Ekspertai įspėja dėl D. Trumpo: prekybos karas niekada nebuvo ekonomikos klestėjimo metas

Visgi Vašingtone spalio 25–27 d. susirinkę ekonomikos politikos formuotojai nerodė daug ženklų, kad jie galėtų atsižvelgti į perspėjimus.

Daugelį metų TVF pasisakė už atviras sienas ir pasaulinius pinigų ir prekių srautus, tačiau toks požiūris sulaukia vis didesnio pasipriešinimo. Be to, įspėjama, kad protekcionizmas gali dar labiau sustiprėti, jei JAV prezidento rinkimus laimėtų Donaldas Trumpas.

Politikai sutramdė sparčią infliaciją ir nesukėlė pasaulinio ekonominio nuosmukio, tačiau didėjantis protekcionizmas ir tūkstančiai naujų pramonės politikos skatinimo priemonių, kurias per pastaruosius metus priėmė viso pasaulio šalys, kelia grėsmę ateities augimo perspektyvoms, rašo „The New York Times“

Keičiasi ekonominės mados

Praėjus aštuoniasdešimčiai metų nuo to, kai po Antrojo pasaulinio karo buvo įkurti TVF ir PB pasaulio ekonomikai stabilizuoti, šių organizacijų vaidmuo ir pagrindiniai principai, kuriais jos rėmėsi, iš esmės išėjo iš mados. 

Organizacijos buvo įsteigtos siekiant sukurti naują ekonominės tvarkos ir tarptautinio bendradarbiavimo sistemą, kuri sujungtų pasaulio ekonomiką ir leistų turtingoms valstybėms padėti skurdesnėms prekiaujant ir investuojant.

Dabar D. Trumpas žada pakeisti tarptautinės prekybos taisykles, stiprindamas prekybos karus ir protekcionistinę politiką, kuri buvo būdinga jo pirmajai kadencijai.

„Akademiniuose ir politiniuose sluoksniuose neoliberalizmas yra miręs. Kyla klausimas, ar džiunglių įstatymas nėra dar blogesnis už blogai sukurtą taisyklėmis pagrįstą sistemą“, – svarsto Josephas Stiglitzas, buvęs PB vyriausiasis ekonomistas, kuris Billo Clintono administracijoje ėjo Ekonomikos patarėjų tarybos pirmininko pareigas.

Vinių į pasaulinės laisvos ir liberalios prekybos karstą kala tai, kad valstybių skolų problemos toliau plinta, taupymo priemonės nepasiteisina, o prekybos kliūtys tampa vis griežtesnės. Globalizacija, kuri kadaise buvo pagrindinis Vakarų valstybių tikslas, tapo demonizuota, pirmiausia dėl gamybos perkėlimo į pigesnės darbo jėgos šalis.

„Viziją, kad viso pasaulio ekonomikos nesustabdomai žygiuoja į laisvąją rinką ir tampa glaudžiai susijusios per prekybos ir finansinę integraciją, keičia didesnis valstybės įsikišimas ir pasaulinės prekybos bei finansinių srautų susiskaidymas“, – komentuoja Eswaras Prasadas, buvęs TVF Kinijos skyriaus vadovas.

Neabejojama, kad antroji D. Trumpo administracija tikriausiai paspartintų šias tendencijas. D. Trumpas yra pasiūlęs taikyti bendrus iki 50% tarifus visam importui ir dar didesnius muitus prekėms iš Kinijos.

Be to, dokumente „Projektas 2025“, kurį parengė kai kurie buvę jo padėjėjai Baltuosiuose rūmuose, JAV raginamos visiškai pasitraukti iš PB ir TVF.

Ajay Banga, PB prezidentas, suskubo pareikšti, kad jis skaidriai bendraus su bet kuria būsima JAV administracija ir kad toliau daugiausia dėmesio skirs kovai su skurdu, klimato kaitai ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui besivystančiose šalyse didinti. A. Banga taip pat pažymėjo, kad D. Trumpas, eidamas savo pareigas, pritarė banko finansavimo didinimui.

Visgi TVF Pasaulio ekonomikos perspektyvų ataskaitoje prognozuojama, kad, smarkiai padidinus JAV muitus, būtų imtasi atsakomųjų priemonių ir sumažėtų pasaulinė gamyba.

„Visiškai aišku, kad apribojimų ir kliūčių tarpsniai nebuvo klestėjimo ir stiprios ekonominės lyderystės visame pasaulyje laikotarpiai“, – teigia Christine Lagarde, Europos centrinio banko (ECB) prezidentė.

Anot jos, kad ir kas JAV galiausiai taptų prezidentu, jis turėtų bent jau tai turėti omenyje.

Žinoma, nereikia užmiršti, kad Joe Bideno administracija taip pat pritarė protekcionistinėms priemonėms ir vietos pramonės skatinimo politikai. Be to, neatrodo, kad viceprezidentė Kamala Harris keistų kursą, jei laimėtų rinkimus.

JAV iždo sekretorė Janet L. Yellen duodama interviu sakė, kad, laikui bėgant, tapo aišku, jog globalizacija be apsauginių barjerų nėra vienodai naudinga daugumai žmonių ir kad idėja, jog laisva prekyba visada yra gerai, nėra universalus principas.

Šiais metais J. Bideno administracija įvedė tarifus Kinijos švarios energijos produktų importui, siekdama apsaugoti investicijas į žaliąsias technologijas, kurias vykdo JAV.

Europos Sąjunga (ES) ir Kanada taip pat nustatė muitus kiniškiems elektromobiliams.

Savo ruožtu Kanados ministro pirmininko pavaduotoja Chrystia Freeland pareiškė, kad jau seniai reikėjo „atsiskaityti su Kinijos merkantilizmu“, ir teigė, kad švarios energijos sektorių plėtrai būtina aiški pramonės politika.

„Turime turėti ekologiško perėjimo planą. Dabar mums reikia pramonės strategijų, vyriausybės investicijų, kad palengvintume šį perėjimą“, – kalbėjo ji.

„Teslos“ korta

Kokia didelė įtampa jaučiama Kinijos ir JAV prekybiniuose santykiuose, iliustruoja elektromobilių pramonė. 

Dalies Kinijos ekspertų teigimu, Pekino akyse Elono Musko pritarimas respublikonui D. Trumpui gali sušvelninti muitų Kinijoje pagamintiems elektromobiliams politiką.

E. Muskas ne tik leidžia pinigus, kad padėtų D. Trumpui būti perrinktam, bet ir agituoja už jį rinkimų baigčiai svarbioje Pensilvanijoje. Savo ruožtu D. Trumpas, kuris per rinkimų kampanijos renginius ėmė nuolat minėti E. Musko pavardę, yra sakęs, kad paskirs jį į efektyvumo komisiją, kurios tikslas – sumažinti valstybės valdymo išlaidas.

„Kinijos vyriausybė, manau, žiūri į šiuos glaudžius santykius kaip į gerą dalyką. E. Muskas gali būti laikomas D. Trumpo administracijos pratęsimu ir galiausiai kažkuo, kas gali padėti Kinijos vyriausybei sušvelninti JAV poziciją dėl elektromobilių ir technologijų“, – „Wall Street Journal“ komentuoja Tu Le, konsultacijų bendrovės „Sino Auto Insights“ įkūrėjas.

„Teslos“ verslo Kinijoje svarba išryškėjo praėjusią savaitę, kai elektromobilių gamintojas paskelbė trečiojo ketvirčio rezultatus, pagal kuriuos pajamos iš šios šalies, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 13%. Kinija yra didžiausia „Teslos“ rinka už JAV ribų, joje veikia produktyviausia gamykla, galinti pagaminti apie milijoną automobilių per metus. 

„Tesla“ tapo pirmuoju užsienio automobilių gamintoju, kuriam buvo leista visiškai kontroliuoti savo gamyklą šalyje, o „Volkswagen“ ir „General Motors“, norėdami patekti į sparčiai augančią rinką, turėjo kurti bendras įmones su vietos partneriais.

Nuo to laiko besikuriantys vietiniai konkurentai tapo aršiais varžovais, keliančiais grėsmę „Teslos“ pozicijoms. Visą tą laiką E. Muskas, vaikščiodamas akivaizdžiai įtemptu lynu, buvo nuolaidus Kinijai. Tokio elgesio pavyzdys – jo vizitas į šią šalį pernai per padidėjusią įtampą ir jo pasakymas Pekino pareigūnams, kad jis nepritaria dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų atsiejimui.

„Labai įdomu apsilankyti Kinijoje ir pamatyti, kaip ji suvokiama, nes... kaip, tarkime, žmonės JAV gali nepasitikėti Kinija, taip ir žmonės Kinijos vyriausybėje nepasitiki Amerika“, – sakė jis po kelionės.