Išmestas virtuvės atliekas jau apdoroja musių lervos, į įrangą investavo 2,1 mln. Eur
„Energesman“ į musių lervų auginimo įrangą investavo 1 mln. Eur – ji buvo specialiai pagaminta pagal vilniečių poreikius Nyderlanduose, skelbia bendrovė.
Dar 1,1 mln. Eur Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras UAB „VAATC“ investavo į automatinio oranžinių maišelių išpakavimo ir virtuvės atliekų išvalymo įrenginius, kurie paruošia organinę masę musėms ir jų lervoms.
„Tai dar labai naujas sprendimas, kai musių lervų auginimo technologija pritaikoma būtent gyventojų maisto ir žaliųjų atliekų tvarkymui. Iki šiol musių lervos buvo bandomos auginti su žemės ūkio ar maitinimo sektoriaus atliekomis“, – pranešime cituojamas Vaidotas Pečiukaitis, „Energesman“ technikos direktorius.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2940?placement=
Pasak jo, oficialus musių ir jų lervų auginimo startas – tik pradžia. Technologija ir procesai dar bus tobulinami pritaikant juos prie Lietuvos klimato sąlygų ir to, kokias virtuvės atliekas į oranžinius maišelius išrūšiuos gyventojai.
„Virtuvės atliekas svarbu atskirti, kad jos neužterštų kitų atliekų ir jas būtų lengviau perdirbti. Taip pat svarbu rasti būdą, kaip geriausiai jas panaudoti ir sukurti didžiausią pridėtinę vertę, kad būtų stiprinama žiedinė ekonomika bei šalies konkurencingumas“, – komentuoja Marius Banaitis, „VAATC“ aplinkosaugos specialistas.
Skaičiuojama, kad Vilniaus regiono gyventojai per metus sugeneruoja vidutiniškai 40.000 tonų žaliųjų virtuvės atliekų. Kol kas tik nedidelę dalį jų išrūšiuoja į oranžinius maišelius – praėjusiais metais gamyklą pasiekė apie 2.700tonų virtuvės ir žaliųjų atliekų.
Gyventojų išmetamose maisto atliekose yra apie 30–40% baltymų ir riebalų – tai vertingos maistinės medžiagos, kurias siekiama išnaudoti auginant lervas.
„Panaudodami virtuvės atliekas lervų auginimui, galime išsaugoti vertingus baltymus, – tokiu atveju nereikėtų importuoti sojos arba kitų baltyminių produktų iš užsienio. Tai puikus būdas maisto atliekas panaudoti inovatyviai“, – pasakoja Walteris Jansenas, „Amusca BV“ vadovas ir mokslininkas, kartu su lietuviais kuriantis musių lervų auginimo technologiją.
Viena iš galimybių – gaminti baltyminius produktus ir aliejus pramonei. Baltymai reikalingi dažų, skiediklių, klijų, baldų ir šviestuvų gamyboje. Aliejai gali būti naudojami biodegalams, lervų riebalų rūgštys tinka biodyzelino gamybai. Musių lervų auginimo atliekos tampa organinėmis trąšomis žemės ūkiui.
„Produktai iš lervų – itin paklausūs pasaulyje, jau turime preliminarius susitarimus, kam galėsime tiekti iš lervų gaminamus baltymus ir aliejus, trąšas. Taip pat tikimės, kad mūsų žvejai jau šiemet Lietuvos upėse ir ežeruose žvejos su lietuviškomis lervomis – aktyviai kalbamės dėl lervų tiekimo žvejybos masalo (dzikų) gamybai. Belieka pasiekti reikiamas gamybos apimtis, kad galėtume patenkinti visus šiuos poreikius“, – pasakoja Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.
Iš virtuvės atliekų gaminama organinė masė taip pat gali būti naudojama biometano gamybai. Lervų tyrė tinkama ir mokslinėje veikloje – šiuo metu bandomi ir tokie panaudojimo būdai.
