Rekordinį EBITDA uždirbusios „Freor“ vadovas: Baltarusijoje mus nuskalpavo, 10% D. Trumpo muitai negąsdina

2024 m. liepos 23 d. „Freor LT“ ir jūs buvote nubausti Valstybinės darbo inspekcijos dėl vykdomo nelegalaus darbo. Inspekcija įmonę įpareigojo sumokėti 868 Eur, o jus – 1.000 Eur baudas. Jos skirtos dėl to, kad pas jus kurį laiką dirbo karo pabėgėlis iš Ukrainos, nors jo vizos galiojimas buvo pasibaigęs. Ką pirmiausia pagalvojote, kai sulaukėte skambučio iš inspekcijos?

Niekad neturėjau su jais reikalų. Man paskambino ir informavo, kad buvo atliktas tyrimas ir esu kaltinamas dėl nelegalaus darbo, nelegalaus įdarbinimo. 

Atšoviau, kad tai klaida. Nė vieno cento nėra pas mus per šoną praėję, jokių vokelių nėra buvę. Žinome, ką darome. 

Tuo metu pas mus dirbo 38 imigrantai iš Sirijos, Eritrėjos, kitų valstybių, norėdami padėti ukrainiečiams, priėmėme ir jų. Ukrainai taip pat siunčiame medicinos priemonių, esame išsiuntę siuntų už daugiau kaip 100.000 Eur. 

Grįžkime prie buvusio jūsų bendrovės darbuotojo. Pripažįstate, kad padarėte klaidą ir visko nesužiūrėjote? 

Ant verslo yra sumesta daug dalykų, kurie turėtų būti valstybinių institucijų darbas. Greitai verslai taps policija, institucijos nusimeta atsakomybę.

Mes įdarbinome karo pabėgėlio statusą turintį asmenį. Jis pas mus pusmetį dirbo legaliai, o paskui turėjo nueiti ir prasitęsti vizą. Jis to nepadarė. 

Turėjome iš „Sodros“ ar iš Migracijos departamento gauti pranešimą, kad tas žmogus neturi darbo vizos. Bet ne. Viskas suversta verslui, mes turime atleisti iš darbo. 

Padarėme paprastą techninę klaidą, ne taip įvesdami tikslią datą, kada to darbuotojo viza baigsis. Keista ir tai, kad ukrainiečiams tos vizos duodamos pusmečiui, nors atvykėliams iš kitų šalių jos suteikiamos ilgesniam terminui.

Kad ir kaip ten būtų, valdininkai mus pagavo, kad jis 9 mėnesius pas mus dirbo, nors viza jau negaliojo. 

Bet gal galima su institucijomis išsiaiškinti, parodyti, kad už darbuotoją buvo mokami visi mokesčiai?

Problema yra daug gilesnė. Pabėgėlių įstatymas gimė iš bėdos. Sirija, Lukašenkos režimo atakos. Reikėjo staigiai reaguoti. Kai įstatymas gimsta per vieną naktį, jis nėra tobulas. 

Teismai tuos netobulumus turi išgryninti. Kas yra nelegalus darbas? Iki karo pabėgėlių atsiradimo jis buvo traktuojamas kaip vokeliai, neapskaitytas darbas, kai nėra socialinių garantijų. 

Aš laikausi nuomonės, kad toks nelegalus darbas griauna valstybės pamatus ir už tokius veiksmus baudos yra per mažos, reikėtų kelti baudžiamąsias bylas. 

Bet sąvoka „nelegalus darbas“ taikoma ir pabėgėlių kontekste. Man tai nesuvokiama, turėtų būti vartojami kiti apibrėžimai, nes iš mokesčių pusės mes nepadarėme jokio pažeidimo. 

Pirmos instancijos teismas jums buvo palankus, tačiau vėliau priimtas kitoks sprendimas. Ką darysite toliau?

Teismas išklausė visas puses, aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą. Tada atsidusau ir pagalvojau, ne be reikalo dėl tos šalies stengiamės, yra teisingumas. Manėme, kad reikalas baigtas. Deja. 

Aukštesnės instancijos teismas grąžino viską ir paliko galioti Darbo inspekcijos skirtą baudą. Nesuvokiama. 

Eisime iki galo. Ne su valstybe kovojame, o su valdininkais. Valstybė esame mes patys. Gaila, bet valdininkai šiandien laimi su absurdu. Kreipėmės į paskutinę instanciją, nežinome, kaip viskas susiklostys. Nenorime išeiti už valstybės ribų ir padaryti šaliai gėdos. Norėtųsi šeimoje viduje išsispręsti, o ne per Europos Žmogaus Teisių Teismą.

Dirbame 57-iose pasaulio šalyse su didžiausiais prekybos tinklais. Kai kurių jų biudžetai didesni nei visos Lietuvos. Jie nesupranta, kad pas mus tokie dalykai gali vykti. 

Bet jums turbūt svarbi ne pati bauda, o jūsų reputacija? Kaip išlikti patikimu tiekėju, partneriu?

Manau, kad bauda yra neadekvati kaip techninei klaidai. Valdininkai neatsako už daug didesnes klaidas. Mes nuostolio valstybei jokio nepadarėme.

Visgi šita teisinė kova jau man kainavo dešimt kartų daugiau nei ta bauda, kurią susimokėjau tą pačią dieną. Blogiausia, kad esame įtraukiami į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašus. 

Kiek jūsų bendrovė kasmet sumoka mokesčių?

Beveik 6 mln. Eur. Esame tarp 200 daugiausia mokesčių sumokančių Lietuvos bendrovių. VMI pati nesupranta, kaip galime būti nepatikimi mokėtojai, bet gauna automatiškai tą sprendimą. O į tuos nepatikimų sąrašus esame įtraukiami trejiems metams. 

Mes dirbame su nepriekaištingos reputacijos tinklais, 86% produkcijos eksportuojame. Jie laikosi atsakingo verslo standartų ir negali pirkti iš nepatikimų mokesčių mokėtojų sąraše esančių bendrovių. Paprašėme VMI rašto, kad mokesčius mokame, einame ir įrodinėjame, kad nesame drambliai. 

Visi klausia, kaip jūs esate tame sąraše, jei turite raštą, kad VMI jums neturi mokestinių pretenzijų. Gėda už mūsų valstybę. 20 metų eidami į eksporto rinkas įrodinėjome, kad Lietuva nėra bananų šalis. Bet dabar net nežinau...

Daug pažįstamų verslininkų manęs klausia, kam man ši kova. Bet galvoju, kad kas kitas, jei ne mes. Galime finansiškai tai pavežti, tačiau baisu pagalvoti, kiek mažesnių įmonių tiesiog susitaiko, bankrutuoja, praranda licencijas. 

Išsipirkote bendrovės akcijas iš investicinių fondų. Kodėl priėmėte tokį sprendimą?

Ilgai svarsčiau. Buvo du fondai. Abu jie užaugino mūsų vertę. Beje, tai pensijų fondai, pensininkų pinigai. Paskutinis fondas pas mus investiciją užaugino 3 kartus per 6 metus.

Sukrito daug aplinkybių. Aš nesivaikiau maksimalaus akcijų paketo, man daug svarbiau sukurti ką nors naujo, esu inžinierius, šaldytuvus kuriame patys. 

Visgi atsirado tokia galimybė, bankas patikėjo perspektyvomis ir paskolino, o tai buvo lengviausias kelias perimti, neieškant partnerio iš šalies. Norėjosi ne tai, kad turėti daugiau akcijų, bet eiti į priekį. Kai tai darai pats, viskas kitaip. Nesakau, kad fondai trukdė, bet vis tiek jiems reikėjo atsiskaityti. 

Neatmetu galimybės, kad tas akcijas vėl parduosime ar išeisime į akcijų biržą. Tai nėra šventa karvė.

Priimtas sprendimas man asmeniškai finansiškai yra labai rizikingas. Žmona sako, kad dabar esame biedni kaip bažnyčios pelė. Esame dideli skolininkai.

Tikslaus skaičiaus atskleisti negaliu. Mokėjau rinkos kainą, nebandžiau nieko išspausti, daryti spaudimo. Dirbtini tokie dalykai vėliau atsisuka prieš patį save.

Kokie bendrovei finansiškai buvo 2024 m.?

Po pandemijos išdaigų mes nekritome, laikėmės stabiliai. Pernai augome 8%. Bendrovės Lietuvoje apyvarta siekė 56,7 mln. Eur. EBITDA – 12,6 mln. Eur. 

Tai rekordinis rezultatas. Jis dar neaudituotas, bet korekcijų didelių nebus. Rezultatas paskatino ir akcijų išpirkimą. Norisi toliau vynioti į priekį. 

Šiemet esame konservatyvūs. Augsime 8%. 

Galėtume daugiau, bet sunkiai prasimušame leidimus plėtrai. Esame naujos gamyklos statybų finalinėje stadijoje, trūksta tik statybų leidimo. Statysime 11.000 kv. m, kurie papildys jau dabar turimus 20.000 kv. m.

Pagrindinės šalys, kuriose tikimės auginti pardavimus, yra JAV, Izraelis. Maisto prekių parduotuvės, kurias įrengiame, yra būtiniausios, todėl rinkos labai greitai reaguoja į bet kokius politinius pareiškimus. Parduotuves statantys investuotojai žiūri į ekonominės gerovės rodiklius ir pirkėjo krepšelį. 

Tik Donaldas Trumpas padarė pareiškimų dėl taikos Izraelyje, mums iš karto pasipylė skambučiai. Pinigų yra daug, metus neinvestavo, todėl dabar nieko nelaukdami skuba.

Neramina ir JAV dėl muitų. Visgi tikime, kad sveikas protas nugalės. Manome, kad tarifai bus, bet, pavyzdžiui, su 10% mes galime gyventi. 25% jau būtų problemų, bet tai derybinė pozicija. 

Kiek investuojate į naują gamyklą?

Apie 10 mln. Eur. Papildomai sukursime 100 darbo vietų. 

Didžiausias iššūkis yra žmonės, o dėl minėto ukrainiečio atvejo negalime įdarbinti karo pabėgėlių. 

Tikitės, kad šiame politiniame cikle verslo ir politikų santykiai gerės, bendradarbiavimo daugės?

Manau, kad kiek verslas privers juos bendradarbiauti ir veikti kartu, tiek to ir bus. Svoris pradeda valdininkus judinti. Taip nutiko apie problemas prakalbus „Teltonikos“ savininkui. 

Mes dar esame per maža įmonė, kad mus išgirstų. Visgi jungsimės, ieškosime kelių kovoti su biurokratais. 

Pavyko parduoti gamyklą Baltarusijoje?

Ilga istorija su laiminga pabaiga. Prasidėjus karui, iš karto supratau, kad reikia baigti veiklą Baltarusijoje, gamyklą parduoti. Maniau, kad parduosiu nors ir už 1 Eur, bet negaliu jos uždaryti. 

Uždarymas reiškia nacionalizaciją. Uždarai, vadinasi, režimui padovanoji. Kol vykdai veiklą, tol jie nieko nedaro. 

Sustabdžiau prekybą su Rusija. Iš tos gamyklos pardavinėjome seniems klientams Baltarusijoje ir nesankcionuotoms šalims.

Radome verslininką, kuris užsiima visai kitokia gamyba. Pirmieji paprašėme leidimo parduoti, nes pramonės įmonės, kurių veikla galėtų būti pritaikoma karo pramonei, turėjo gauti specialų leidimą. FNTT tą dalyką kuravo. Gavome leidimą ir gruodį pardavėme pusvelčiui. 

12 mln. Eur vertės gamyklą pardavėme už 1,3 mln. Eur, bet man ir 1 Eur būtų tikęs. Dabar gamykloje bus tęsiama gamyba, o režimas jos negaus. 

Pardavėte Baltarusijos verslininkui?

Taip. Jis, kiek žinau, užsiima akumuliatorių gamyba, turi keletą gamyklų. Jis nėra oligarchas, bet yra turtingas žmogus. Su juo sutarėme, kad, pasibaigus sankcijoms, jis neis su mūsų gaminiais į ES rinką, o aš neisiu į Rytus. 

Kito varianto neturėjau. Jei būtų buvusi kita galimybė, būčiau nepardavęs. Ten viskas puikiai veikė. 

Rankomis sukirtome prieš metus, tiek užtruko biurokratiniai procesai. Be to, Baltarusijoje mus žiauriai nuskalpavo kaip nedraugiškos šalies atstovus. 35% nuo sandorio pasiėmė valstybė. Liko 1,3 mln. Eur. 

Dabar deriname sandorį su bankais. Legalius ir nesankcionuotus pinigus perversti sudėtinga. Gerai, kad turime tą FNTT leidimą. 

Dar pinigu negavau, gal ir negausiu. Bet sutartis pasirašyta. 

Kokios komercinių šaldytuvų segmento perspektyvos visame pasaulyje?

Visas pasaulis, atėjus D. Trumpui, jau nėra visas pasaulis. Jie išstoja iš 2015 m. Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos (tarptautinės klimato kaitos sutarties, kuria beveik 200 šalių nutarė bendradarbiauti siekdamos apriboti visuotinį atšilimą ir siekti, kad globali temperatūra neperžengtų 2 laipsnių atšilimo ribos, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, – VŽ). Jis ir reglamentuoja, kad iki 2030 m. turi nelikti šaldytuvų su kenksmingomis dujomis. 

Visgi ES veiklos turėsime per akis. Pavyzdžiui, pasikalbėjus su Lietuvoje veikiančių prekybos tinklų atstovais, matyti, kad situacija yra sudėtinga. Dar yra labai daug parduotuvių, kur naudojami kenksmingi šaltnešiai. 

Aišku, kad daugelis tinklų nespės to padaryti iki numatyto termino. Atrodo, kad viskas gali nusikelti į paskutinę naktį.

Šiandien Baltijos šalyse dar yra apie 50% nesutvarkytų reikalų. Išskirčiau Dainių Dundulį ir „Norfą“, jie spės pakeisti šaldytuvus laiku. Kitiems tinklams bus sudėtingiau.