Skaitmenizacija oro uostuose: evoliucija ar revoliucija?

Pasaulio aviacija neišvengiamai daugiausiai kalba apie skaitmenizaciją – tai yra karšta tema, kurią be jokios abejonės labiausiai skatina kardinaliai besikeičiantys keleivių poreikiai greičiui, patogumui ir bendrai aptarnavimo kokybei. Oro uostuose jau ne vieną dešimtmetį vyksta lėta, tačiau užtikrinta skaitmeninė revoliucija.

Tiesa, ar ji lėta, būtų galima diskutuoti: viena vertus, aviacijoje, kitaip nei kituose versluose, yra neleistinos klaidos. Todėl jokie eksperimentai, dar nepatikrintų, iki galo nepatikimų skaitmeninių technologijų diegimai ir bandymai čia yra nepateisinami – esame atviri inovacijoms, tačiau svarbiausiai vis tik yra saugumas: turime patikrinti bet kokios sistemos veikimą, užtikrinti funkcionalumą, o tam reikia laiko ir patirties.

Kita vertus, per kelis dešimtmečius skaitmeninės technologijos į oro uostus skverbėsi sparčiai: jei dar prieš 25 metus tik pasitikome pirmuosius elektroninius lėktuvo bilietus, šiandien su pasaulio aviacijos lyderiais jau kuriame autonominių, self-service oro uostų viziją.

Europoje skaitmeninių paslaugų spektras oro uostuose darosi spalvingas. Londono Hitrou oro uostas pradeda 3D kompiuterinės tomografijos skenerių ( angl. computed tomography security scanners) diegimą ir iki 2022 m. sukurs galimybę patogiau ir greičiau judėti saugumo patikroje. Šie ištobulinti skeneriai efektyviai ir patikimai patikrins keleivio rankinį bagažą jo neiškrovus: nebereiks atskirai išimti skysčių ir elektronikos įrenginių.

Berlyno Tėgelio ir Šenefeldo bei Amsterdamo Šipolio oro uostuose pritaikyta savarankiška RFID bagažo žymėjimo sistema – įrengti aparatai, kur keleiviai gali patys įregistruoti savo bagažą ir išsispausdinti RFID technologija pažymėtą etiketę, kurią pritvirtina prie lagamino. Iki šiol tokios etiketės turėdavo brūkšninius kodus, kuriuos nuskaityti reikdavo rankiniu būdu darbuotojams, kraunantiems bagažą į orlaivius. RFID skaitytuvai šia technologija pažymėtų lagaminų vienu metu gali nuskaityti kad ir tūkstantį – akivaizdu, kad taupoma visų įmanomų išteklių sąskaita.

Skaičiuojama, kad praėjusiais metais globaliai keleiviai pametė 24,8 milijonų savo nešulių – 1.000 keleivių vidutiniškai neteko beveik 6 bagažo vienetų, o tai aviacijos industrijos žaidėjams sukėlė 2,4 milijardo USD nuostolių.

Beveik pusė tikslo nepasiekusio bagažo buvo prarasta jungiamųjų skrydžių metu. Įdiegus sekimo mobiliąja programėle technologiją pats keleivis galės matyti, kurioje atkarpoje sutriko jo bagažo gabenimas ir iškart apie tai pranešti. Tokia technologija galėtų tapti prevencine priemone beveik 83% pamesto bagažo atvejų.

Be to, oro uostai jau seniai nebėra vien tik pakilimo ir išlaipinimo stotys – tai vietos, kuriose keleiviai nori ir planuoja leisti laiką, ketina apsipirkti, dirbti, naudojasi verslo zonų paslaugomis. Todėl skaitmenizacijos pasiekimai turi būti prieinami ne tik oro uostų procesų valdytojams, bet ir kiekvienam keleiviui – kuriamos programėlės, kuriose galima realiu laiku gauti informaciją apie skrydžius, pranešimus apie vartų numerį, laipinimo informaciją, įsigyti įvairiausių oro uostų VIP Lounge prieigas, surasti jų žemėlapius, susiorientuoti vykstant iš ar į oro uostą.

Visame pasaulyje siekiama kuo efektyviau gerinti keleivių patirtį ir pasiūlyti reikiamas paslaugas, kurti laisvą, galimybių kupiną oro uosto vidaus infrastruktūrą. Vienas didžiausių Europoje – Frankfurto – oro uostas į pagalbą pasitelkė netgi dirbtinį intelektą – robotas FRAnny jau kurį laiką bendrauja su oro uosto keleiviais, atsako į jų klausimus, padeda susigaudyti erdvėje, tikimąsi, kad ir padidina patrauklumą.

Kaip ir pridera, skaitmenizacijos keliu žengia ir Lietuvos oro uostai. Jau daugiau nei keletą metų visus tris mūsų oro uostus galima rasti beveik 1.000 pasaulio oro vartų vienijančioje mobiliojoje aplikacijoje. Šioje srityje ir toliau ieškosime sprendimų, kokiu būdu būti arčiau kiekvieno oro uosto lankytojo ir informuoti čia ir dabar, patogiu būdu.

Kauno oro uoste planuojama diegti savarankišką bagažo registracijos sistemą, kuri padės daugeliui keliautojų pamiršti eiles prie bagažo atidavimo į skrydį punktų. Ilgainiui tokias sistemas diegsime visuose Lietuvos oro uostuose, tai dar labiau padidins jų pralaidumą ir pagerins keleivių patirtį.

Didžiausią skaitmenizacijos įskiepį šiais metais jau pajuto Vilniaus oro uostas. Čia gegužę pradėjo veikti biometrinių duomenų skaitytuvai.

Tai 10 ABC (angl. Automated Border Control) išmanios patikros sistemos vartų, kurie naudojami pasų ir veidų atpažinimui pasienio kontrolės punktuose. Iš pradžių nuskaitomas asmens dokumentas ir iškart po to – žmogaus veidas. Jei biometriniai duomenys sutampa, sistema akimirksniu atveria užkardą ir išleidžia iš kontrolės punkto. Keleiviui nebereikia laukti eilėje prie pasienio kontrolės darbuotojo lango, galima iškart savarankiškai pereiti pasų kontrolę. Be to, ši išmani sistema leidžia efektyvinti bei optimizuoti oro uosto veiklos procesus. Šie skaitmenizacijos pavyzdžiai – tik pradžia. Lietuvos oro uostai, kaip ir visas pasaulis, neketina sustoti – skaitmeninių įrenginių taikymą oro uostų procesuose būtinai plėsime.

Tą daryti įpareigos ir besikeičiantis aviacinis fonas: Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI) prognozės rodo, kad 2034 metais keleivių oro uostuose visame pasaulyje padvigubės. Skaitmenizacija taps būdu dar labiau stiprinti Lietuvos oro uostų įmonės vertę ir pelningumą – štai Pasaulio Ekonomikos forumas prognozuoja, kad per laikotarpį nuo 2016 iki 2025 metų aviacijos, kelionių ir turizmo industrijos iš skaitmenizacijos sprendimų uždirbs daugiau nei 305 milijardų USD.

Komentaro autorius - Marius Gelžinis, Lietuvos oro uostų vadovas