Viena sparčiausiai augančių perdirbimo įmonių Lietuvoje sieks didinti rūšiuojamo putplasčio kiekį

Prieš dvylika metų, reaguodamas į rinkos poreikius, kaunietis Remigijus Mieliauskas įkūrė pirmąją putplasčio perdirbimo įmonių Lietuvoje. Pasak jo, nors perdirbamo putplasčio kiekiai kasmet didėja 30-40 proc., šalyje vis dar trūksta putplasčio rūšiavimo kultūros.

Trūksta žinių, kaip teisingai rūšiuoti

Pasak R. Mieliausko, iki 2016-ųjų Lietuvos pramonininkai atliekas transportuodavo į trečiąsias šalis, daugiausiai į Kiniją. Pastarajai įvedus draudimą priimti atliekas iš kitų valstybių, buvo viena iš priežasčių galėjusių lemti Europos komisijos iniciatyvą didinti žiedinės ekonomikos progresą Europos šalyse.

“Iki 2030-ųjų metų ES siekia užtikrinti 75 proc. pakuočių atliekų, įskaitant putplastį, perdirbimą ir grąžinimą į rinką pakartotiniam naudojimui. Šiuo metu daug dėmesio skiriama įvairių žaliavų perdirbimui. Rūšiavimo kultūra įsibėgėja ir Lietuvoje, tačiau pramoninkams vis dar trūksta informacijos apie tai, kad putplastis yra rūšiuojamas ir kaip teisingai tai daryti”, – pasakoja R. Mieliauskas.

Pasak jo, vien dėl neaiškios putplasčio rūšiavimo sistemos, dalis pramonininkų net nesivargina rūšiuoti šios žaliavos ir meta jas į bendro naudojimo konteinerius. Taip pat dažniausiai tik pusę Lietuvoje surenkamo putplasčio yra įmanoma perdirbti, nes jis yra neteisingai surūšiuotas ar suteptas kitomis medžiagomis. Itin didelė problema yra tai, kad dauguma įmonių neturi atskirų tik putplasčiui skirtų konteinerių ir jį sandėliuoja tam neskirtose vietose.

Dvigubins nepresuoto putplasčio perdirbimo kiekį

R. Mieliauskas pasakoja, kad šiuo metu „Circleplast” yra perdirbamas visas išrūšiuotas putplastis, atkeliaujantis palaidame arba presuotame pavidale. Jis į Kaune esančią perdirbimo įmonę atkeliauja iš Lietuvos ir ES. Į tiek pat šalių grįžta jau perdirbtas putplastis. Visgi, įmonės vadovas pastebi, kad tik mažą viso perdirbamo plastiko sudaro palaidas putplastis. O tai reiškia, kad jis yra nerūšiuojamas ir paliekamas teršti aplinką.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1887?placement=

„Pernai metais Lietuvoje jo buvo surinkta tik 350 tonų palaido putplasčio iš bendro įmonės perdirbto kiekio. Tad artimiausiu metu planuojame dvigubinti surinkto palaido putplasčio kiekį. Investavome į naują perdirbimo įrangą tam, kad galėtume didinti veiklos rezultatus”, – pasakoja „Circleplast” vadovas.

Jis neabejoja, kad ne tik putplasčio perdirbime, bet ir rūšiavime reikalingas maksimalus efektyvumas. Pasak įmonės vadovo, dažnai ir patys klientai jau įsigyja nuosavus presus bei presuoja putplastį prieš išvežant jį į perdirbimo įmonę. Taip putplasčio tūris sumažėja iki 50 kartų ir leidžia išspręsti didelių apimčių atliekų sandėliavimo, transportavimo iššūkius. Įmone glaudžiai bendradarbiauja su Danijos kompanija, kuri gamina putplasčio presus ir padeda įmonėms, turinčioms didelius putplasčio atliekų kiekius, įsigyti juos. Kompanija taip pat siekia didint bendradarbiavimą su Atliekų tvarkymo centrais (ATC), kad daugiau privačių asmenų būtų šviečiami apie surinkimą ir, kad jis būtų patogus visiems.

Rūšiuojančioms įmonėms – mažesni pakuotės mokesčiai

„Circleplast” vadovas įžvelgia ir daugiau privalumų putplastį rūšiuojančioms įmonėms: „Visoms pakuotės putplastį rūšiuojančioms įmonėms įteikiamos atliekų tvarkymo pažymos, kurios leidžia sutaupyti pakuotės mokesčius”.

Pasak jo, pramonininkai bet kuriuo atveju moka už konteinerį, kuriame telpa ganėtinai mažai nepresuoto putplasčio. Tad susiduriantiems su nepanaudoto putplasčio pertekliumi, labiau verta išvežti putplastį ir jį perdirbti, nei tiesiog laikyti konteineryje.

Pramonėje putų polistirenas vis dar yra viena paklausiausių žaliavų sandariai pakuoti produktus. Kasmet jo pasaulyje yra pagaminama apie 15 mln. tonų ir, nors putplastis yra maksimaliai perdirbamas, net 30 proc. jo atsiduria bendrų atliekų sąvartynuose.