Parfumerinio įkvėpimo paieškos

Šiandien kvepalai - ne tik meistriškas žongliravimas aromatinėmis medžiagomis, kurį paprastai lemia pagaminimo kaštai ir tikslinės auditorijos poreikiai. Nors dažnai galima rasti ir tokių kvapnių produktų, kurių vadinti kvepalais neapsiverčia liežuvis, nes jie primena paveikslus pajūrio tema su vieniša pušele ir priklijuotais gintariukais. Gintarinėmis pušelėmis išmaniajam XXI amžiaus žmogui nebeįtiksi, jam reikia kažko ypatingo, kažkokios didingos legendos, todėl įkvėpimo naujam aromatui sukurti vis dažniau ieškoma bėgančio laiko ir skirtingų žmonijos kartų patikrintoje literatūroje, vaizduojamuosiuose menuose ar muzikos kūriniuose.

Literatūra ir parfumerija

Literatūra yra neabejotina lyderė aromatinio įkvėpimo paieškose: kvepalai kuriami garsiems rašytojams atminti, kaip kvapni pasaulinę šlovę pelniusio romano interpretacija ar veikėjų likimo dramos iliustracija. Visas rašytojų žvaigždynas telpa „Histoires de Parfums“ aromatų bibliotekoje: nuo Žorž Sand, Žiulio Verno iki Ernesto Hemingvėjaus. Rašytojų gimimo metais pavadintais kvepalais „Histoires de Parfums“ įkūrėjas Geraldas Ghislainas siekė atskleisti šių rašytojų biografijų bruožus. Bohemiškas E. Hemingvėjaus gyvenimas tarpukario Paryžiuje, Žorž Sand meilė gamtai, Koletės išraiškingumas ir laisvė – visos šios istorijos papasakotos kvepalų aromatais.

„Jardins d‘Ecrivains“ („Rašytojų sodai“) pavadinta Anais Biguine kurta kvepalų ir kvapnių žvakių linija, kurioje sutinkama žymioji Koletės romano veikėja Gigi, iškvėpinta baltomis gėlėmis („Gigi“), Oskaras Vaildas ir jo taiklieji aforizmai, perrašyti vynuogėmis, figomis ir arbata („Wilde“), Virdžinija Vulf ir jos drąsiai vaizduotei dedikuoti „Orlando“, A.Diuma „Dama su kamelijomis“ („La Dame aux Camelias“) ir kiti. Ypač įdomios yra „Jardins d‘Ecrivains“ kvapniosios žvakės: didžiulį įspūdį odos, medienos ir pelyno akordais sukuria „Le Jardin de Tolstoi – Iasnaia Poliana“, dedikuota Levui Tolstojui, „Le Jardin de Kipling – Bombay“ dvelkia lotusu, imbieru ir citrinžole. „Jardins d‘Ecrivains“ žvakės yra skirtos skaitymui ir rašymui – tarsi žvilgčiotum rašytojui per petį, kai jis rašo savo šedevrus, ir semtumeisi įkvėpimo.

„Byredo“ kvepalai „Baudelaire“ dedikuoti Šarliui Bodlerui ir jo poezijos rinkiniui „Piktybės gėlės“, kuris, atrodo, persisunkęs kvepalais ir egzotiškais kvapais. Puikusis „Baudelaire“ aromatas, sudėtas iš kadagio uogų, pipirų, smilkalų, odos ir pačiulio, yra įtaigus ir svaiginantis – skaičiusieji „Piktybės gėles“ sąsają su Š. Bodlero žodžiais tikrai atras. Paradoksalu, kad tarp pirmojo „Piktybės gėlių“ leidimo 1857 metais ir „Byredo“ „Baudelaire“ sukūrimo 2009 metais turėjo praeiti net 152 metai, kol įtaigioji Š. Bodlero žodžių jėga buvo taip sėkmingai atskleista kvepalais. Tam, kad Antuano de Sent Egziuperi romanas „Nakties skrydis“, parašytas 1931 metas, taptų kvepalais, prireikė vos dvejų metų – 1933 metais buvo pristatyti „Guerlain“ kvepalai „Vol de Nuit“ tamsiame buteliuke su pavaizduotais besisukančiais propeleriais, su dominuojančiomis galbaninių ferulų, narcizų, vilkdalgių ir briedragių natomis.

Pasaulinės literatūros klasika tapęs Gi de Mopasano romanas „Mielasis draugas“ tapo įkvėpimu „Hermes“ kvepalams „Bel Ami“, kuriuos galima drąsiai vadinti vyrams dedikuotos parfumerijos klasika su dominuojančiu odos akordu. Septintojo dešimtmečio „Guerlain“ aromatas „Chamade“ buvo įkvėptas to paties pavadinimo Fransuazos Sagan romano. Prancūzų kalbos žodis „chamade“ – greitas būgnų mušimas, skatinantis priešininkus atsitraukti, arba stiprus širdies plakimas: romane šie greiti dūžiai yra pasidavimo meilės vardan ženklas, kurį „Guerlain“ kvepaluose simbolizuoja buteliukas su apversta širdimi.

Dailė ir parfumerija

Apie dailės ir parfumerijos sankirtas pirmą kartą sužinojau prieš daugelį metų visą savo stipendiją paskyrusi „Vincent van Gogh“ kvepalams „Starry night“. Garsiosios van Gogo žvaigždėtos nakties skliautas, pavaizduotas ant kvepalų dėžutės, ir sodriomis gėlėmis dvelkiantis aromatas buvo ypatinga manosios kasdienybės dalis. „Vincent van Gogh“ kvepalai jau seniai dingę iš Lietuvos, tačiau prisiminimai apie „Starry night“ kvepalus ir seniai praėjusius laikus atgimsta kaskart pamačius van Gogo paveikslus su beprotiško mėlynumo žvaigždėtu dangumi.

Neabejotinai populiariausia dailės ir parfumerijos sankirta – „Salvador Dali“ kvepalai. Lūpų, nosies ir žodžiais neapibūdinamų formų kvepalų buteliukai bei bene garsiausias siurrealistas, kurio teptuko braižo nesupainiosi su niekieno kito, yra tikra komercinės sėkmės istorija. Jeigu įmantrios buteliukų formos paskatino kvepalų naudotojus pasidomėti Salvadoro Dali kūryba, vadinasi, išties buvo verta kurti tiek daug tarpusavyje panašių aromatų, pavadintų kontraversiškojo menininko vardu.

Vienas naujausių dailės ir parfumerijos sankirtos atvejų – Maisono Franciso Kurkdjiano „A la Rose“ kvepalai, kurie buvo įkvėpti Versalyje eksponuojamo Louise Elisabeth Vigée Le Brun tapyto Marijos Antuanetės paveikslo „A la Rose“. Šiame paveiksle rausvaskruostė Marija Antuanetė vaizduojama su rože rankoje, taip pabrėžiant jos meilę begaliniams rūmų rožynams. Akivaizdu, aromate „A la Rose“, dedikuotame Marijai Antuanetei ir jos portretui, vyrauja rožių akordai, praturtinti laukinėmis našlaitėmis ir citrusiniais vaisiais. Talentingajam Francisui Kurkdjianui išties pavyko susieti aromatą ir tapybą –Marijos Antuanetės portreto atspalviai ir „A la Rose“ kvepalai yra harmoningos meno šakų jungties pavyzdys.

Fotografija ir parfumerija

Šiuolaikinio pasaulio spalvos dažniausiai įamžinamos nebe dailės kūriniuose, o fotografijose, išmaniesiems įrenginiams leidžiant kiekvienam prisiliesti prie akimirkos įamžinimo stebuklo. Celine Verleure įkurta „Olfactive Studio“ itin patraukliai sujungia regą ir uoslę, įamžintą akimirką ir sklindantį aromatą, parfumeriją ir fotografiją – tai unikalus atvejis parfumerijoje, kai kvepalai yra kuriami bendradarbiaujant su garsiais fotografais. Meninių fotografijų, eksponuojamų ant kvepalų dėžučių, įkvėpti aromatai peržengia vaizduojamojo ir uodžiamojo meno ribas, kvapais perteikdami užfiksuotos akimirkos nuotaikas ir pratęsdami istorijas. Natiurmorto principams prieštaraujantis „Still life“, ironišką autoportretą pateikiantis „Autoportrait“, tamsias paslaptis slepiantis „Chambre Noir“ ir kiti aromatai, pavadinimuose atskleidžiantys sąsajas su fotografija, sužavi netikėtomis, tačiau maloniam kvėpinimuisi puikiai tinkančiomis kompozicijomis.

Muzika ir parfumerija

Didingos operos, populiarioji muzika ir prancūzų šansonai – muzikos ir parfumerijos sankirtų išties gausu. Vakarų pasaulio popkultūroje scenos žvaigždės vardu pavadinti kvepalai yra jau įprastas reklaminis produktas: kasmet jų išleidžiama kur kas daugiau nei dėmesio vertų muzikos albumų. Greta menkaverčių, jokios žinios neskleidžiančių popžvaigždžių vardais pavadintų aromatų galima rasti tikrų brangakmenių, pakylėjančių muzikos ir parfumerijos sankirtą į aukštesnį lygį.

Neseniai „Histoires de Parfums“ pristatė ypač įdomią garsiausioms pasaulio operoms ir jų primadonoms dedikuotą kolekciją „Opera“. Geraldas Ghislainas į įmantrius art deco stiliaus kvepalų buteliukus uždarė penkių garsiausių pasaulio operų – V.Bellinio „Norma“, G.Puccinio „Madame Butterfly“ bei „Turandot“, P.Čaikovskio „Pikų dama“ bei G.Bizet „Karmen“ – įkvėptus aromatus. Kvepalai pristatomi muzikinėse dėžutėse, grojančiose šių operų arijų fragmentus. Verta pastebėti, kad operos ir parfumerijos jungtis nėra visiškai nauja –„Amouage“ kvepalai „Honour“ taip pat byloja tragiškąją „Madame Butterfly“ istoriją, o „Jubilation“ pasakoja apie nimfą, dainuojančią dainą Mėnuliui iš A. Dvoržako operos „Undinė“.

Parfumerija draugauja ne tik su didingosiomis operomis. „Dear Rose“ kvepalų istorija žavi šeimos ryšių, muzikos ir parfumerijos sankirta: Chantal Roos, daugelį metų dirbanti parfumerijos srityje, ir Alexandra Roos, jos dukra, žinoma prancūzų šansonų dainininkė, sujungia savo aistras Fabrice Pellegrino kuriamuose kvepaluose. Visus aromatus vienija rožės motyvas, visi pavadinimai kilę iš dainų pavadinimų.

Išskirtinio grožio atvejis, kai parfumerija pranoksta ją įkvėpusią muziką, – „LM Parfums“ kvepalai „Army of Lovers“. „LM Parfums“ įkūrėjo Laurent‘o Mazzone aistringai mėgstama devintajame dešimtmetyje populiari švedų muzikos grupė „Army of Lovers“ įkvėpė sukurti jai dedikuotą aromatą, pribloškiantį kompozicijos sodrumu ir sudėtingumu. Tokių gražių šiprinių aromatų jau seniai niekas nebekuria – prieskoninė rožė, medus ir šipriniai maksimalios koncentracijos akordai yra verti kur kas daugiau nei jaunajai kartai jau nepažįstami erotinės švedų popmuzikos revoliucionieriai.

Baletas ir parfumerija

Visos iki šiol sukurtos meno įkvėptos parfumerijos kulminacija galima laikyti „Roja Parfums“ aromatą „Diaghilev“. Roja Dove, pelnytai laikomas pirmuoju ir vieninteliu pasaulyje parfumerijos profesoriumi, 2011 metais „Diaghilev“ sukūrė Viktorijos ir Alberto muziejui Londone, kuriame buvo rengiama paroda Sergejaus Diagilevo, legendinio „rusų baleto“ įkūrėjo ir impresarijaus, atminimui. Nesuvokiamo sudėtingumo kompozicija, kurią vienu metu galima klasifikuoti bent į penkias skirtingas aromatines grupes, visa įmanoma parfumerijos klasika sutalpinta į vieną kvepalų buteliuką. Stulbinantis aromato sukeliamas įspūdis stulbinančios biografijos S. Diagilevui atminti.

Parfumerijos, aštuntojo meno, atstovai, sujungdami aromatų kūrimo žinias ir menininko talentą, o įkvėpimo šaltiniu pasitelkdami kitų meno šakų šedevrus, pažadina technologijomis supaprastintą vaizduotę. Meno šakų jungtys keliaguba jėga supurto vaizduotę ir pojūčius, jose slypi emocijų sprogmuo, o pats kvapų pasaulis yra tikras emocinių minų laukas, iš atminties iškviečiantis gerąsias ir blogąsias prisiminimų šmėklas. Taip galingasis regimojo, girdimojo ir uodžiamojo menų bei asmeninės patirties susidūrimas tampa potyriu, įsibraunančiu į asmeninę erdvę ir pakylėjančiu arba sužeidžiančiu. Marselio Prusto romane „Prarastojo laiko beieškant“ sutinkamas obuolių pyrago kvapo motyvas, kuris yra bene dažniausiai cituojama kvapo ir prisiminimų sąsaja, psichologijoje pavadinta Prusto efektu, sujungia teksto įtaigą ir daugeliui puikiai pažįstamą vaikystės kvapą, rodos, užuodžiamą skaitant šią knygą. Kvepalai, aromatinėmis natoms perrašantys žinomus meno kūrinius, žengia dar platesnį žingsnį – užuosdamas kvapą tu tarsi girdi, skaitai, matai ir išgyveni akimirkos įspūdį dar kartą. Taip parfumerija vos vienu kvepalų lašelio prisilietimu prie odos pakylėja sielą, – nuostabi meno galia, įsibraunanti į kasdienybę.