kitos plačiai žinomos ir autoritetingos mokslo ir tyrimų organizacijos.

Masačusetso technologijos institutas (viena iš DI gimimo vietų) 2018 m. pabaigoje paskelbė apie kol kas didžiausią JAV istorijoje mokslo ir studijų institucijos investiciją (1 mlrd. dolerių) į naują padalinį. Šis padalinys derins DI ir duomenų mokslą su kitomis akademinėmis disciplinomis. Na o „Google“, remiantis „McKinsey & Company“ vertinimu, dar 2016 m. į DI investavo apie 20–30 mlrd. dolerių, iš kurių 90 proc. skirta DI tyrimams ir vystymui, o 10 proc. – įsigijimams. Suvokime šį skaičių: 2016 m. Lietuvos BVP buvo 42,77 mlrd. dolerių. Tai kam gi „Google“ per metus išleidžia nuo 47 iki 70 proc. viso Lietuvos BVP?