Konkurencijos taryba atnaujino gaires asociacijoms, laukia jų komentarų
Irma Urmonaitė, Konkurencijos tarybos pirmininkės pavaduotoja, VŽ sako, kad gairės susijusios su asociacijų veikla ir bendrai narių priimamais sprendimais, įvardijama, kokiais atvejais kyla didžiausia rizika pažeisti konkurencijos teisės reikalavimus.
Iki pirmadienio laukiama atsiliepimų bei pastebėjimų iš asociacijų, jų narių, valstybės institucijų, bendradarbiaujančių su asociacijomis, bei teisininkų. Juos įvertinus bus parengtas galutinis gairių dokumentas, kuris, beje, nebus privalomo pobūdžio teisės aktas, bet turėtų padėti asociacijoms ir įmonėms išvengti konkurencijos ribojimų. Kitaip tariant, dokumento tikslas – paaiškinti asociacijoms, kaip teikiant pasiūlymus teisėkūros srityje, išvengti pažeidimų ir potencialių baudų.
„Norėtume atkreipti dėmesį, kad Konkurencijos taryba pažeidimus nustato ir baudas skiria tik išsamiai įvertinusi konkrečią situaciją ir tyrimo aplinkybes. Jei įmonės nesutinka su institucijos sprendimu ar skirtų baudų dydžiu konkrečioje byloje, jos visuomet gali pasinaudoti galimybe skųsti teismui, kuris vertina mūsų nutarimų pagrįstumą“, – sako I. Urmonaitė.
Trečiadienį į gairių projektą viešai sureagavo Daivis Švirinas, teisės firmos „Sorainen“ partneris ir advokatas, keldamas klausimą, ar dabar šios gairės institucijai leis verslams dalinti baudas dalinti „už nieką“ ir ar Konkurencijos taryba (KT) nevirsta „teisingumo“ ministerija.
D. Švirinas įsitikinęs, kad nauji siūlymai sukurs precedentą, kai KT savavališkai spręs, kas yra teisinga, o kas ne, bei prisiims funkcijas, kurios šiai institucijai net nepriklauso.
Pasak D. Švirino, KT reikšmingai keičia savo poziciją dėl klaidingos informacijos pateikimo – nebelieka reikalavimo, kad asociacijų siūlymai paveiktų rinką ar apskritai būtų patvirtinti valdžios institucijų.
„Lieka daug neatsakytų klausimų. Pavyzdžiui, jeigu asociacija renka informaciją iš penkių savo narių, o trys iš jų atsiunčia klaidingą informaciją, kas tada baudžiamas? Ar asociacija yra atsakinga už tai, kad kiti nariai pateiktų teisingą informaciją? Be to, įprastai teisės srityse, kurios reguliuoja klaidingos informacijos skleidimą, pavyzdžiui, šmeižtą ar klaidinančią reklamą, yra aiškiai suformuoti kriterijai, kokia informacija yra teisinga. Be to, turi būti pagrįstas neigiamas jos poveikis. Pagal Konkurencijos tarybos atnaujinimus, įmonėms grėstų milžiniškos baudos, jei taryba tam tikrą situaciją interpretuos kaip klaidingą, net jei tai ir neturės jokio poveikio“, – pabrėžia D. Švirinas.
Pasak advokato, KT gali imtis reguliuoti procesus ne rinkoje, o teisėkūroje, tikrindama pateiktos informacijos teisingumą, nors tokios funkcijos jai nepriklauso. D. Švirinas nuogąstauja, kad dažnai klausimas, ar pateikti duomenys ir argumentai yra teisingi ar iškraipyti – tėra interpretacijos.
VŽ rašė, kad po KT 2022 m. gruodį nustatyto didžiausio kartelio Lietuvos istorijoje ir vaistų prekybininkams padalintų 72 mln. Eur baudų reikšmingų asociacijų vadovai sako besijaučią dirbantys pilkojoje zonoje ir jau pusantrų metų nesulaukią institucijų paaiškinimų jiems aktualiais klausimais, susijusiais su interesų grupių ir valdžios dialogu.
Pasak D. Švirino, vaistinės buvo nubaustos už unikalų pažeidimą – vaistinių asociacija pateikė hipotetinius skaičiavimus, kokie galėtų būti vaistinės, kuri prekiautų tik kompensuojamais vaistais, kaštai ir pajamos.
„Realybėje tokių vaistinių nėra. Tačiau Konkurencijos taryba tokio modelio pateikimą laikė klaidinančiu, esą ministerija buvo suklaidinta dėl asociacijos narių kaštų. Tačiau siūlymas niekada ir nebuvo pristatytas, kaip atspindintis asociacijos narių kaštus“, – pabrėžia „Sorainen“ ekspertas.
Savo ruožtu I. Urmonaitė pažymi, kad ginčas dėl vaistinių tyrimo yra persikėlęs į teismą, kur vienai iš pažeidėjų atstovauja advokatas D. Švirinas, taigi, jo suinteresuotumas tiek dėl asociacijų veiklos, tiek dėl kritikos KT veiksmams, yra suprantamas.
