Siekdami priartėti prie „nulio atliekų“, bando keisti vartojimo įpročius

Jeigu daržovės užaugintos natūraliu būdu, jų išorė neturi reikšmės nei skoniui, nei maistinei vertei, o apskritai maždaug kas dešimta čia nuskinta daržovė – nestandartinės formos, atkreipia dėmesį socialinės akcijos iniciatoriai, skatinantys keisti visuomenės požiūrį į vaisių ir daržovių pasirinkimą apsiperkant.

Atėjus į prekybos centrą, ten siūlomos daržovės atrodo „puikiai“. Be to, jos visos yra vienodos – švarios, blizgios, tokių pačių formų, dydžių ir spalvų. Natūralu, kad žmonės būtent tokias daržoves laiko sveikomis ir šviežiomis. Dydžiais, spalvomis ir formomis besiskiriančios daržovės vartotojams kelia įtarimą. Vis dėlto, iš tikrųjų daugelis daržovių užauga nestandartinės formos, atkreipia dėmesį Skaistė Šližė, socialinių iniciatyvų projektų koordinatorė. Menininkė Justina Ramanauskiene padarė nestandartinių daržovių fotosesiją, kuri bus eksponuojama Vilniaus miesto viešose erdvėse.

Akcijos iniciatoriai atkreipia dėmesį, kad kasmet visame pasaulyje išmetama apie 1,3 mlrd. tonų maisto. Didžiąją jo dalį sudaro vaisiai ir daržovės. Skaičiuojama, kad net iki 40% pasaulyje užauginamų daržovių ir vaisių dėl itin griežtos prekybos centrų politikos lentynų apskritai nepasiekia.