Knygos: „Prezidentas“, pavogęs savaitgalį ir pietus

Andrius Tapinas. „Prezidentas“, „Alma littera“, 2019 m., p. 280.

Skaityti Andriaus Tapino knygas yra tas pats, kas valgyti ilgai trokštą „BigMacą“: tai bus greiti į „Michelin“ žvaigždutę nepretenduojantys, organizmui vertingų medžiagų neprisotinti, tačiau labai malonūs pietūs.

Pristatyti A. Tapiną skaitančiai auditorijai skirtame žurnale greičiausiai nėra pats prasmingiausias dalykas. Visgi, be to, kad tai garsus žurnalistas, laidų vedėjas, visuomenininkas, „Laisvės“ TV įkūrėjas ir knygų „Vilko valanda“ bei „Maro diena“ autorius, jo vardas kurį laiką buvo linksniuojamas ir kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidentus sąraše. Tai prisimenant, mūsų „BigMacas“ įgauna savitą prieskonį.

A. Tapino kaip rašytojo fenomenas man yra vienas žaviausių reiškinių lietuvių literatūroje. Už savo knygas autorius vargiai gaus Nobelio ar kokią kitą vertingesnę premiją (tiesa, „Vilko valanda“ yra gavusi Patriotų premiją), nesu tikras net ar jos pateks į mokyklinę literatūros programą, tačiau trilerio tikslas ir nėra toks, matyt. Užtat jie – graibstomi. Visuomet laikiausi nuomonės, kad parašyti knygą, kurios niekas neskaitys (kad ir kiek ji literatūriškai tobula būtų), yra kur kas lengviau nei parašyti knygą, kurią skaitys žmonės, per metus perskaitantys tris knygas.