Tyrimas: skrydžių bendrovėms prastai aptarnauti keleivius apsimoka
Taigi oro bendrovės gali kiek panorėjusios teikti keleiviams žemos kokybės skrydžių paslaugas, ir tai neturės jokios įtakos tam, kiek pinigų jos uždirba.
Blogiau keleiviui, geriau vežėjui
Mažėjantys tarpai tarp krėslų lėktuvo salonuose, ribotas maitinimas skrydžio metu, bagažo mokesčiai – šių dienų skrydžių industrijos realijos.
„Aviakompanijos neteikia pirmenybės klientų aptarnavimui, nors reklamose teigia priešingai. Nepaisant to, kai kurios oro linijos tebėra pelningos“, - konstatuoja Jeffrey Wongas, Nevados universiteto profesorius ir katedros vedėjas. Kodėl taip yra?
Pasak tyrimo autorių, skrydžių bendrovių pelningumą lemia veiksniai, susiję ne su aptarnavimo kainomis, o su kompetentinga logistika.
Tyrimas atskleidė, kad oro vežėjų pelningumas auga didėjant orlaivio apkrovos koeficientui, – paprastai tariant, kuo daugiau keleivių vežėjas sutalpina lėktuve, tuo pelningumas aukštesnis. Ir geriausias būdas to pasiekti yra perkelti lėktuvo salone esančius keleivių krėslus arčiau vienas kito, pridėjus keletą papildomų krėslų eilių salono ekonominėje klasėje. Keleiviams dėl to skristi tampa mažiau patogu, tačiau oro bendrovės pelningumas padidėja.
Avialinijos žino: keleiviai skųsis dėl ankštesnių vietų – tačiau apsisukę ir vėl nusipirks skrydžio bilietą.
Pastaruoju metu daugelis oro bendrovių imasi priemonių sąnaudoms sumažinti ir įveda naujovių, kurios keleivių nedžiugina.
Pavyzdžiui, pigių skrydžių bendrovės didina minimalų bagažo pervežimo įkainį.
VŽ rašė, kad skrydžių bendrovė „Wizz Air“ nusprendė apriboti nemokamo bagažo apimtį - nuo lapkričio leis į saloną nemokamai neštis tik vieną, mažesnį, rankinio bagažo krepšį.
Nuo lapkričio mėn. analogišką ribojimą įves ir Europoje pirmaujančios pigių skrydžių linijos – Airijos „Ryanair“ - du rankinio bagažo vienetus į lėktuvą nemokamai leis įsinešti tik prioritetinio keleivio mokestį sumokėjusiems keleiviams.