Politikai prieš prekybininkus: kieno sąskaita mažės kainos

Konkurencijos didinimo klausimas aktualesnis kalbant apie maisto prekes, nes ne maisto prekių kategorijoje didėja elektroninių parduotuvių vaidmuo. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Po pernykščio šuolio kainoms pristojus augti, liepą net fiksavus defliaciją, kainų augimo klausimas jau nebėra toks aktualus, todėl verslo bendruomenę stebina, kad būtent dabar politikai eskaluoja aukštų kainų klausimą ir ėmėsi priemonių plano, skirto prekybininkų apetitui pažaboti. Kita vertus, tikimasi, kad plane atsidurs ne tik draudimai, bet ir sprendimas PVM tarifą grąžinti į prieškrizinį lygį.

Dėl sausros grūdų kainoms tarptautinėse rinkose šiek tiek ūgtelėjus ir pasigirdus kalboms, kad atitinkamai gali didėti miltų kainos ir kad brangimas gali nuvilnyti iki galutinio produkto, politikams atsirado galimybė vėl prabilti vartotojams jautriu kainų klausimu. Infliacija šalyje pastaraisiais mėnesiais sulėtėjo, tam įtakos turėjo ir globalios tam tikrų maisto produktų nebebrangimo ar net pigimo tendencijos. Tačiau politikai kelia diskusijas apie kainas, nors šis klausimas šią minutę jau mažiau aktualus, sako Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas.

Gali susidaryti įspūdis, kad prekybininkai atsidūrė valdžios komunikacinės atakos smaigalyje. Neoficialiai kalbama apie premjero patarėjų sudėliotą priešrinkiminę komunikacijos strategiją, kurios centre atsidūrė „blogieji prekybininkai, su kuriais reikia kovoti“.