Kodėl verslas – sąžiningo atliekų tvarkymo spąstuose?

Kaip teigia VšĮ „Aplinkos apsaugos instituto“ (AAI) direktorius Alfredas Skinulis, gaminių atliekų tvarkymo rinkos dalyvius galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: atliekų darytojus, jų tvarkytojus ir gamintojus bei importuotojus.

„Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad didžiausią įtaką atliekų tvarkymui turi atliekų tvarkytojų veikla. Tačiau tai nėra tiesa. Svarbiausia grandis šiame sektoriuje yra būtent gamintojai ir importuotojai“, – tvirtina AAI vadovas ir paaiškina tokios nuomonės motyvus.

Atliekų sektoriaus galimybės – neišnaudotos

A. Skinulio teigimu, daugiausiai aplinkos apsaugos kontrolės dėmesio sulaukianti ir griežčiausius reikalavimus turinti atliekų sektoriaus dalis yra atliekų tvarkytojai. 

„Atliekų tvarkymas yra labai svarbi Lietuvos verslo šaka, užtikrinanti aplinkos apsaugą ir kartu kurianti didelę pridėtinę vertę, – jo dėka atgaunamos žaliavos, pagaminami konkurencingi produktai, eksportuojami arba parduodami Lietuvoje“, – naudas vardina ekspertas ir priduria, jog nepaisant to, atliekų tvarkymo sektoriaus galimybės toli gražu dar nėra išnaudotos.

Pagrindiniai trukdžiai, su kuriais susiduria atliekų tvarkytojai, yra didelė administracinė našta, biurokratija ir prastas gamintojo atsakomybės principo teisinis reglamentavimas. 

„Atliekas tvarkančios bendrovės, norėdamos investuoti į atliekų perdirbimą, diegti naujas technologijas, turi praeiti labai sudėtingas, ilgas ir brangiai kainuojančias biurokratines procedūras, kurios negarantuoja, jog gausi leidimą veiklai. Šis sudėtingas procesas sukelia ir papildomas rizikas investuotojams. Prastas gamintojo atsakomybės principo teisinis reglamentavimas neužtikrina nuoseklaus ir nuspėjamo atliekų tvarkymo finansavimo“, – pažymi A. Skinulis.

Jis tęsia, jog pašalinus šiuos trukdžius, Lietuva galėtų tapti regiono lydere atgaunant retuosius metalus (litį, kobaltą, nikelį, kadmį) ir gaminat energijos kaupiklius iš baterijų atliekų, gaunant vertingas žaliavas iš elektros ir elektroninės įrangos, transporto atliekų ir kt.

Dalis atliekų – nepriduodamos

Žinoma, atliekų tvarkytojai neturėtų, ką veikti, jei ne kita atliekų sistemos dalis, – atliekų darytojai.

„Atliekas generuojančios įmonės ir gyventojai bei jų veikloje susidarančių atliekų pridavimas teisėtiems atliekų tvarkytojams yra svarbi tinkamo atliekų tvarkymo dedamoji. Tačiau svarbu, jog sąlygos priduoti atliekas būtų patogios ir, dar geriau, nemokamos, o tai užtikrinti padeda tinkamai veikiantis gamintojo atsakomybės principas“, – dalinasi A. Skinulis.

Jis priduria, jog puikūs pavyzdžiai – iki šiol veikusi galvaninių elementų atliekų surinkimo sistema – tūkstančiai vietų Lietuvoje, kuriose galima nemokamai palikti šias atliekas; „EMP Atliekų taksi“ bei „Man rūpi rytojus“ elektronikos priėmimo sistema, kurios iš namų ir biurų nemokamai išneša ir išveža stambią elektroniką ir pan.

„Praktikoje galime išskirti du atliekų tvarkymo finansavimo būdus – kuomet priduodamas atliekas moka atliekų turėtojas (darytojas) arba parduodamas gaminius sumoka gamintojas, – aiškina ekspertas. – Esminis šių dviejų finansavimo sistemų skirtumas yra milžiniškas. Finansuojant gamintojams, atliekos sutvarkomos pigiau, nes veikia masto ekonomika, efektyviau, sukuriamas visuotinis paslaugos prieinamumas, perdirbimo pajėgumai ir pan.“

Anot AAI direktoriaus, sistema, kuomet už atliekų tvarkymą turi sumokėti atliekų darytojai, veikia visiškai neefektyviai: „Kaip rodo praktika ir tyrimai, nesąžiningas verslas, dėl įvairių priežasčių (šešėlio, kainos, prieinamumo ir pan.), priduoda tik apie trečdalį jų veikloje susidarančių pavojingųjų atliekų. Nesant atliekų, nekuriami ir perdirbimo pajėgumai, prarandamos žaliavos, nekuriamos darbo vietos, valstybės biudžetas praranda pajamas. Siekiant spręsti šią problemą, reikia plėsti vadovaujantis gamintojo atsakomybės principu tvarkomų gaminių sąrašą.“

Taikomos nevienodos sąlygos

A.Skinulis tvirtina – sukurti verslui ir gyventojams prieinamą gaminių atliekų tvarkymo sistemą, kurioje jos būtų surenkamos ir sutvarkomos pagal aukščiausius aplinkosauginius reikalavimus, yra gamintojų ir importuotojų pareiga. Kartu tai padėtų sukurti ir teigiamą rinkos vertę. Dėl šios priežasties, būtent gamintojai ir importuotojai yra svarbiausia grandis atliekų tvarkymo sektoriuje.

„Paprastai sakant, vartotojas, įsigydamas prekes, sumoka už šių atliekų sutvarkymą, tačiau gaminių atliekų pridavimas papildomai jam jau nebekainuoja. Nors tai pati efektyviausia atliekų tvarkymo finansavimo forma, svarbu, kad teisės aktai užtikrintų tinkamą gamintojų ir importuotojų pareigų vykdymą. Tai reiškia, jog neturi būti palikta galimybių pareigų nevykdyti ir išvengti atsakomybės. To nepadarius, iškraipoma rinka, verslui atsiranda neteisingumo jausmas“, – aiškina AAI direktorius.

Šių pareigų vykdymas verslui kainuoja ir, atsižvelgiant į gaminių rūšį, gali siekti iki 8 proc. gaminio kainos. „Deja, šiuo metu Lietuvos teisės aktuose nustatytos ekonominės priemonės (sankcijos), turinčios užtikrinti vienodas sąlygas gamintojams ir importuotojams, neveikia. Pavyzdžiui, elektros ir elektroninės įrangos bei dalies baterijų atliekų tvarkymui užtikrinti yra numatytas banko ar draudimo garantijos turėjimas, kuris verslui kainuoja labai brangiai, bet visiškai neužtikrina pareigų vykdymo. Dėl šios priežasties labai didelė dalis gamintojų nevykdo pareigų ir nepagrįstai įgauna konkurencinį pranašumą rinkoje“, – atkreipia dėmesį ekspertas.

Atsakymas, ką daryti, A. Skinulio teigimu, yra paprastas – atsisakyti neveiksmingų ir verslui brangiai kainuojančių banko garantijų bei nustatyti ekonomines sankcijas, kurios būtų taikomos tik pareigų nevykdančioms, nesąžiningoms įmonėms. Ekspertas pabrėžia, kad svarbus ne sankcijų dydis, o neišvengiamumas.

AAI vadovo teigimu, taip gamintojams būtų sumažinta administracinė našta, kaštai ir kontrolės poreikis.

A.Skinulis apibendrina, jog tol, kol Lietuvoje nebus tinkamai reglamentuotas gamintojo atsakomybės principas, kurio įgyvendinimą užtikrins efektyvios ir sąžiningam verslui papildomai nekainuojančios ekonominės sankcijos, tol verslas išliks sąžiningo atliekų tvarkymo spąstuose.

Daugiau apie šią ir kitas atliekų sektoriui Lietuvoje aktualias temas sužinokite gegužės 8 d. Vilniuje vyksiančiame renginyje ATLIEKOS. Praktinė konferencija, kurią organizuoja „Kita forma“.

Net 12 renginio partnerių, daugiau nei 20 pranešėjų iš Lietuvos ir užsienio, 6 diskusijos bei „Idėjų mugė“, kviečianti įmones bendradarbiauti!

Daugiau informacijos ir bilietų prekyba www.atliekukonferencija.lt