Smulkieji akcininkai ir valstybė susikirto dėl „Ignitis grupės“ planų 

Publikuota: 2020-01-07
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ (buvusi „Lietuvos energija“) antrinių įmonių „Ignitis gamyba“ ir „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) smulkiųjų akcininkų inicijuotas ginčas teismuose neturės įtakos grupės ilgalaikiams planams pritraukti naujo kapitalo, įskaitant ir galimybę pirmą kartą pasiūlyti jos akcijų investuotojams, teigia „Ignitis grupės“ ir ją valdančios Finansų ministerijos atstovai.

Vienas iš ieškinį pateikusių ESO ir „Ignitis gamybos“ smulkiųjų akcininkų Vidmantas Martikonis taip pat tvirtina, kad jų tikslas nėra stabdyti „Ignitis grupė“ planų dėl galimo pirminio viešo akcijų pasiūlymo (IPO), tačiau tai turėtų būti daroma nepažeidžiant smulkiųjų akcininkų teisių.

Teismai šiuo metu yra pritaikę laikinąsias apsaugos priemonės – sustabdė ESO ir „Ignitis gamyba“ akcininkų susirinkimų sprendimus dėl įmonių delistingavimo. ESO nutartį jau yra apskundusi, tikėtina, kad netrukus tai padarys ir „Ignitis gamyba“.

V. Martikonis: nenorime būti apgaudinėjami 

V. Martikonis, prieš kelerius metus laimėjęs ginčą su valstybe ir tuometine „Lietuvos energija“ dėl buvusios Lietuvos elektrinės akcijų išpirkimo, sako, kad ieškiniais siekiama apsaugoti smulkiųjų akcininkų teises ir išsklaidyti abejones dėl „Ignitis grupės“ veiksmų.

„Siekiame, kad stambusis akcininkas („Ignitis grupė“ – BNS), kuriam šiuo metu atstovauja Finansų ministerija, neapgaudinėtų smulkiųjų akcininkų – nenorėtų pigiai nupirkti ir vėliau brangiai parduoti, tokiu būdu uždarbiauti. Nenorime, kad sugrįžtų 1990-ųjų laikai, kai dauguma tuometinių investicinių bendrovių surinkusios investicinius čekius galiausiai išstumdavo ir apmulkindavo savo smulkiuosius akcininkus. Norime, kad valstybė būtų sąžininga“, – BNS sakė V. Martikonis.

Pasak jo, teismas taip pat galės įvertinti, ar ESO ir „Ignitis gamybos“ delistingavimas tikrai yra būtinas, siekiant įgyvendinti „Ignitis grupės“ planus dėl galimo IPO.

„Jeigu aš nuspręsčiau daryti IPO, kuriuo ir motyvuojamas šių įmonių delistingavimas, pirmiausiai paskelbčiau, kada jis bus daromas, ir tik tada išpirkčiau smulkiųjų akcininkų akcijas už teisingą ir sąžiningą kainą, kurią nustatytų nepriklausomi vertintojai. Dabar gi tik kalbama apie IPO galimybę, tačiau delistingavimo procesas jau pradėtas“, – tvirtino V. Martikonis.

Jis pabrėžė, kad informacijos trūkumas yra puiki terpė įvairioms sąmokslo teorijoms.

„Gal jau yra surastas tas vienintelis investuotojas, kaip kad buvo bandoma padaryti „Leo LT“ laikais, tik besibaigiant Seimo kadencijai apie tai nedrįstama pasakyti visuomenei. Gal kažkokie kiti planai rengiami, nežinau, tačiau faktas yra tas, kad smulkiais akcininkais, kurių yra apie 10.000, bandoma atsikratyti“, – teigė V. Martikonis.

Pasak jo, tiek „Ignitis grupė“, tiek ESO ir „Ignitis gamyba“ yra akcinės bendrovės, kurios  turėtų vadovautis Akcinių bendrovių įstatymu, o ne deklaruojama nauda stambiausiam akcininkui, šiuo atveju – valstybei.

„Ir dabar pasigilinus į „Ignitis grupės“ valdymą kyla daug klausimų. Nėra daromos kai kurių stambių projektų kaštų ir naudos analizės, investuoja su šūkiu, kad taip valstybei reikia. Akcinių bendrovių įstatymas to neleidžia daryti, įstatymas nurodo, kad nauda turi būti akcinei bendrovei. Jei valstybei kažko reikia, tegul daro iš biudžeto finansuojamą užsakymą akcinei bendrovei“, – sakė V. Martikonis.

Visgi jis pabrėžė, kad „Ignitis grupės“ IPO galimybę smulkieji akcininkai vertina teigiamai.

„Smulkieji akcininkai tikrai netrukdo daryti IPO, kalbos apie kažkokius trukdymus yra tik kažkokia dūmų uždanga. Vienas iš sėkmingų IPO priežasčių ir turėtų būti, kad kokius 40% akcijų valdytų smulkesni akcininkai, o ne vienas „strateginis“ akcininkas (...) Mes IPO tikrai nemaišome“, – tvirtino V. Martikonis.

V. Šapoka: galutinius sprendimus priims valstybė 

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad teismai nekeičia ministerijos suburtos darbo grupės ketinimų įvertinti galimas „Ignitis grupės“ kapitalo pritraukimo alternatyvas. Anot ministro, „Ignitis grupės“ antrinių įmonių delistingavimo procesas ir darbo grupės veikla tiesiogiai nėra susiję.

„Šiuo metu vykstančios diskusijos dėl antrinių įmonių akcijų išpirkimo kainos neturės įtakos darbo grupei, turinčiai pateikti rekomendacijas dėl alternatyvų pritraukiant kapitalą į „Ignitis grupę“. Darbo grupės veikla remiasi ilgalaikiais strateginiais tikslais ir vertinimais“, – BNS aiškino V. Šapoka.

Jis nesiėmė vertinti, ar teismai galėtų atidėti arba apsunkinti „Ignitis grupės“ IPO, jei būtų nuspręsta jį įgyvendinti.

„Tikrai nespėliosiu kas būtų, jeigu būtų. Darbo grupė iki kovo 1 dienos turi pateikti siūlymus dėl finansavimo alternatyvų, o delistingavimas vyksta teisės aktų numatyta tvarka, vyksta ir teisminiai procesai. Tiesiog šiuos du procesus reikia atskirti“, – tvirtino V. Šapoka.

Pasak jo, darbo grupė, atsižvelgdama į nacionalinę energetikos strategiją bei „Ignitis grupės“ investicijų poreikį, turės įvertinti visus galimus kapitalo pritraukimo būdus ir kiekvieno iš jų poveikį ekonominei bei socialinei aplinkai, kapitalo rinkai.

„Galutinį sprendimą, kuria rekomendacija vadovautis, turės priimti akcininkas – valstybė, kuriai atstovauja Finansų ministerija. (...) Sulauksime rekomendacijų ir tada svarstysime, kokie yra galimi sprendimai“, – sakė V. Šapoka.

„Ignitis grupė“: siekiama vilkinti delistingavimą

„Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius sako, kad ieškinius teismams grupė vertina kaip delistingavimo proceso vilkinimą, o jis yra žalingas smulkiesiems akcininkams. 

„Jau sulaukėme nesibylinėjančių smulkiųjų akcininkų laiškų su klausimais, kaip jiems parduoti akcijas, kada bus atnaujintas delistingavimo procesas, todėl, mūsų nuomone, toks procesų vilkinimas yra žalingas smulkiesiems akcininkams. Lietuvos bankui šiuo metu negalint priimti sprendimo dėl cirkuliaro, akcininkai negali apsispręsti, ar norės parduoti savo turimas akcijas oficialių siūlymų metu“, – BNS tvirtino A. Ketlerius.

Anot jo, dabar Lietuvos bankui užkirstas kelias pasisakyti dėl akcijų supirkimo kainos.

„Kiek mums žinoma, planuota tai daryti sausio pradžioje, tačiau dabar Lietuvos bankas negali tvirtinti oficialių siūlymų cirkuliarų“, – pridūrė jis.

Jis taip pat tikino, kad teismai neturi įtakos grupės planams dėl naujų kapitalo pritraukimo galimybių.

„Keletas smulkiųjų akcininkų kaip vieną iš argumentų pasitelkė kainos klausimą. Tokią galimybę buvome numatę, tačiau akcininkų susirinkimuose nebuvo ir negalėjo būti sprendžiama dėl akcijų supirkimo kainos“, – sakė A. Ketlerius.

Investuotojų asociacija: turimų akcijų parduoti nenorime

Investuotojų asociacijos valdybos narė Sigita Pranckėnaitė tvirtina, kad asociacijai priklausantys smulkieji akcininkai, turintys ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijų, jų parduoti nenori.

„Norime pabrėžti, kad ESO ir „Ignitis gamybos“ akcininkai nenori parduoti savo akcijų ir džiaugtųsi likę verslo dalininkais, jeigu šių įmonių vadovybės užsiimtų vertės visiems investuotojams kūrimu. Tačiau kol kas matome tik klusnų pagrindinio akcininko nurodymų vykdymą, „Ignitis grupei“ siekiant priversti ESO ir „Ignitis gamybos“ akcininkus pigiai parduoti savo akcijas ir pasitraukti iš verslo“, – komentare BNS sakė S. Pranckėnaitė.

Pasak jos, būtent Investuotojų asociacijos suburta investuotojų grupė teismuose apskundė tik „Ignitis grupei“ naudingus ESO ir „Ignitis gamybos“ akcininkų susirinkimus.

„Kaip skelbėme anksčiau, mes pritariame „Ignitis grupės“ viešam akcijų platinimui, tačiau nepritariame jo įgyvendinimo būdui, kai 9.000 akcininkų be jų valios verčiami pasitraukti iš ESO ir „Ignitis gamybos“ investuotojų sąrašų, o už akcijas siūloma aiškiai per maža kaina“, – teigė S. Pranckėnaitė.

„Ignitis grupė“ siekia padidinti vertę  

„Ignitis grupė“ lapkričio pradžioje pranešė apie ketinimus delistinguoti ESO ir „Ignitis gamybą“, gruodžio 4 dieną tam pritarta įmonių akcininkų susirinkimuose. „Ignitis grupės“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Darius Maikštėnas yra sakęs, kad antrinių įmonių delistingavimas išgryninant kapitalo struktūrą – privaloma galimo visos grupės IPO sąlyga, o to nepadarius, būtų prarasti keli šimtai milijonų eurų visos grupės vertės.

15 smulkiųjų ESO akcininkų sprendimus apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, o penki smulkieji „Ignitis gamybos“ akcininkai – Vilniaus regiono apylinkės teismui.

Akcininkų susirinkimuose taip pat nuspręsta patvirtinti „Ignitis grupę“ asmeniu, teiksiančiu oficialų siūlymą supirkti likusias ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijas. Pasiūlymo metu akcijas galėtų parduoti tie akcininkai, kurie sprendžiant dėl įmonių delistingavimo balsavo prieš, susilaikė arba nedalyvavo akcininkų susirinkime.

Detali informacija apie oficialaus siūlymo sąlygas, įskaitant siūlomą akcijų kainą, bus atskleista po to, kai Lietuvos bankas patvirtins oficialių siūlymų cirkuliarą. Anksčiau skelbta, kad akcijų išpirkimo kainą ketinama nustatyti lygią dvidešimt keturių mėnesių iki pranešimo apie delistingavimą rinkos kainos svertiniam vidurkiui. Tokiu atveju ESO akcijų išpirkimo kaina būtų 0,788 Eur, „Ignitis gamybos“ akcijų – 0,575 Eur.

Įmonių delistingavimą kritikuojanti Investuotojų asociacija teigia, kad ESO akcijų kainą reikėtų nustatyti atsižvelgiant į reguliuojamo turto, pagal kurią nustatomos elektros ir dujų skirstymo kainos, vertę. Asociacija skaičiuoja, kad tokiu atveju ESO akcijų kaina turėtų siekti  1,114 Eur.

„Ignitis grupė“ valdo 94,79% ESO ir 96,82% „Ignitis gamybos” akcijų. Abiejų bendrovių akcijos kotiruojamos biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

100% „Ignitis grupės“ akcijų priklauso valstybei.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Žalioji alternatyva Europai: graži kalėdinė pasaka, kuriai (ne)lemta išsipildyti?

Planai, kuriami dešimtmečiams į ateitį, balansuoja ties realybės ir fantazijos riba. Ypač, kai planuojami...

Verslo aplinka
2020.01.22
Į Klaipėdą atplauks tanklaivis su norvegiška nafta Baltarusijai 

Trečiadienį Klaipėdos uoste laukiama pirmojo po trejų metų pertraukos Baltarusijai skirto naftos krovinio iš...

Pramonė
2020.01.22
Skelbiama „Amber Grid“ vadovo atranka

Valstybės valdoma energetikos grupė „Epso-G“ paskelbė naujo dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ vadovo...

Vadyba
2020.01.21
Tęsiantis ginčui su Rusija, Baltarusija importuos naftos per Lietuvą 1

Baltarusija importuos naftos iš Norvegijos per Klaipėdos uostą ir „Lietuvos geležinkelius“, tęsiantis Minsko...

Pramonė
2020.01.20
Veiklą pradeda „Lords LB“ fondo 45 mln. Eur vertės saulės parkų projektas Lenkijoje

„Lords LB Asset Management“ valdomas investicinis fondas „Energy and Infrastructure SME Fund“ (EIF) užbaigė...

Pramonė
2020.01.20
Klaipėdoje – naujas „Novatek“ dujų krovinys

Į Klaipėdą šeštadienį atplaukė naujas nedidelis Rusijos dujų bendrovės „Novatek“ suskystintųjų gamtinių dujų...

Pramonė
2020.01.18
Žaliosios energijos aukciono laimėtojui – pirmenybė persiųsti elektrą

Pirmajame žaliosios energetikos aukcione net trims vėjo parkų vystytojams nepaprašius valstybės pagalbos,...

Pramonė
2020.01.17
„Idex Baltic“ leista įsigyti biokuro tiekėją „Pusbroliai“

Pernai į Lietuvą įžengusios Prancūzijos atsinaujinančios energetikos grupės „Idex“ valdoma bendrovė „Idex...

Pramonė
2020.01.17
Importo ir eksporto kainų statistika: išsiskiria gamtiniai ištekliai 

Per metus (2019 m. lapkritį, palyginti su 2018 m. lapkričiu) eksportuotų prekių kainos sumažėjo 1,4%,...

Prekyba
2020.01.17
Nutolusias saulės elektrines siūlo ir „Saulės grąža“

Gyventojams pasiūlytas jau ketvirtas nutolusių saulės elektrinių projektas. Vieno megavato galios saulės...

Pramonė
2020.01.16
Žaliosios energijos aukcioną laimėjo UAB „Windfarm Akmenė one“ 7

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) paskelbė elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių...

Pramonė
2020.01.16
Baltarusija prašo „Klaipėdos naftos“ krauti jai skirtą naftą 2

„Klaipėdos nafta“ yra pasiruošusi krauti žaliavinę naftą iš laivų ir pagal poreikį — gabenti žaliavą į...

Pramonė
2020.01.15
Visuomenininkai ragina priešintis Astravo AE

Visuomenininkai ragina toliau aktyviai priešintis Baltarusijoje baigiamai statyti Astravo atominei...

Verslo aplinka
2020.01.15
Ką investuotojams reikės daryti su „Ignitis grupės“ sumokėsimais 50 mln. Eur Premium 1

„Ignitis grupės“ siekis patraukti ESO ir „Ignitis gamybą“ iš Vilniaus biržos kelia ne tik bangų dėl oficialių...

Rinkos
2020.01.15
Ambasadorius: Latvija dalyvautų alternatyvaus Baltarusijos aprūpinimo nafta projektuose 1

Latvija yra pasirengusi dalyvauti alternatyvaus naftos tiekimo Baltarusijai projektuose, pareiškė Latvijos...

Verslo aplinka
2020.01.15
Gamtinių dujų rinkos šiemet – pirkėjo džiaugsmui Premium

Po itin šilto rudens ir vis dar nesirodančios vasaros gamtinių dujų saugyklos Europoje ir Baltijos regione...

Pramonė
2020.01.15
Opozicija kritikuoja Vilniaus ginčo su „Veolia“ finansavimą

Vilniaus savivaldybės tarybos opozicija kritikuoja Vilniaus valdžios sprendimą rizikos kapitalo fondo...

Verslo aplinka
2020.01.14
Seimas ėmėsi siūlymo visiškai liberalizuoti elektros tiekimo rinką

Seimas antradienį ėmėsi svarstyti siūlymą iki 2023 metų palaipsniui visiškai liberalizuoti elektros tiekimo...

Pramonė
2020.01.14
Baltarusija išsiuntė naftos importo pasiūlymus Baltijos šalims ir dar kelioms valstybėms

Baltarusija išsiuntė komercinius pasiūlymus dėl naftos importo Baltijos valstybėms, Lenkijai, Ukrainai,...

Pramonė
2020.01.14
„Modus Group“ energetikos verslą telkia po vienu prekės ženklu

Tarptautinė įmonių grupė „Modus Group“ atsinaujinančios energetikos veiklas telkia po vienu prekės ženklu...

Rinkodara
2020.01.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau