Šakių rajono vyndario kelias iki vyno gamybos užtruko 19 metų
Brėždamas laiko juostą, p. Vilkenis vardija tikslias datas, susijusias su vyndaryste: su natūraliu vynu susipažino 1958 m., savarankiškai jį gaminti sau pradėjo 1974 m., tokią teisę vyndariai jam pripažino 1990 m., tačiau gaminti ir parduoti vyną ėmė tik 2013 m.
Ponas Vilkenis aprodo vyndario darbo vietą, kur pats senuoju rankiniu būdu klijuoja etiketes ant kiekvieno vyno butelio ir apskritai viską daro vienas pats.
Į vietą, kur bręsta 11 skonių, 15 rūšių vynas, p. Vilkenis sako įsileidžiantis kone tik valstybinių institucijų atstovus – tikrintojus. Vyndarys aprodo patalpas – visur, kur dabar išrikiuotos itališkos vyno talpos, buvo medienos džiovinimui skirtos erdvės.
Nes iki vyndarystės p. Vilkenis turėjo skirtingo verslo patirties. Paskutinė veikla prieš pat vyndarystę – medinių baldų gamyba iki tol, kol dirbtuvėse kilo gaisras.
„Kadaise turėjome prekybos verslą, kelias parduotuves – Šakių rajone ir Jurbarke. Bet atsiradus didžiųjų tinklų parduotuvėms, kai pelnas sumažėjus perpus, supratau, kad reikia keisti verslą. Įkūrėme medžio dirbtuves. Pradėjome nuo karstų gamybos, dirbome visoje Lietuvoje. Vėliau gaminome langus su stiklo paketais, bet ir šiame versle atsirado nesąžininga konkurencija. Tada pradėjome gaminti natūralaus medžio baldus, daugiausia iš ąžuolo ir uosio. O tada kilo gaisras“, – pasakoja p. Vilkenis.
Bet nesvarbu, koks buvo šeimos verslas, šalia visuomet buvo vyndarystė. Ponas Vilkenis sako seniai žinojęs, kad vyndarystės etapas jo versle ir gyvenime bus, tik neaišku, kada.
„1994 m. pateikiau pirmą paraišką leidimui gaminti natūralų vyną, nes įstatymas tai leido. Bet kol gavau nurodymus, kokių dokumentų, įrodymų turiu surinkti, įstatymas pasikeitė, jame liko tik alus“, – sako p. Vilkenis.
Vyndario paraiška buvo patenkinta 2013 m.
„Kai turi kreiptis iš karto į kelias tarnybas, gerai pamatai, kurios dirba greitai, kurios to daryti visiškai nesistengia. Kai kur leidimus gavau taip greitai, kaip negalėjau nė tikėtis, kitur dienų dienas beldžiausi, kad būtų teiktasi paskubėti“, – apie sudėtingą kelią dar 2013 m., vis tikėdamasis netrukus gauti leidimus VŽ pasakojo p. Vilkenis.
Vyndarys, kuriam teisę gaminti ir parduoti vyną įgyti užtruko beveik dvidešimtmetį, sako, kad vyno kultūra per tą laiką Lietuvoje gerokai pasikeitė.
„Legaliai dirbame jau septintus metus. Pastebiu, kad Lietuvoje žmonės domisi tuo, kas nuo Gruzijos iki Ispanijos gyvuoja tūkstantmečius, – vyno legendomis. Mūsų vyno legenda buvo pagrobta, dabar, galima sakyti, ji sugrįžta, viskas juda pirmyn, žmonės domi vynais. Manau, kad per 200 metų pasivysime ispanus. Jeigu labai norėsime“, – prognozuoja jis.
