Dantys – Lietuvoje, implantai – Ukrainoje

Publikuota: 2019-01-06
Kelionė pas Ukrainos odontologus atsiperka iš karto. Vytauto Gaižausko (VŽ) nuotr.
Kelionė pas Ukrainos odontologus atsiperka iš karto. Vytauto Gaižausko (VŽ) nuotr.

Tiltai tarp šalių kartais yra panašūs į tiltus tarp dantų karūnėlių. Pasaulis, nepaisydamas Donaldo Trumpo pastangų, globalizuojasi, ir sėdame į lėktuvą. 

Aš tikiu genetika. Tai patogu. Daug specialistų mano, kad per genus paveldime ne tik įvairias ligas bei dorybes, bet ir blogus polinkius. Net tokius dalykus kaip pamaldumą – staiga suabejojau, ligoms ar dorybėms tai priskirti.

Išeitų, kad aš tiesiog paveldėjau savo bloguosius bruožus ir nesu dėl jų kaltas. Tai galioja ir mano polinkiui blogai valyti dantis. Ką jau čia blogai, vaikystėje ir jaunystėje tai buvo tapę tiesiog dantų nevalymu. Nesu dėl to kaltas – paveldėjau. Tėvų kaltinti irgi negaliu – juk paveldėjo ir jie.

Blogi polinkiai – kaip uždelsto veikimo bomba, tai sužinai darydamasis vyresnis. Iš pradžių ateina laikas plomboms, paskui jos virsta tiltais. Atėjus tiltų laikotarpiui, kurį laiką gali pradėti manyti, kad tiltai yra amžini. Tai, žinoma, – klaida. Yra laikas statyti tiltus ir laikas juos nuimti nuo kažkada nušlifuotų dantų karūnėlių.

„Jūs galite išsiversti su šešiais implantais, daugiau jų nėra būtina, – pradžiugina smagus odontologas vienoje neblogoje Kauno odontologijos klinikoje, įeinančioje į Lietuvos odontologijos klinikų, mokančių didžiausią atlyginimą darbuotojams, sąrašą. – Su keturiais reikėtų šiek tiek palaukti, nes apatiniame žandikaulyje turi užsitraukti žaizda, likusi po ištraukto danties, o kitoje pusėje reikalinga sinuso pakėlimo operacija. O du šitoje pusėje galiu įsriegti kad ir šiandien.“

Tiltų griovimo laikas jau atėjęs, ir aš tapau atsargus. Šiandien dar nereikia. Klinikoje man pirmą dieną surašė gydymo planą tiltams griauti ir tolesniems preliminariems veiksmams už 360 eurų. Buvau naivus ir nesupratau, kad tai dviem pirmiesiems vizitams (antrasis – siūlų išėmimas). Trečias vizitas baigėsi panašios vertės programa. Jau supratau, kad panaši bus ir trečioji preliminari sąskaita ir kad jokių ribų nebus, kaip ir tvarkos gydymo planuose. Smagusis odontologas sąskaitas pildė gana atsainiai, kai kurie darbai nežinia kodėl kartojosi, dar kiti kažkodėl nebuvo įrašyti. Gal klinika taip darė nuolaidų mano naudai? Žinoma, visko gali būti. Reikia tikėti gėriu.

Vis dėlto kad tikėtum gėriu iki galo, reikia būti šiek tiek naiviam. „Kiek pas jus kainuoja „Straumann“ implantas?“ – klausiu mielos administratorės. Visi juk žinome, kad „Straumann“ yra sena ir garbinga šveicarų bendrovė, o padori odontologijos klinika kitokių nededa.

„700 eurų“, – šypsosi man ji.      

„Vis dėlto gal kaip nors įmanoma po truputį tuos šešis implantus susidėti, žmonės perdeda tas sumas, kurias jie sumoka odontologams“, – šiek tiek aprimęs svarstau.

Žmonės, niekada nebūkite tokie naivūs, koks buvau aš. Ir valykite dantis, valykite, kol jauni. Ir vaikams pasakykite, jeigu jau jų turite.

Laikinas protezas be meilės

Mes dažnai nustojame mylėti vieni kitus dėl kokios nors menkos priežasties. Kažkuris klasikas tai yra pavadinęs pašto ženklų albumo efektu. Pašto ženklai klijuojami, kol albumas pripildomas, bet tikroji to priežastis nėra paskutinis ženklas.

Man paskutinis sutrupėjusios meilės ženklas buvo trakštelėjęs smagaus odontologo įstatytas laikinas protezas, kurį paskui pats išsiėmiau. Tiesa, smagusis odontologas sakė, kad riešutų kramtyti juo negalima. Kaip Dievą myliu, kramčiau pienišką dešrelę. Kita vertus, mielasis mano gydytojas kažkodėl nebuvo to laikino protezo įtraukęs į nė vieną iš mano gautų sąskaitų, tad galiu manyti, kad jis buvo nemokamas. Juk tie, kurie tiki, – išganyti.

Bet, pažvelgus giliau, tikroji mano išgaravusios meilės priežastis vis dėlto buvo paslaugų ir produktų kaina. Būtent dėl jos aš nustojau mylėti Lietuvos odontologus. Nuo meilės iki neapykantos – vienas žingsnis, o jausmų apakintas žmogus būna neobjektyvus. Todėl visus, ką sutinku, raginu nemylėti Lietuvos odontologų.       

Mylėti Ukrainą pigu

Yra gana daug priežasčių, dėl kurių aš myliu Ukrainą. Nevardysiu jų visų, bet, nors man šiek tiek ir gėda prisipažinti, viena jų yra pigios trešnės šioje šalyje. Pernai birželį jų kilogramas Kijivo turgeliuose kainavo nuo 80 euro centų, aš ten buvau savaitę ir, nepatikėsite, dar keturis kilogramus įsidėjau į registruotą bagažą lėktuve. Nuo to laiko iš principo neperku trešnių Lietuvoje.

Kai sužinojau, kad 700 eurų yra tik paties implanto kaina, o prie to dar reikia pridėti brangiai kainuojančius darbus, siekiančius bene daugiau nei paties implanto vertė, kai išsiaiškinau, kad dar bent tiek pat, kiek implanto pagrindas, kainuoja pusėtina karūnėlė ir konstrukcija, ant kurios ji laikosi, ėmiau galvoti, kad gal pigių trešnių šalyje pigios yra ne tik trešnės.

Paguglinam – tą dabar daro ir kūdikis, ir senelis. Lietuvių kalba galima rasti pasiūlymą važiuoti susidėti dantų implantus Žytomyre. Keliolika nuotraukų su nutriušusia iš išorės ir visai pakenčiamai viduje atrodančia klinika. Pažadai pigiai surasti butą, pasirūpinti kelione ir viskuo, ko tik prireiktų. Visa tai galėtų būti paranku tam, kuris nežino, kas yra booking.com ir panašūs puslapiai, nemoka rusiškai ir prastai orientuojasi erdvėje arba bijo klausti aplinkinių. Tokius dalykus tikrai galima pasidaryti pačiam. O tarpininkas visada paims savo pinigėlį. Kita vertus, į Žytomyrą keliauti nepatogu – vis tiek pirma vyksti į Kijivą. Be to, juk ir Lietuvoje nelabai važiuojame dėl tokios paslaugos į Kuršėnus ar Kėdainius.

Klausykite, paguglinkime mes rusiškai, ar ką? Taip, yra šiek tiek problemų su kompiuterio klaviatūra, bet užtat kiek erdvių atsiveria. Odontologijos klinikų Ukrainoje daug, implantologijos paslaugas teikia irgi tikrai ne viena. Kaip atsirinkti? Gali vadovautis klientų atsiliepimais internete, bet reikia turėti omenyje du momentus. Pirma, dalis atsiliepimų ateina iš klakerių, antra, booking.com patirtis rodo, kad ukrainiečių reikalavimų kokybei kartelė žemesnė nei lietuvių. Visai paprasta, mažiau turi, mažiau ir reikalauji.

Vienas mano tolimas giminaitis sumanė paprastą ir išmintingą principą, kurį naudojo anais gūdžiais Nepriklausomybės aušros laikais, kai beveik visa degtinė parduotuvėse buvo padirbta. „Aš žiūriu į kamštelį, į butelį, į etiketę, – sakydavo jis. – Jei etiketė atspausdinta aiškiai, priklijuota tiesiai ir tvirtai, banderolė ir kamštelis teisingi ir vietoje, vadinasi, visa tai darė tvarkingas žmogus. O jei taip, labai tikėtina, kad ir butelyje viskas gerai.“

Taigi, iš daugelio klinikų išsirenku dvi, kurios daugiausia minimos Ukrainos interneto forumuose kaip geros, kurios savo interneto svetainėse pateikia daugiausia ir nuodugniausios informacijos, įvairių sertifikatų. Ypač gerai, jei turi kokių ryšių su užsienio investuotojais.  

Viena jų šiek tiek pigesnė ir įsikūrusi tokiame labai ukrainietiškame prekybos centre kairiajame Dniepro krante. Kijive tai toks Kauno Šilainių atitikmuo. Viduje visai gražu, o pats prekybos centras tai toks mugių laikų, čia ir gyvas alus, ir kažkoks teatras, ir dar bala žino kas. Žodžiu, sakyk, ką nori, o etiketė priklijuota netvarkingai.

Antroji klinikų grandis (jų dvi) šiek tiek brangesnė, viena – prie pat Chreščiatiko, kita – tokiame labai „kietame“ turtingųjų kvartale Obolonėje, kur ir atskirai moderni cerkvė, ir kosmetikos kabinetai pirmuosiuose aukštuose, o statyta dar 2001 m. Kaip tada visa tai turėjo atrodyti vietiniams? Beje, abi klinikos dirba ir šeštadieniais, ir sekmadieniais.  

Klausykit, gal skrendame į žvalgybą? Tas traukinys į Kijivą už 40 eurų į vieną pusę, kurį kažkokie ten kvailiai paleido, gal tegu važinėja sau, kol lėktuvų bilietai pabrangs. Juk su UIA, ukrainiečių tarptautinėmis oro linijomis, iki Kijevo kokie 33 eurai yra bene standartinė kaina, būna ir 21 euras, o šaltuoju metų laiku skraido į Vilnių ir atgal rečiau, dukart per dieną. Dukart per savaitę pirmyn ir atgal skrenda „Wizzair“, šios oro linijos vos brangesnės ir reiklesnės dėl nemokamo bagažo. Ir dar „Ryanair“ nuo spalio pridėjo savo tris skrydžius per savaitę, jų paslaugos paleidimo proga kaina kartais būna 14,99 euro, tiesa, ne savaitgaliais.

Žodžiu, investuoji 60 eurų, rytą nuskrendi, vakare parskrendi. Tik nevažiuokite iš Boryspilio oro uosto tų 30 kilometrų iki Kijivo centro taksi už 15 eurų. Iš ten kursuoja brangiausias autobusas Ukrainoje, „SkyBus“ Nr. 322, juo iki artimiausios Charkivo metro stoties atvažiuosite už 60 grivinų  (koks 1,80 euro), o iki Pietinės geležinkelio stoties kainuos 100 grivinų. Paskui – metro, 8 grivinos, 24 euro centai, per visą miestą, už persėdimus į kitą liniją papildomai mokėti nereikia. Kijiviečiai nepatenkinti, nes iki liepos kainavo 5 grivinas.

Kelionė atsiperka staiga

Barzdotas nesenas apie 190 cm ūgio odontologas – linksmas, kalbus ir dėmesingas. Padarome 3D, ir iš jo išgirstu daug dalykų, kurių nesu girdėjęs iš jo kolegų lietuvių. O šiaip viskas tas pats, čia reikia pakelti sinusą, ten – kad užgytų „duobė“ po danties ištraukimo, o va čia galima kad ir šiandien. Galima ir dar kai ką jūsų dantims padaryti, dar tą, aną ir šitą, viskas protinga ir argumentuota, bet tokių išlaidų šiemet tikrai neplanavau. Tačiau spausti niekas nespaudžia, cirkonio karūnėlės tik 100 eurų brangesnės negu metalo keramikos ir nepalyginamai geresnės, bet jūsų valia.

Ne, pala, šiandien aš negaliu, juk vakare į lėktuvą. Ir šiaip jau, kažkokie „MegaGen AnyOne“ implantai iš Pietų Korėjos, nieko negirdėjau. Barzdočius sako, kad tai „Straumann“ antrinė įmonė ir daro moderniau nei patys šveicarai, prigijimo procentas dar geresnis. Apskritai „Straumann“ jau tik įvaizdžio dalykas, tik būdas paimti daugiau pinigų.

Paprastai visi taip sako apie savo produktą. Pasikonsultavome ir skriskime namo. Pažiūrėsime, ar ten kas nors ką nors girdėjo apie „MegaGen AnyOne“. A, tiesa, sąskaita. Už 3D ir konsultaciją. Mano kelionė jau atsipirko. Abiejų žandikaulių 3D toje brangioje klinikoje kainuoja 15 eurų, o konsultacija – nieko. Padoriose Lietuvos klinikose už 3D, kompiuterinę tomografiją, prašo kuklių 79–85 eurų, kaip kur.

Pala, o tai kiek pats implantavimas? Du implantai su visais darbais, kaip sakoma, iki rakto, šiaip būtų 700 eurų. Bet pas mus dabar nuolaida iki spalio vidurio, nes antrą kliniką atidarėme. 25 procentai darbams. Patys implantai dėl to nebus pigesni, bet galop viskas kainuos gal 100 eurų pigiau. Bus apie 600 eurų.

Klausiu savo daktaro, ar jie pigiau perka implantus nei Lietuvos odontologai.

„Iš kur? Juk visi juos perkame tose pačiose parodose, – sako jis. – Jeigu pasiseka, galima kartais gauti kokiais 10 procentų pigiau.“

Laukiu sąskaitos už 3D, prie registratūros sėdi močiutė, atėjo dantų taisytis.      

„Kur jūs gyvenate, Amerikoje?“ – rusiškai klausia švytinti iš malonumo kalbėtis su mumis administratorė.  „Majamyje, vaikeli, – atsiliepia močiutė. – Man ten labiausiai patinka vandenynas. Jis labai retai būna ramus kaip stiklas, bet kai jau būna toks, tai tada jis nepaprastai gražus.“

Tai jau taip, vieni mėgsta bangas, kiti – ramų vandenį.

Vietoj epilogo

Skambinu į padorią kliniką miegamajame Kauno rajone: „Girdėjau, kad jūs dedate „MegaGen One“ implantus.“

„Taip, jūs teisingai supratote, ta „MegaGen One“ implantų kaina, 450 eurų, kurią matote mūsų interneto puslapyje, – tai be darbų ir kitų papildomų medžiagų, – atsiliepia malonus balsas. – Suprantama, karūnėlės ir kiti dalykai, ant kurių jos bus įtaisomos, neįskaičiuotos. Du implantai be karūnėlių, taip sakant, tik apačia, bet su visais darbais ir medžiagomis? Tuoj suskaičiuosiu. 1800 eurų.“

Po kelių savaičių grįžtu namo su dviem įsriegtais implantais. Čekis buvo ilgas ir tikslus kaip kokioje „Maximoje“. Per kelis kartus pastebėjau dar vieną dėsningumą. Jus gali užmiršti užregistruoti ar užrašyti ne tuo laiku ir ne toje iš dviejų klinikų, kurioje planavote. Bet jeigu taip nutiks, sugebės prisitaikyti, net jei tai būtų ir valstybinė šventė.

Ir dar: po 4 savaičių implantus organizmas atmetė. Specialistai sako, kad tai būtent tas terminas, kai paaiškėja, ar jie prigijo. Naujiena tai implantologams ir Lietuvoje. Tikslių priežasčių tokiais atvejais negali sužinoti: gal gydytojo klaida, gal organizmo problemos. Klinika pranešė, kad ji griežtai laikysis savo garantinių įsipareigojimų, pakvietė atvykti nemokamo gydymo kurso, o paskui – nemokamos pakartotinės implantacijos.

Ką gi, kol skrydžiai į Ukrainą tebėra pigūs, pakenčiama. Paskui, jei ką, dar liks traukinys, tik Baltarusijos viza truputį pabrango.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Knygos: Ginklai, mikrobai ir plienas kviečio draugijoje Premium

Kviečio įtaka žmonijos vystymuisi yra nepaneigiama, tačiau gerokai pervertinta. Atahualpa ir Francisco...

Verslo klasė
2019.07.20
Aukščiausia elektros lyga: XXI a. lenktynių formato aktyvistai sunkiai laužia tradicijų ledus Premium

Elektra varomų automobilių „Formulės E“ lenktynės – nuo 2014 m. plėtojamas projektas, kurį siekiama paversti...

Verslo klasė
2019.07.14
P. Jurkevičius: noriu prezidento, pietaujančio prie balta staltiese uždengto stalo! Premium

Žiniasklaidos iškeltas klausimas – reikia, o gal nelabai Daukanto aikštės rūmuose restorano arba kavinės,...

Verslo klasė
2019.07.13
A. Puklevičius: krizė skambina du kartus Premium 8

Neseniai teko prisėsti kompanijoje, kur keli iš pažiūros protingi žmonės, visi turintys aukštąjį...

Verslo klasė
2019.07.13
Medijų ateitis: nykstančios ribos Premium 3

Maždaug kokiais 2010 m. institucinė žiniasklaida pasijuto besanti beveik ištikta komos. Na gal porą metų...

Verslo klasė
2019.07.07
Kinas: Nuostabi antirusiška propaganda Premium 16

Vienu aspektu man „Černobylis“ („Chernobyl“) sukėlė stiprų nusivylimą. Nesuprantu, kodėl visi taip aistringai...

Verslo klasė
2019.07.07
Sigita Šimkutė: Ko nori moterys Premium 3

Biure buvo tuščia kaip niekada. Galėjai girdėti, kaip klankteli besisukanti ventiliatoriaus galva, pasiekusi...

Verslo klasė
2019.07.07
Ateities šeima – neišnaudota aukso gysla Premium 7

„Šeimos bilietu gali pasinaudoti viena šeima – abu tėvai, atvykę kartu su vienu arba keliais savo vaikais iki...

Verslo klasė
2019.07.07
Donatas Katkus: Manifestas? Premium

Kadaise bet kokia meno grupė – dailės, literatūros, muzikos – skelbdavo savo bendros estetikos manifestus.

Verslo klasė
2019.07.06
Kaip 1969-aisiais pasiekėme Mėnulį?  Premium 17

Žinią apie žmonių nusileidimą Mėnulyje Amerikoje supo audringi dešimtmečiai: šeštasis protestų ir rasinės...

Verslo klasė
2019.07.06
Bankai prieš anglis Premium 6

„Tauron“, vienas didžiausių Lenkijos energetikos koncernų, pereina prie žaliosios energijos. Tai nustebino...

Verslo klasė
2019.07.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau