Daugiausia elektros per savaitę Lietuvoje pagamino saulės elektrinės, kaina augo nežymiai

Itin giedrą savaitę saulės elektrinės vėl mušė rekordus, o tuo pačiu metu nurimus vėjui, jų gamybą per savaitę pirmą kartą šiais metais buvo didžiausia. Dėl linijų remontų Estijoje Lietuvą pasiekė mažesni pigaus importo kiekiai iš šiaurės ir didmeninės elektros rinkos kainos kiek išaugo.

Gegužės 8–14 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, didėjo 4% nuo 78 Eur/MWh, iki 82 Eur/MWh.

Latvijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, tačiau Estijoje elektra pigo 14% ir praėjusią savaitę jos kaina siekė 67 Eur/MWh be perdavimo ir kitų mokesčių, skelbia Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“.

„Natūralu, kad tokią saulėtą savaitę stipriai išaugo saulės generacija, ji didėjo beveik trečdaliu ir per savaitę pasiekė apie 18 GWh. Šio kiekio užteko, kad saulės jėgainės savo generacijos kiekiu aplenktų vėjo elektrinės, kurios pastaruoju metu gamindavo didžiausią elektros kiekį Lietuvoje“, – pranešime cituojamas Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.

Pasak jo, Baltijos šalių regione svarbus pokytis buvo dėl atliekamų remonto darbų sumažintas Estiją ir Latviją jungiančių linijų pralaidumas. Tai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios Latviją ir Lietuvą pasiekė mažesni importo srautai iš Suomijos ir rinkos kainos išsiskyrė.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 1% nuo 184 GWh, iki 182 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 32% šalies elektros energijos suvartojimo.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino saulės elektrinės, jų generacija augo 32%, nuo 14 GWh iki 18 GWh. Vėjo jėgainių generacija mažėjo 38%, nuo 24 GWh iki 15 GWh. Šiluminės elektrinės gamino 7 GWh – 28% mažiau nei savaitę prieš tai, kai jų generacija siekė 10 GWh. Hidroelektrinių gamyba mažėjo 6% nuo 16 GWh, iki 15 GWh.

Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 26% Lietuvoje generuotos elektros energijos, hidroelektrinės – 25%, šiluminės elektrinės – 12%, saulės elektrinės – 31%, o kitos elektrinės – 5%.

Pagal importo ir eksporto (saldo) santykį, 70% šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Diferencijuojant šalies importą, 59% elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 40% iš Latvijos, o likęs 1% buvo importuotas per sieną su Lenkija.

Komentarai