Kita pandemijos pusė – milijardierių bumas

Kinų milijardierius Jackas Ma, „Alibaba“ įkūrėjas. Marko Schiefelbeino („AP Photo“ / „Scanpix“) nuotr.

Per pastaruosius du dešimtmečius pasaulio milijardierių skaičiui išaugus daugiau nei penkis kartus, o jų turtui šoktelėjus gerokai per 100 mlrd. USD, pradėjau stebėti šiuos procesus. Ne iš vujaristinio smalsumo, o norėdamas aptikti įspėjamuosius signalus. Didėjanti turtinė nelygybė tapo aktualiu politiniu klausimu, kuris netrukus gali peraugti į priešiškumą kapitalizmui, juolab COVID-19 pandemija šią tendenciją sustiprino dar labiau.

Siekdami išlaikyti pasaulio ekonomiką neprasiskolinusią plintant virusui, centriniai bankai viso pasaulio šalims išmokėjo 9 trln. USD. Didžioji dalis šių pagalbos paketų atiteko finansų rinkoms, per kurias papildė pačių turtingiausių sąskaitas ir padidino jų grynojo turto vertę: bendras viso pasaulio milijardierių turtas per metus nuo 5 trln. šoktelėjo iki 13 trln. USD, ir tai yra didžiausias kada nors užfiksuotas šuolis kasmet sudaromame „Forbes“ žurnalo milijardierių sąraše.

2020 m. pasipildė ir milijardierių gretos. 2021 m. „Forbes“ sąraše, kuris sudaromas pagal iki balandžio 6 d. turimus duomenis, jų rekordiškai padaugėjo – beveik 700, iki daugiau kaip 2.700. Didžiausias jų antplūdis užfiksuotas Kinijoje, kur atsirado 238 nauji milijardieriai – po vieną kas 36 valandas, iš viso jų ten – 626.